Sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška teigė, kad medicininė evakuacija planuojama 15 sužeistųjų - 13 vaikų ir dviem suaugusiesiems. Trijų iš jų būklė yra kritinė, nurodė ministras.

Šaudynės įvyko pirmadienį 88-ojoje mokykloje Iževske, 960 km į rytus nuo Maskvos, Udmurtijoje. Tai vienos iš daugiausiai aukų pareikalavusių šaudynių Rusijos mokyklose. Šaulys, 34 metų mokyklos absolventas, po išpuolio nusižudė.

Rusijoje šaudymai mokyklose nėra dažnas reiškinys, tačiau pastaraisiais metais jų pasitaiko vis dažniau.

Prieš metus universitete Permės mieste užpuolikas nušovė šešis žmones. Vos keliais mėnesiais anksčiau Kazanės miesto mokykloje užpuolikas iš registruoto ginklo nušovė septynis mokinius ir du mokytojus. 2018 metais Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje esančioje aukštojoje mokykloje studentas prieš nušovė 20 bendramokslių ir nusižudė.

Pernai Rusijos valdžios institucijos siekė sugriežtinti ginklų kontrolę.

Rusijos Tyrimų komitetas nustatė, kad Iževsko mokykloje šaudė Artiomas Kazancevas, ir paskelbė, kad jis vilkėjo juodus marškinėlius su „nacistine simbolika“. Jokių detalių apie jo motyvus neskelbiama, vyksta tyrimas. Tačiau vietos pareigūnai teigė, kad jis buvo įregistruotas psichiatrijos įstaigoje.

Udmurtijos regiono vyriausybė pranešė, kad per šaudynes žuvo 17 žmonių, įskaitant 11 vaikų. Tyrimų komiteto duomenimis, per išpuolį buvo sužeisti dar 24 žmonės, tarp jų 22 vaikai.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas įvykį pavadino „teroristiniu aktu“ ir sakė, kad prezidentas Vladimiras Putinas davė visus reikiamus nurodymus atitinkamoms institucijoms.

Mokykloje, kur įvyko ataka, mokosi vaikai nuo pirmos iki 11-os klasės.

Rusijos nacionalinė gvardija pranešė, kad A. Kazancevas panaudojo du neletalinius pistoletus, pritaikytus šaudyti kovinėmis kulkomis. Ginklai nebuvo įregistruoti.

Iževskas, 640 tūkst. gyventojų turintis miestas, yra į vakarus nuo Uralo kalnų, centrinėje Rusijoje.

Redaktorė Miglė Giri

Pasak tyrėjų, žuvusių moterų ir mergaitės kūnai buvo rasti Glazovo mieste, Pechtino gatvėje.

Kiek anksčiau Udmurtijos prokuratūros atstovai žurnalistams pranešė, kad žuvusiosios – 55 metų pensininkė, jos 35 metų duktė ir 9 metų vaikaitė – nukrito arba nušoko nuo namo stogo. Jos gyveno netoli vietos, kur buvo rasti jų lavonai.

Rusijos tyrimų komitetas paskelbė, kad pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl mažametės nužudymo ir privedimo prie savižudybės.

„Būtinai bus patikrina, ar socialinių tarnybų atstovų veiksmai atitiko įstatymo numatytas jų tarnybines pareigas“, – nurodė spaudos tarnyba.

„Moters kūnas rastas rūsyje“, – naujienų agentūrai sakė vienas šaltinis gelbėjimo tarnybose.

Iževsko pagalbos tarnybos 15 val. 45 min. Maskvos (14 val. 45 min. Lietuvos) laiku gavo liudininkų pranešimą, kad sugriuvo devynaukščio blokinio gyvenamojo namo viena laiptinė – visi butai nuo pirmojo iki devintojo aukšto.

Anot vietinės žiniasklaidos, visiškai užgriuvo pirmajame aukšte buvusios dvi parduotuvės.

Kaip pranešama, per šį incidentą mažiausiai penki žmonės: trys paaugliai, pagyvenusi moteris ir vienas gelbėtojas.

Praeitą naktį sužeista moteris mirė, o kiti asmenys, išskyrus vieną nesunkiai nukentėjusią mergaitę, buvo išrašyti iš gydymo įstaigų.

Į nelaimės vietą atskubėjęs Udmurtijos vadovas Aleksandras Brečalovas ėmėsi vadovauti operatyviniam štabui. Pasak jo atstovės, nelaimės „preliminari priežastis – buitinių dujų sprogimas“.

Nepaprastųjų situacijų ministerija nurodė, kad 14 žmonių buvo apgyvendinti trijuose laikinuose evakuacijos centruose, o kiti iš daugiau kaip 200 išgelbėtųjų apsistojo pas giminaičius ar pažįstamus.

„Nepaprastosios situacijos padariniams likviduoti sutelkta daugiau kaip tūkstantis žmonių ir 180 technikos vienetų, iš jų daugiau kaip 670 Nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojų ir 100 technikos vienetų“, – sakoma ministerijos pranešime.

Į Vilnių po sulaikymo Kipre trečiadienį atskridęs Rusijos opozicijos žurnalistas Andrejus Nekrasovas prašo Lietuvos suteikti jam politinį prieglobstį.

„Šiandien paprašiau politinio prieglobsčio ir tikiuosi, kad Lietuvos Vyriausybė, Migracijos tarnyba peržiūrės mano prašymą visiškai objektyviai, nes Rusijoje mane persekioja politiniais motyvais“, - žurnalistams Vilniaus oro uoste sakė A.Nekrasovas.

„Man iš tikrųjų gresia pavojus, jeigu grįžčiau į Rusiją“, - pridūrė jis.

A.Nekrasovą praėjusį mėnesį sulaikė Kipro policija, remdamasi Interpolo orderiu. Rusas netrukus pasiprašė politinio prieglobsčio.

Kipras nepatenkino Rusijos prašymo A.Nekrasovą išduoti Maskvai ir nusprendė grąžinti į Lietuvą, kuri yra išdavusi jam nacionalinę vizą. Kipras rėmėsi ES teisės nuostata, kad prašymą dėl prieglobsčio svarsto ta ES šalis, į kurią asmuo atvyksta pirmiausia.

Lietuvos policijos atstovė BNS patvirtino, kad A.Nekrasovas oficialiai ieškomas per Interpolo sistemą, tačiau pažymėjo, kad paieškos procedūros stabdomos, nagrinėjant prieglobsčio klausimą.

Atvykęs iš Kipro per Rygą, A.Nekrasovas Vilniaus oro uoste pasieniečių žinioje praleido ilgiau nei keturias valandas.

„Aš nemiegojau parą, labai nervinuosi. Man tai visiškai naujas gyvenimo etapas“, - teigė žurnalistas.

„Po mėnesio sulaikymo Kipre, po aštuonių dienų bado streiko aš netikiu, jog esu čia. Aš manau, kad tai stebuklas“, - kalbėjo A.Nekrasovas.

Rusijos pilietis pasakojo, kad Rusijoje jam iškelta baudžiamoji byla už turto prievartavimą. Pareiškimą dėl to padavė buvęs koncerno „Kalashnikov“ generalinis direktorius, šiuo metu Rusijos federalinės valstybės sienos infrastruktūros plėtros agentūros vadovas Konstantinas Busiginas. Koncerne, kuriam jis vadovavo, A.Nekrasovas su profesine sąjunga siekė pakelti minimalų darbo užmokestį.

„Tai asmeninių sąskaitų suvedinėjimo už mano veiklą profsąjungoje, kuri vyko 2013 metais, liudijimas“, - sakė A.Nekrasovas.

Jo teigimu, buvęs „Kalashnikov“ profsąjungos pirmininkas taip pat siekia politinio prieglobsčio Didžiojoje Britanijoje.

Žiniasklaidos laisve besirūpinanti organizacija „Reporteriai be sienų“ teigia, kad A.Nekrasovas yra persekiojamas, nes atskleidė korupciją Rusijos Udmurtijos respublikoje.

„Mes manome, kad jis yra persekiojamas dėl politinių motyvų“, - interviu telefonu BNS sakė organizacijos atstovas Johannas Bihras (Johanas Biras).

Jo teigimu, vietos gamyklos vadovas apkaltino A.Nekrasovą šantažu, kai jis žiniasklaidoje rašė apie įmonės darbuotojų protestus, o Federalinė saugumo tarnyba jį sulaikė ir bandė išgauti prisipažinimą.

Pasak J.Bihro, A.Nekrasovas iš pradžių buvo tik liudytojas, bet vėliau jam pateikti kaltinimai. Rusijoje žurnalistui gresia iki 15 metų nelaisvės.