Pasak miesto ugdymo įstaigų vadovų, darželinukų priežiūra namuose gali būti puiki proga pagerinti santykius su vaikais. Leidžiant laiką kartu, vaikai jaučiasi mylimi ir saugūs, nes tokiu būdu parodome, kad jie yra svarbūs. Vis dėlto jausti susirūpinimą dėl vaikų ugdymo namuose yra normalu, todėl rekomenduojama atsižvelgti į šiuos patarimus.

Konsultuokitės su pedagogais ir vaikų švietimo specialistais

Esant poreikiui dėl darželinukų ugdymo namuose visuomet galite pasikonsultuoti su pedagogais bei švietimo pagalbos specialistais. Grupės pedagogai kartą per savaitę pateiks siūlomą temą ar užduočių planą įstaigos pasirinktoje platformoje, o užduotis atlikti galėsite jums patogiu metu. Iškilus klausimams galite susisiekti su grupės mokytoju telefonu ar el. paštu.

Ikimokyklinis ugdymas įstaigose vyksta įprasta tvarka, tačiau dalis tėvų šiuo metu neveda vaikų į darželius ir nori nenutraukti ugdymo proceso. Kaip teigia Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė, ugdymo namuose gairės yra rekomendacinio pobūdžio, jas kiekvienas darželis gali prisitaikyti atsižvelgdamas į savo įstaigos savitumą ir bendruomenės poreikius.

„Parengtos gairės padės įstaigų pedagogams ir tėvams organizuoti tiek ugdymą namuose, kai tėvai, saugodami vaikų sveikatą ir turėdami galimybę nevesti jų į darželius, ugdo namuose, tiek vykdant nuotolinį ugdymą, kai viso darželio ar atskirų grupių veikla sustabdyta dėl COVID-19 infekcijos“, – sako Vilniaus miesto mero pavaduotoja.

Pasitarkite ugdymo įstaigos bendruomenėje dėl ugdymo organizavimo namuose

Rūpintis vaiko ugdymu namuose bus lengviau, jei atsakomybes pasidalinsite su vaiko ugdymo įstaigos bendruomene. Kartu su pedagogais galite pasitarti dėl ugdymo plano ir jo pritaikymo savo poreikiams bei galimybėms.

Ketverių metų sūnų ir pusantrų metų mergaitę auginanti Eglė Adlienė, taip pat ir virtualios mokyklos įkūrėja, sako, kad mokytis namuose gali net patys mažiausi. „Svarbu turėti planą, į kurį atsižvelgiant bus lavinami įvairūs pojūčiai, ne tik regos ir klausos. Vaikams, ypač mažiausiesiems, svarbu veikti, dalyvauti, jiems sunku būti pasyviems klausytojams, tad pedagogai turėtų į tai atsižvelgti“, – teigia Eglė Adlienė.

Įrenkite ugdymosi erdvę

Ypač svarbu, kad namuose likęs vaikas turėtų savo aplinką, kurioje galėtų susikaupti ir kūrybiškai veikti.

„Esu girdėjusi apie atvejus, kai visa šeima pietauja, o šalia sėdintis vaikas per telefoną dalyvauja pamokoje. Tačiau taip pamokoje dalyvaujantis vaikas tikrai nesusikaups ir iš pamokos bus mažai naudos. Tėvų pareiga yra vaiką nuteikti ir paruošti mokymuisi namuose“, – patirtimi dalinasi Eglė.

Pasak jos, labai svarbu pasirūpinti patogia sėdėjimo vieta. „Vieniems vaikams patogiau gali būti ant sofos, kitiems ant grindų ar prie stalo. Atsižvelkite į vaiko poreikius. Kuo jam bus patogiau, tuo geriau jis jausis pamokoje ir efektyviau joje dalyvaus“, – teigia Eglė Adlienė.

Remkitės „mažiau yra daugiau“ principu

Vienai dienai užteks vienos ar dviejų veiklų. Vaikų nereikėtų perkrauti dideliu kiekiu informacijos. Vieną kūrybinį užsiėmimą galite parinkti jūs, o kitą leisti pasirinkti vaikui. Atlikus veiklą skirkite laiko padarytų darbų aptarimui.

Kaip ir įprastoje mokymosi įstaigoje, svarbu turėti mokymosi planą. Pasak ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų, vaikai jaučiasi patogiai kai žino, kas jų laukia. Jau iš vakaro galite susidėlioti kitos dienos planą, kuriame būtų numatyta dienos veikla, pertraukėlės bei aktyvus užsiėmimai. Visą veiklų trukmę planuokite atsižvelgdami į vaikų amžių, nes mažiesiems yra daug sunkiau koncentruoti savo dėmesį.

Ugdykite vertybes

Kurdami ugdymo aplinką namuose taip pat galite ugdyti vertybes: empatiją, dėkingumą, nuoširdumą, drąsą. Esant progai pagirkite ir palaikykite vaiką, tačiau nesistenkite užduočių atlikti už vaiką.

„Pastebėjome, kad pamokoms persikėlus į namus, dalis tėvų pradėjo aktyviau įsitraukti į mokymosi procesą. Jei vaikai yra labai maži, normalu, kad mama ar tėtis bus šalia. Bet tokiu atveju siūlyčiau neatsakinėti už vaiką, net jei jis ir nelabai aktyviai atlieka užduotis. Ir jokiu būdu nepykti ant jo, jei netinkamai atlieka užduotis“, – pataria E. Adlienė.

Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas. #MesEsameVilnius

„Vaikų ugdymo namuose gairės karantino metu parengtos Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų Darbo grupės atsižvelgiant į darželius nevedančių vaikų tėvų prašymus. Ugdymo namuose gairės yra rekomendacinio pobūdžio, jas kiekvienas darželis gali prisitaikyti atsižvelgdamas į savo įstaigos savitumą ir bendruomenės poreikius. Pažymima, kad ikimokyklinis ugdymas įstaigose vyksta įprasta tvarka, tačiau dalis tėvų neveda vaikų į darželius ir nori nenutraukti ugdymo proceso“, – teigė E. Tamošiūnaitė.

Ikimokyklinis ugdymas įstaigose vyksta įprasta tvarka, tačiau dalis tėvų neveda vaikų į darželius ir nori nenutraukti ugdymo proceso.

Mero pavaduotoja pridūrė, kad vaikai nuotoliniu būdu ugdomi tik tada, kai įstaigai dėl COVID-19 infekcijos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro siūlymu ir Administracijos direktoriaus įsakymu yra pritaikytas infekcijų plitimą ribojantis režimas arba dėl infekcijos visa ar dalis grupės izoliuota.

E. Tamošiūnaitė nuramino tėvus – kol kas į nuotolinį ugdymą darželinukų perkelti neketinama. „Parengtos gairės padės įstaigų pedagogams ir tėvams organizuoti tiek ugdymą namuose, kai tėvai, saugodami vaikų sveikatą ir turėdami galimybę nevesti jų į darželius, ugdo namuose, tiek vykdant nuotolinį ugdymą, kai viso darželio ar atskiros (-ų) grupės (-ių) veikla sustabdyta dėl COVID-19 infekcijos. Vilniaus darželiai dirba vadovaudamiesi Vyriausybės nutarimais, kurie šiuo metu reglamentuoja įprastinį ugdymą darželiuose, todėl neplanuojama ugdymo organizuoti nuotoliniu būdu“, – informavo mero pavaduotoja.

Feisbuko nuotr.

Tačiau panašu, kad grėsminga COVID-19 situacija šalyje gerokai praretino darželinukų gretas – beveik pusė jų lieka namuose. „Prasidėjus karantinui, Vilniaus darželius lanko virš 50 proc. vaikų. Pastebima tendencija, jog apie 20 proc. padaugėjo tėvų, kurie pastaruoju metu neveda vaikų į darželį“, – apie situaciją sostinės darželiuose pasakojo E. Tamošiūnaitė. 

Tačiau sostinėje apstu ir darželių, kuriuose grupėms privaloma saviizoliacija - ten ugdymas vyksta nuotoliniu būdu. „Lapkričio 16 dienos duomenimis, mieste yra 27 darželiai, kurių 40 grupių yra dėl infekcijos saviizoliacijoje ir jose vykdomas nuotolinis ugdymas“, – informavo mero pavaduotoja.

„Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, jo 4–asis straipsnis numato, kad tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. O pagal šitą Seimo narių teikiamą įstatymo projektą ugdymosi šeimoje parinkimas yra paremtas tik tėvų pageidavimu, išimtinai jų subjektyvia nuomone, neįvertinant vaiko visumos interesų ir jo nuomonės“, – sakė A. Monkevičius.

Pasak jo, kita priežastis, kodėl ministerija siūlo Vyriausybei atmesti Seimo narių siūlymą, yra nenustatytos aiškiai apibrėžtos esminės sąlygos, kurioms esant būtų leidžiama ugdyti vaiką šeimoje, ir nenustatyti jokie reikalavimai tėvams, siekiantiems vaikus ugdyti šeimoje – nei sveikatos, nei išsilavinimo.

„Taip pat neapibrėžti yra nei teisės, nei pareigos, nei priimtų įsipareigojimų atsakyti už ugdymo rezultatus vykdymo priežiūros mechanizmai“, – sakė A. Monkevičius.

Pasak ministro, taip pat nėra apibrėžtas valstybės institucijų – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar kitų įstaigų – dalyvavimas procese, t, y. nėra apibrėžta, kokie subjektai ir kokius sprendimus gali priimti tuo atveju, kai vaiko ugdymasis šeimoje neatliepia lūkesčių, neatitinka vaiko teisių apsaugos principų ir kitais atvejais.

Seimas buvo kreipęsis į Vyriausybę, kad ši pateiktų išvadą dėl  Seimo narių Eugenijaus Jovaišos, Vytauto Juozapaičio, Dovilės Šakalienės, Kęstučio Smirnovo, Gintaro Steponavičiaus, Edmundo Pupinio ir Arūno Gelūno siūlomo įstatymo projekto, kuriuo siekiama reglamentuoti ugdymąsi šeimoje. Seimo nariai siūlo, kad vaikas, jo tėvams (globėjams) pageidaujant pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas galėtų būti ugdomas šeimoje, su mokykla būtų pasirašoma mokymosi sutartis. Pagal siūlomą projektą prieš sudarydama mokymosi sutartį mokykla turėtų teisę patikrinti ugdymosi šeimoje sąlygas, vaiko žinių lygį pasitelkdama specialistus, mokykla aprūpintų mokomąja medžiaga, konsultuotų, vertintų mokymosi pažangą.