Iki šiol toks konkretus terminas nebuvo nustatytas.

Kompensaciją galima gauti už ukrainiečių karo pabėgėlių apgyvendinimą iki 2023 metų pabaigos.

Kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklauso nuo to, kiek žmonių buvo apgyvendinta.

Už vieną apgyvendintą ukrainietį mokama 150 eurų, o už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį. Išmokos dydis nepriklauso nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra būstas, kuriame apgyvendinti ukrainiečiai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad naudojantis šia kompensacijos forma, panaudos pagrindais apgyvendinta apie 15 tūkst. ukrainiečių.

Kaip trečiadienį pranešė ministerija, būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai ar verslo atstovai, kurie apgyvendino žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje, dar gali teikti prašymus kompensacijoms gauti.

„Dėkojame Lietuvos žmonėms, kurie suteikia gyvenamąją vietą nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams, padeda jiems įsikurti mūsų šalyje. Karo veiksmai Ukrainoje nesiliauja. Laikinų būstų poreikis ukrainiečiams išlieka didelis ir tikėtina, kad artėjant žiemai, jis dar padidės. Kompensacija siekiame paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus ir toliau teikti apgyvendinimą nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Dėkojame Lietuvos žmonėms, kurie suteikia gyvenamąją vietą nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams, padeda jiems įsikurti mūsų šalyje.

Remiantis savivaldybių duomenimis, daugiausia kompensacijų gavėjų už rugsėjo mėnesį yra Vilniaus miesto savivaldybėje – 2021, Kauno miesto – 426, Klaipėdos miesto ir rajono – po 275, Kauno rajono – 176, Šiaulių miesto – 161, Vilniaus rajono – 142.

Mažiausiai kompensacijų mokama Pagėgių (trys gavėjai), Panevėžio rajono (keturi gavėjai), Rietavo, Neringos ( po penkis gavėjus) ir Birštono (septyni gavėjai) savivaldybėse.

Per minėtą laikotarpį nė vienas gyventojas nesikreipė dėl kompensacijos skyrimo į Kazlų Rūdos savivaldybę.

Daugiausia lėšų už rugsėjį bus išmokėta didžiausiuose šalies miestuose: Vilniuje (daugiau kaip 235 tūkst. eurų), Kaune (daugiau kaip 136 tūkst. eurų), Klaipėdoje (103 tūkst. eurų).

Kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklauso nuo to, kiek žmonių apgyvendinta.

Už vieną apgyvendintą ukrainietį mokama 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį. Išmokos dydis nepriklauso nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra būstas, kuriame apgyvendinti ukrainiečiai.

Pirmą mėnesį nuo karo pabėgusius ukrainiečius gyventojai ir verslas turėtų priimti neatlygintinai, o kompensacija būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkams mokama nuo antro mėnesio, bet ne daugiau kaip už devynis mėnesius.

– Situacija yra šiek tiek kitokia, negu buvo įvardinta. Galbūt įvyko koks nors netikslumas. Šiuo metu pagal turimą informaciją Druskininkuose yra virš 600 asmenų iš Ukrainos, iš kurių 177 yra vaikai: 156 jų lanko mokyklą, 21 – darželį. Pagal mūsų savivaldybės dydį, tai yra dideli skaičiai. Tos vietos, kurios yra pritaikytos bei paruoštos, šiandien jau kaip ir užpildytos. Prieš mėnesį savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą dėl dar dviejų komplektų formavimo. Tai reiškia, kad dėl patalpų ir paties pastato darant tam tikras rokiruotes į mokyklas galėtume priimti dar apie 40 vaikų. Džiaugiuosi, jog Druskininkų savivaldybei menų mokykloje pavyko rasti vietos ir šiandien ukrainiečių vaikai mokosi atskiroje mokykloje. Iš Ukrainos atvykusios šešios mokytojos ten dėsto pamokas, o jaunimo integracija vyksta popamokinėje veikloje: būreliuose, rateliuose. Tad šiuo metu tenkiname visus poreikius. Labiau pasispaudus galėsime dar šiek tiek padidinti paslaugų teikimą.

– Ar atvykę ukrainiečiai randa darbą Jūsų savivaldybėje ir ką jie dirba?

– Yra įvairių situacijų: vieni ieško darbo, kiti – neieško, dar kiti, padirbę restorano virtuvėje po pusvalandžio pareiškia, jog geriau gauti 150 eurų pašalpą ir nedirbti. Tie, kas nori rasti darbą, šiandien jie tą darbą randa ir dirba. Manau, kad ir iš jų pusės reikia to geranoriškumo bei noro dirbti. Šiuo metu darbo biržoje yra užregistruota pakankamai nemažai papildomų darbo vietų, tiek aukštos kvalifikacijos, tiek ir žemesnės, nuo virėjų ar vairuotojų, iki inžinierių bei kitokių specialybių. Tad kol kas darbo vietų tikrai yra pakankamai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Palangoje jau yra bėda. Sezonas prasideda, natūralu, kad po dviejų pandemijos ir įvairių ribojimų metų nuomos, apgyvendinimo verslai bent iš dalies nori susigrąžinti praradimus ir užsidirbti. Daug kam iš atvykusių ukrainiečių būstas Palangoje yra per brangus. Ar Jūs susiduriate su panašia situacija Druskininkuose?

– Kol kas dar tokios problemos nėra. Verslininkai naudojasi skiriamomis lėšomis – antram mėnesiui pirmam asmeniui 150 eurų, kitiems kartu gyvenantiems – po 50 eurų. Dauguma ukrainiečių nuomojasi privatų būstą. Kol kas tokios problemos, kad žmonės nerastų, kur gyventi arba būtų keliami į gatvę, nėra.

– Ar turite kokių nors pasiūlymų, kurių neįgyvendina centrinė valdžia, kaip sėkmingiau reikėtų integruoti bėgančius nuo karo ukrainiečius?

– Reikėtų, jog centrinė valdžia pasitikėtų savivaldybėmis. Jeigu mokinio krepšeliui skiriamos lėšos, reikia tik savivaldybėms leisti turėti galimybę perskirstyti tas lėšas ir mokinio aplinkai, kadangi visa tai kainuoja iš savivaldybės biudžeto, o jis yra pakankamai ribotas. Taip pat, kalbant ir apie socialines išmokas, kad pačios savivaldybės galėtų lengviau spręsti ir skirti lėšas, kurios yra reikalingiausios tuo metu. Laukti teisės aktų, kada centrinė valdžia smulkiai aprašys kiekvieną situaciją, užtrunka labai ilgai.

Dauguma ukrainiečių nuomojasi privatų būstą. Kol kas tokios problemos, kad žmonės nerastų, kur gyventi arba būtų keliami į gatvę, nėra.

– Jeigu turėtumėte sprendimų laisvę, integracija būtų sėkmingesnė?

– Manau, kad tikrai efektyvesnė, nes efektyvesnis būtų lėšų panaudojimas, būtų daugiau laiko.

– Centrinė valdžia, konkrečiai kultūros ministras, leido pačioms savivaldybėms spręsti, ką daryti su jų teritorijose esančiais sovietiniais paminklais. Kiek Jūs turite tų sovietinių paminklų ir ką Jūs dėl jų spręsite? Kodėl neįtraukėte nė vieno tokio sprendimo į savo darbotvarkę?

– Pirmiausia, tokių paminklų kaip ir neturime. Mes turime vieną vienintelį Leipalingio miestelyje, tai yra viena iš kapinių kapo dalių, apie tai dar diskutuojama, kadangi jis yra įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą. Mes kalbamės su žmonėmis. Kaip ir dėl gatvių pavadinimų. Žmonės, gyvenantys tose gatvėse, išsakys savo nuomonę, kokį pavadinimą rinktųsi ir bus priimti sprendimai.

– Apie kokias gatves kalbate? Kas Jums kelia klausimų?

– Šiai dienai yra tik dvi diskutuotinos gatvės – P. Cvirkos g. ir L. Giros g.

– Ar Jūs turite pasiūlymų dėl šių gatvių pavadinimų, ar, kaip minėjote, klausite gyventojų nuomonės?

– Pirmiausia, norėtume išgirsti nuomonę iš pačių gyventojų. Tai bus daroma galbūt netgi šią savaitę. Šiose gatvėse gyvenantys gyventojai galėtų pareikštų savo nuomonę apie tai, kokius pavadinimus jie siūlytų, rinktųsi.

Jai paskelbus apie 150 eurų išmokas už ukrainiečių apgyvendinimą, opozicinių „valstiečių“ atstovas Seime Aurelijus Veryga šią priemonę pavadino pasityčiojimu.

„Šiandien matome, kad apgyvendinimo vietų trūksta ir žmonių srautai, kurie bėga į Lietuvą, nemažėja, todėl siekdami visiems užtikrinti orias galimybes apsigyventi namuose, teikiame šią paskatą, kurią galėtų gauti visi Lietuvos gyventojai, sutikę priimti į savo namus bėgančius nuo karo pabėgėlius“, – apie pasiūlytą išmoką pirmadienį žurnalistams sakė M. Navickienė.

A. Veryga savo ruožtu svarstė, ar teikiama parama „nėra labiau panaši į pasityčiojimą“ ir priminė, kad neteisėtiems migrantams, sutikusiems išvykti iš Lietuvos, buvo skiriama po 1 tūkst. eurų ir nuperkami lėktuvo bilietai.

„O štai tiems, kuriems padėti iš tiesų norime, pinigų duoti nekyla ranka?“ – feisbuke klausė parlamentaras.

M. Navickienė nurodė, kad pavieniai žmonės apgyvendinami retai, todėl už kiekvieną papildomą ukrainietį skiriant dar po 50 eurų, susidaro didesnė suma.

„Turbūt labai retu atveju tik vienas žmogus apsigyvena tam tikrame būsto plote, (...) šeimose paprastai būna trys–penki asmenys, kartais ir daugiau. Mes tikrai neuždedame jokių „lubų“, kuriomis būtų uždengiama viršutinė riba“, – sakė ministrė.

Pasak jos, skiriama suma paskaičiuota pagal būsto nuomos kompensacijos dydžius, taikomus Vilniuje.

„Manome, kad lyginti neteisėtą migraciją ir nuo karo bėgančius pabėgėlius turbūt savaime nėra visiškai korektiška todėl, kad vienu atveju mūsų tikslas buvo ir apsaugoti sieną, ir, žinant, kad tai buvo hibridinė ataka prieš Lietuvą, valdyti tuos srautus, kurie kerta neteisėtai sieną į Lietuvą. Šiuo atveju mes turime visiškai kitą situaciją“, – kalbėjo M. Navickienė.

Tikslas yra, kad žmonės pasirūpintų savimi, užsidirbtų, o šita laikina išmoka trims mėnesiams yra ir padėka, ir papildoma paskata.

Tikimasi integracijos į darbo rinką

Ministrė pabrėžė, jog pirmiausia siekiama ukrainiečių integracijos ir savarankiškumo.

„Net ir esant šiai paskatai, tikslas yra, kad šie žmonės kuo greičiau integruotųsi į darbo rinką ir galėtų patys savimi pasirūpinti. Dėl to ilgalaikio apgyvendinimo planai siejami su savivaldybėmis, jie dabar organizuojami tokiu būdu, kad būtų kuo arčiau tų vietų, kur yra daugiau laisvų darbo vietų, švietimo įstaigų ir oresnės apgyvendinimo sąlygos, tas savivaldybes ir prioritetizuojame“, – sakė ji.

„Tikslas yra, kad žmonės pasirūpintų savimi, užsidirbtų, o šita laikina išmoka trims mėnesiams yra ir padėka, ir papildoma paskata. Tai aš tikrai nesiūlyčiau lyginti šių dalykų tarpusavyje“, – pridūrė ministrė.

Jos duomenimis, šiuo metu yra įsidarbinę per 1,2 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių.

„Net ir tie, kurie atvyksta su aukštesne kvalifikacija, bet neturi kalbinių įgūdžių, prašo ir siekia dirbti paprastą rūšiavimo, pakavimo, salės darbuotojo darbą. Užimtumo tarnyba drauge su begale verslo pasiūlymų su tais žmonėmis dirba ir toliau, kokioje savivaldybėje jie beapsigyventų“, – kalbėjo M. Navickienė.

Karo pabėgėlius iš Ukrainos priimantiems žmonėms per mėnesį bus mokama 150 eurų kompensacija už pirmą priimtą ukrainietį, po 50 eurų – už kiekvieną papildomą asmenį.

Ministrė sakė, kad ši suma visoje šalyje yra vienoda, siekiant, kad daugiau žmonių pasiūlytų apgyvendinimo vietas regionuose.

„Net labiau skatintume apgyvendinimo vietas registruoti regionuose – ten, kur taip pat turime laisvų darbo vietų, tad norėjosi šią sumą turėti universalią, kad ji būtų ta pati visose savivaldybėse“, – teigė ji.

M. Navickienės teigimu, esant 30 tūkst. pabėgėlių, išlaidos šiai priemonei siektų apie 6,3 mln. eurų.

„Turime suprasti, kad viskas, ką mes šioje valstybėje galėsime pasiūlyti nuo karo bėgantiems žmonėms, bus susiję su tuo, koks tai bus skaičius. Jeigu matysime, kad skaičiai bus be galo dideli, tai turbūt ir labai gerų apgyvendinimo sąlygų visiems, ir galimybės dirbti visiems suteikti negalėsime, ir tada jau sprendimai bus kiti: didesnės, mažiau patogios apgyvendinimo vietos“, – sakė ji.

Kol kas lėšos karo pabėgėliams numatytos iš Lietuvos biudžeto, tačiau laukiama Europos Sąjungos įsitraukimo padengiant kai kuriuos kaštus, kuriuos patirs Lietuva ir kitos šalys.

Planuojama, kad kompensacijos būtų mokamos nuo antro mėnesio, kai priimami ukrainiečiai, ir ne ilgiau trijų mėnesių.

Registruotis apgyvendinti ukrainiečius gali fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys gyvenamosios, sodų, viešbučių, gydymo paskirties apgyvendinimo vietas.

Sprendimas šiuo metu derinamas ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašys jį artimiausiu metu.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje jau registravosi beveik 25 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, daugiau nei 10,8 tūkst. iš jų – nepilnamečiai.

Savivaldybė pirmadienį pranešė, kad įrenginėjant pabėgėliams skirtą gyvenamąjį plotą, skelbiama rinkos konsultacija dėl karo zoną palikusiems žmonėms būtinų prekių pirkimo.

Įmonės kviečiamos teikti siūlymus, kokį kiekį, per kokį laikotarpį ir už kokią kainą galėtų pristatyti reikiamas prekes po pirkimo sutarties pasirašymo.

„Esame išvien su Ukraina. Intensyviai ruošiamės dėl karo su Rusija Ukrainą palikusių taikių gyventojų – moterų ir vaikų – atvykimui. Jaučiame ne tik gyventojų, bet ir įmonių norą įsitraukti į pagalbos procesą, tegu būna išgirstas ir šis prašymas – šiuo metu mums labai reikia norinčių ir galinčių pasirūpinti pirmam įsikūrimui reikiamomis priemonėmis“, – pranešime sakė savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė.

Pasak pranešimo, planuojama įsigyti rankšluosčių, antklodžių, lovų, čiužinių, pagalvių, higienos reikmenų, vienkartinių indų, valymo reikmenų ir kt. reikmenų 3 tūkst. asmenų apgyvendinimui.

Norinčiųjų dalyvauti pirkime savivaldybė prašo pateikti savo siūlymus iki kovo 2 dienos 14 val. per centrinę viešųjų pirkimų sistemą.