Sudėtinga situacija

Organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nuo pirmųjų Rusijos karo Ukrainoje dienų bendradarbiauja su Ukrainos gyvūnų globos organizacijomis, prieglaudomis, renka paramą jiems ir informaciją apie galimybes priglausti ukrainiečių gyvūnus Lietuvoje. Organizacijos vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės-Pliuskės teigimu, ryšys nuolat palaikomas su daugiau nei dvidešimt prieglaudų.

„Situacija labai greitai kinta, vis daugiau bombarduojamų miestų, infrastruktūra griūva. Tuos, kurie dar gali pasirūpinti gyvūnais patys, iš lietuvių suaukotų pinigų remiame finansiškai, kad jie nusipirktų maisto atsargų, kol dar yra tokia galimybė, – sako pašnekovė. – Vienintelis kelias padėti toms prieglaudoms, kurios nebeturi galimybės įsigyti atsargų, – vežti maistą tiesiai joms. Tai mes irgi darome. Šiuo metu jau esame nuvežę per 70 tonų maisto, turime tinklą savanorių ir organizacijų, su kuriomis bendradarbiaujame, kurios veža maisto atsargas į tuos sudėtingiausius taškus. Tačiau yra dalis prieglaudų, kurioms jau nei finansai, nei maistas nebepadės, jiems reikia kažkokiu būdu evakuotis. Pirmąją bandomąją evakuaciją įvykdėme, dabar rengiame tolimesnį veikimo planą, kad gyvūnai būtų išvežti saugiai ir neužkrautų naštos vienai šaliai.“

Tiesa, yra ir tokių taškų, į kuriuos neįmanoma privažiuoti, – su jais palaikomas ryšys ir laukiama momento, kada bus galima kažkuo pagelbėti, jeigu bus ką gelbėti.

Katastrofa: Ukrainoje yra prieglaudų, kuriose šimtai gyvūnų neturi maisto, o kai kuriose jie likę vieni, nes žmonės evakavosi. / Ukrainos laukinių gyvūnų prieglaudos nuotr.

Dar yra prieglaudų, kuriose labai daug gyvūnų, net 3 tūkstančiai. Tiek gyvūnų evakuoti nerealu, nes nėra nei kur jų išvežti, nei kur karantinuoti, nei kur galiausiai padėti.

Anot B.Vaitiekūnaitės-Pliuskės, iš kai kurių prieglaudų jau gauta žinių, kad gyvūnai likę ir be maisto, ir be vandens, – situacija tikrai labai bloga. „Vienoje prieglaudoje palikta apie 450 šunų, o žmonės evakavęsi. Kiek matome viešojoje erdvėje, vis dar bandoma suorganizuoti nuvykimą iki jų, bent sužinoti, ar liko kažkiek gyvų. Tačiau labai pavojingas kelias, o gyvūnai be jokio žmogaus ten jau daugiau nei dvi savaites“, – sako pašnekovė.

Kai kurios prieglaudos, su kuriomis „Gyvūnų gerovės iniciatyvoms“ tenka bendrauti, galiausiai nusprendė tiesiog atidaryti voljerus ir išleisti gyvūnus, atvažiavus pamaitinti tuos, kurie dar sukiojasi aplinkui prieglaudą arba grįžta ten ieškoti maisto. Taip gyvūnams didesnė tikimybė išgyventi.

Siekiama sukurti sistemą

Iš Ukrainos į Lietuvą atvykstantys asmenys pagal dabar galiojančią supaprastintą tvarką gali atsivežti iki penkių gyvūnų. Įvežti daugiau gyvūnų kol kas nesudaryta galimybių.

B.Vaitiekūnaitės-Pliuskės teigimu, gyvūnų globos organizacijos prašo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir kitų institucijų sudaryti sąlygas tvarkingai, atsakingai organizacijoms įvežti tuos gyvūnus. Kol tokių sąlygų nesudaryta, kai kurios organizacijos elgiasi pagal galimybes: tiesiog važiuoja daugiau žmonių ir kiekvienas vežasi po penkis gyvūnus. Tie gyvūnai ženklinami ir skiepijami pasienyje, įvežti į šalį turi būti karantinuojami 21 dieną.

Kai kurios organizacijos veža tik jau vakcinuotus, paženklintus gyvūnus, paimtus iš prieglaudų, o Ukrainos prieglaudos į jų vietą paima kitus gyvūnus iš karo zonos ir paruošia vežti.

Ištikimybė: ukrainiečiai savo elgesiu su gyvūnais karo metu sužavėjo visą pasaulį. „Savų nepaliekame“ – frazė, kuria ypač dažnai dalijamasi. / Ukrainos laukinių gyvūnų prieglaudos nuotr.

Žmonės, kurie savo iniciatyva atveža gyvūnus, raginami pranešti apie tai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kad būtų žinoma, kiek gyvūnų iš Ukrainos atvyko, kur jie yra, ar jie skiepyti, kur karantinuojami.

„Tikimės, kad žmonės tikrai atsakingai žiūri ir iš tiesų karantinuoja tuos gyvūnus. Todėl ir sakome, kad gyvūnų evakuacija turi būti konkrečiau apibrėžta, koordinuojama“, – sako B.Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Anot jos, į „Gyvūnų globos iniciatyvas“ iki šios savaitės kreipėsi tik vienas tris šuniukus įvežęs žmogus – jam organizacija padėjo surasti prieglaudą, į ją tie gyvūnai nukeliavo.

„Manome, kad nesaugu būtų iš karo zonos paimtiems gyvūnams, kurie yra patyrę didelį stresą ir sunkią ilgą kelionę, iškart ieškoti čia namų. Tad nors turime maždaug 3 tūkst. žmonių, kurie sutiktų priimti į savo namus gyvūną, neatsakinga būtų iš karto, net jei gyvūnai vakcinuoti, perduoti juos žmonėms. Pirmiausia tie gyvūnai turėtų patekti pas profesionalus, kurie tikrai supranta gyvūnus. Jie suteiktų pirminę pagalbą, o tik tada jie galėtų keliauti į naujus namus.“

Yra prieglaudų, kurios galėtų priimti gyvūnus iš Ukrainos, tačiau daugelis jų perpildyta. Tad ir joms tektų pasispausti, kažkiek gyvūnų perduoti globoti namuose ir taip atlaisvinti vietas prieglaudose.

Organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, bendradarbiaudama su Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacija (G.A.T.O.), planuoja rasti kuo daugiau partnerių užsienio šalyse, kurie sutiktų iš Lietuvos po karantino perimti Ukrainos gyvūnus. Taip tikimasi paskirstyti gyvūnus per skirtingas šalis, kad visas krūvis netektų Lietuvai, kuri ir su savo beglobiais sunkiai susitvarko.

Ištikimybė: ukrainiečiai savo elgesiu su gyvūnais karo metu sužavėjo visą pasaulį. „Savų nepaliekame“ – frazė, kuria ypač dažnai dalijamasi. / Ukrainos laukinių gyvūnų prieglaudos nuotr.

Prieglaudoms reikalinga pagalba

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarybos duomenimis, iki šios savaitės į Lietuvą buvo įvežta iki 100 gyvūnų. Dauguma jų – kartu su ukrainiečiais atvykę jų augintiniai. Daug tai ar mažai, pasak B.Vaitiekūnaitės-Pliuskės, sunku vertinti, nes su tokia situacija susiduriama pirmą kartą.

Pagrindinė problema dabar – didelis vietų, kur galima apgyvendinti žmones su augintiniais, trūkumas. Iš pradžių, kai tik buvo pradėta rinkti informacija apie ukrainiečius pasiryžusius priimti žmones, niekas nesusizgribo pasidomėti, ar jie priimtų žmones su augintiniais. O pastaruoju metu pradėjus domėtis tuo, sutinkančių priimti ne tik žmones, bet ir gyvūnus nėra daug.

Tad kuo mūsų žmonės dabar labiausiai gali padėti toms organizacijoms, kurios rūpinsis gyvūnais? Anot pašnekovės, visų pirma – kreiptis ir sakyti, kad jie gali padėti, o tada jau kartu su organizacijoms ieškoti, kuo labiausiai gali padėti.

„Noriu paskatinti žmones, jeigu tik turi galimybę, paimti iš prieglaudos lietuvišką gyvūną ir atlaisvinti vietų atvyksiantiems, – sako B.Vaitiekūnaitė-Pliuskė. – Dar prašyčiau finansiškai remti mūsų prieglaudas, nes joms dabar labai sunku išsilaikyti. O kai dar atvyks gyvūnų iš Ukrainos, išlaidų tik padaugės. Tai norėtųsi paprašyti, kad žmonės nepamirštų Lietuvos prieglaudų, nes jos bet kuriuo atveju bus ta pirminė stotelė gyvūnams – čia jie gaus pirminę veterinarinę pagalbą, čia jie turi laiką gyvens, o visa tai nemažai kainuos.“

Gyvūnus siekiama išvežti

2016 m. Ukrainoje įkurta gyvūnų apsaugos organizacija „Unique Planet“, prasidėjus karui, padeda gyvūnų prieglaudose, Askanijos Novos nacionaliniame parke ir įstaigoje „Wild Animal Rescue“ laikomiems gyvūnams. Su šia organizacija nuolat ryšius palaiko ir jiems paramą renka Lietuvos organizacija „Tušti narvai“.

Ištikimybė: ukrainiečiai savo elgesiu su gyvūnais karo metu sužavėjo visą pasaulį. „Savų nepaliekame“ – frazė, kuria ypač dažnai dalijamasi. / Ukrainos laukinių gyvūnų prieglaudos nuotr.

„Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė teigia, kad Rusijos invazija ir karas Ukrainoje gyvūnus ir jų prieglobsčio vietas padarė pažeidžiamas kaip niekada anksčiau. Gyvūnams trūksta maisto, vaistų, kai kuriuos gyvūnus jau tenka transportuoti į kitas šalis. Tad Lietuvoje surinktos lėšos perduodamos organizacijai „Unique Planet“, o ji jau vietoje sprendžia, ko kam labiausiai reikia. Pašnekovės žiniomis, organizacija kelis kartus pirko gyvūnams maisto ir vežė į Ukrainą, Laukinių gyvūnų reabilitacijos centrui, gyvūnų rezervatui pervesta pinigų. Vietinės gyvūnų apsaugos organizacijos iš reabilitacijos centro, esančio netoli Kijevo, išvežė kelis laukinius gyvūnus, kad jie nenukentėtų, jei centras būtų subombarduotas, iš meškų centro išvežė meškas.

„Išvežti visus globojamus gyvūnus iš Ukrainos – nerealu, ypač iš gyvūnų fermų, kurių Ukrainoje yra labai daug. Šios dienos arba savaitės planai – išgyventi. Kai kuriose prieglaudose gyvūnai miršta iš bado, nes jos yra okupuotose teritorijose, agresorius neleidžia privažiuoti, paduoti gyvūnams maisto, šaudo į žmones. Mano žiniomis, trys aktyvistai jau yra žuvę. Tad planuoti darbus labai sunku, nes net nežinai, ar po kelių dienų tie gyvūnai dar bus gyvi“, – dalijasi nerimu G.Vaitkevičiūtė.

Ji įvardija dar vieną problemą: Ukrainoje ilgą laiką nebuvo ribojamas laukinių gyvūnų laikymas. Tik 2021 m. rugsėjį pasirašytas įstatymas, kuris uždraudė laukinius ir egzotinius gyvūnus laikyti namuose, restoranuose ir išmaldos prašymui. Įstatymas įsigaliojo pernai lapkritį, bet jis dar nebuvo įgyvendintas. Tad iki šiol buvo ukrainiečių, kurie tigrus laikė namie. Dabar jie kreipiasi į gyvūnų globos organizacijas, kad šios paimtų iš jų gyvūnus, kur nors išvežtų. Štai neseniai gyvūnų globėjams vienas verslininkas atidavė tigrą. Jis išvežtas ten, kur yra sąlygos tigrams laikyti.

Išeitis: už geranorių suaukotas lėšas laukiniai gyvūnai iš Ukrainos laukinių gyvūnų prieglaudų ir reabilitacijos centrų mikroautobusais vežami į kitas šalis, kur jiems saugiau. / Ukrainos laukinių gyvūnų prieglaudos nuotr.

„Net kai karas nevyko, Ukrainoje situacija buvo sudėtinga, o dabar – visiškai baisu, – sako pašnekovė. – Kai kurių prieglaudų darbuotojai prašo ne atvežti maisto, o išvežti gyvūnus, nes Ukrainoje jie nesaugūs.“

G.Vaitkevičiūtės teigimu, pavasaris – toks metas, kai Lietuvos prieglaudos ypač persipildo. Tad ji taip pat ragina žmones, jeigu tik gali, paimti gyvūnus namo – tai būtų ir pagalba prieglaudoms, ir Ukrainos gyvūnams būtų atlaisvintos vietos.

Žmonės, kurie nori padėti Ukrainos gyvūnams, gali finansiškai paremti organizacijas, kurios teikia paramą. Kitas būdas – paimti gyvūnus iš Ukrainos globoti, kai jie jau bus čia. Ir čia kalbama ne tik apie šunis ar kates – gali būti, kad globos reikės žirgams ar kitiems didesniems gyvūnams. Tik reikia turėti omenyje, kad gyvūnai, atvežti iš Ukrainos, gali būti pikti, traumuoti, su jais nebus lengva. Negali pasiimti šuns, kuris buvo išgąsdintas bombų sprogimų, ir tikėtis, kad jis bus ramus, jaukus. Su tokiais gyvūnais iš pradžių geriau padirbti profesionalams.

„Turime daryti viską, kad padėtume ir tiems, kurie pabėgti ar pasislėpti negali. Ukrainos aktyvistų, kurie rizikuoja savo gyvybe, dėka šie gyvūnai nėra palikti mirti nuo bado ar sužalojimų. Padėkime jiems finansiškai“, – ragina G.Vaitkevičiūtė.

Padėkite Ukrainos gyvūnams

Visi paaukoti pinigai pasieks prieglaudas, kurioms pagalbos reikia labiausiai – administravimui jokia dalis nebus skirta. Paramą Ukrainos gyvūnų prieglaudoms galite teikti: