Sekmadienį 40 mln. gyventojų turinčios valstybės gyventojai balsavo dėl mero postų, miesto tarybų ir kitų vietos valdžios institucijų. Balsavimas nebuvo rengiamas Rusijos aneksuotame Krymo regione ir konflikto apimtose Rytų Ukrainos vietovėse.

„Ribotame aplankytų rinkimų apylinkių skaičiuje balsavimo procesas buvo iš esmės ramus, gerai organizuotas ir skaidrus“, – pranešime sakė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).

66 šalyje veikę organizacijos stebėtojai teigė, kad „partiniai stebėtojai keliskart kišosi ar dalyvavo (balsų) skaičiavimo procese“.

Rinkimų rezultatai parodė, kad devyniuose didžiuosiuose miestuose ir regioniniuose centruose meru neišrinktas nė vienas V. Zelenskio partijai „Liaudies tarnas“ priklausantis kandidatas, net ir paties prezidento gimtajame mieste.

Šie rinkimai buvo laikomi išbandymu buvusiam komikui V. Zelenskiui, kurio reitingai pamažu smunka nuo pernai iškovotos triuškinamos pergalės prezidento rinkimuose.

„Kandidatai galėjo laisvai rengti rinkimų kampanijas, tačiau nerimą kėlė piktnaudžiavimo valstybės ištekliais ir tarnyba atvejai bei plačiai paplitę balsų pirkimo įtarimai ir esami rinkimų įstatymų trūkumai“, – priduriama ESBO pranešime.

Tai buvo pirmieji rinkimai Ukrainoje nuo koronaviruso pandemijos pradžios. Rinkimų apylinkėse buvo įkurtos dezinfekcinio skysčio stotelės, rinkimų pareigūnai dėvėjo apsaugines kaukes ir pirštines.

Dabartinis Kijevo meras, buvęs bokso čempionas Vitalijus Kličko perrinktas antrajai kadencijai, jis, pirminiais duomenimis, surinko per 45 proc. balsų.

Šalies rinkimų komisijos teigimu, galutiniai rinkimų rezultatai išaiškės po 3–5 dienų.

Pasak S. Vakarčiuko, būtent Aukščiausiojoje Radoje vyksta pagrindiniai šalies pokyčiai. Jo nauja partija „Holos“ („Balsas“) ketina dalyvauti vėliau šiemet vyksiančiuose parlamento rinkimuose.

„Kuriame politinę jėgą, tikrų pokyčių partiją... Su jūsų pagalba vedu partiją „Holos“ į Ukrainos parlamentą“, – pareiškė muzikantas pristatydamas savo komandą.

„Kai Rusija griauna mūsų saugumą,.. sena politika ėda šalį iš vidaus, – sakė S. Vakarčiukas, kalbėdamas apie priežastis, nulėmusias sprendimą pasukti į politiką. – Mes, partija „Holos“, einame į parlamentą sunaikinti seną politiką ir sukurti naują – politiką, kuri atneš mums realių pokyčių.“

„Pirma: Ukrainos piliečių interesai – svarbiausi. Antra: egzistencinis Ukrainos pasirinkimas – Europa. Trečia: vienas įstatymas visiems. Ketvirta: laisva ekonomika be oligarchų. Penkta: Ukrainos piliečiams atskaitinga valdžia“, – savo partijos idėjas vardijo S. Vakarčiukas.

Anksčiau ketvirtadienį „Transparency International“ pranešė, kad šios nevyriausybinės organizacijos Ukrainos skyriaus valdybos pirmininkas Jaroslavas Jurčyšynas ir valdybos narė Julija Klymenko dėl dalyvavimo priešrinkiminėje kampanijoje traukiasi iš pareigų. Jie minimi naujosios partijos narių sąraše.

Be kita ko, muzikanto komandoje bus medikas Jurijus Sokolovas, karinės operacijos Rytų Ukrainoje dalyvis Andrijus Šaraskinas ir visuomenės aktyvistė Solomija Bobrovska.

S. Vakarčiukas taip pat pabrėžė, kad jei išrinktasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neįgyvendins rinkėjams duotų pažadų, „priversime jį už tai atsakyti“.

Ukrainos prezidento rinkimus, vykusius balandžio 21 dieną, nugalėjo aktorius ir komikas V. Zelenskis. Jis bus prisaikdintas gegužės 20-ąją.

Per savo kampaniją jis žadėjo išnaikinti giliai įsišaknijusią korupciją ir užbaigti Rytų Ukrainoje vykstantį karą su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais. V. Zelenskis taip pat kaltino kadenciją baigiantį Petro Porošenką nieko nepadarius, kad pagerėtų ukrainiečių gyvenimo lygis ir sumažėtų skurdas.

Ukrainos parlamento rinkimai turėtų vykti spalį, tačiau V. Zelenskis yra užsiminęs apie norą paleisti Aukščiausiąją Radą ir sušaukti pirmalaikius rinkimus.

Svarbiausia Ukrainos prezidento rinkimų žinia – ne nepaprasta autsaiderio televizijos komiko Volodomyro Zelenskio pergalė, o pareigas einančio prezidento pralaimėjimas. Ukraina patenka į retą ir garbingą kategoriją kaip vieta, kur gali būti pats galingiausias žmogus šalyje (ir vienas turtingiausių), bet negali išvengti žmonių nepasitenkinimo.

Rinkimai – negrabus mechanizmas. Į juos sudedamas painus emocijų ir interesų mišinys, o gaunami paprasti atsakymai. Daugiau balsų vienai pusei, mažiau – kitai. Kada nors galbūt sugalvosim kažką geriau. Tačiau rinkimai pasižymi vienu dideliu privalumu: jie priverčia politikus bijoti rinkėjų. Tai negarantuoja gero valdymo! Kita vertus, nebaudžiamumas skatina blogą valdymą.

Kalbant sąžiningai, Porošenka toli gražu nebuvo toks blogas kaip jo pirmtakas. Jis gerai atstovavo Ukrainos interesams užsienyje. Jo vyriausybė įvykdė kai kurias svarbias reformas. Jis perėmė valdžią tuo metu, kai šaliai grėsė pralaimėti ir būti sudraskytai. Jam vadovaujant Ukraina išgyveno tris krizes: konstitucinę, finansų ir karinę. Galbūt istorijoje jis bus prisimenamas maloniau negu dabar.

Vis dėlto rinkėjai norėjo pokyčių. Buvo per daug kalbama apie kovą su korupciją, o pažangos buvo per mažai ir ji atėjo per vėlai. Porošenka negailestingai (kai kurie pasakytų – ciniškai) išnaudojo tokias temas kaip kalba, tapatybė, istorija ir kultūra. Jo šalininkai pagrįstai peikė poną Zelenskį kaip nerimtą veikėją, bet be pagrindo tvirtino, kad jis tikriausiai yra Kremliaus statytinis. Ukrainiečiai – patriotiški, bet nemėgsta, kai jų patriotizmą išnaudoja partiniams tikslams.

Visa tai yra blogos naujienos ponui Putinui. Jo svajonė apie civilizacinę ir religinę hegemoniją, apimančią įsivaizduojamą rusakalbį ortodoksišką pasaulį virto griuvėsiais – kaip ir jo propagandos naratyvas. Ukraina, neva atsidūrusi nacių rankose, yra vienintelė šalis pasaulyje, kur tiek prezidentas, tiek premjeras yra žydai. Rinkėjai sugriovė teiginį, kad šalį valdo grėsmingas pučistų režimas, primestas marionetininkų iš užsienio. Šalyje, kurioje anksčiau buvo išsikerojęs rinkimų klastojimas, šįkart balsavimas buvo laisvas ir sąžiningas. Taip pat paaiškėjo, kad aštraus etninio arba kalbinio susiskaldymo idėja irgi yra nesąmonė. Ukraina yra dvikalbė šalis, ir rinkėjai pabrėžtinai piktinosi mėginimais tai pakeisti – bet kuria kryptimi.

Trumpai tariant, Ukraina yra laisva šalis, o Kremliaus melo mašinos darbas sulig kiekviena diena atrodo vis absurdiškesnis. Ko gera, rusai ilgisi dienos, kai ir jie galės džiaugtis laisve išspirti savo valdytojus kartu su jų banditų ir bičiulių svitomis.

Be to, šie rezultatai yra labai gera žinia Ukrainos draugams Vakaruose. Tai ženklas, kad „demokratijos recesija“ nėra tokia gili ar bauginama, kaip gali atrodyti. Rezultatai pateisina tuos, kas ankstesniais metais skatino padėti Ukrainai ir ragino sprendimus priimančius veikėjus bei visuomenę ignoruoti Kremliaus sekamas baisias pasakas. Didžiausias kliuvinys pagalbai iš išorės buvo korupcija. Jeigu Zelenskis sugebės pasiekti įtikinamos pažangos šiame fronte, už tai laukia puikus ekonominis, politinis ir karinis atlygis.

Žinoma, tai nereiškia, kad naujasis prezidentas turėtų išvengti priekabaus vertinimo už savo nepatyrimą, lengvabūdiškumą, savo abejotinus draugus arba beatodairišką požiūrį į politiką. Jam būtina suburti komandą, pajėgią stumti skubiai reikalingas reformas per vidaus politikos kliūčių ruožą. Jam reikės pelnyti saugumo ir gynybos profesionalų pasitikėjimą bei energingai pradėti megzti ryšius su užsieniu. Rusija jam surengs sunkų karinį, diplomatinį arba abiejų rūšių egzaminą.

Vis dėlto jis paneigė, kad toks vizitas tolygus kišimuisi į artėjančius įtemptus prezidento rinkimus.

„Tai nėra kišimasis... Ukrainos rinkėjai per antrąjį rinkimų turą demokratiškai priims sprendimą – tokį, kokio pageidauja“, – pareiškė atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas), kalbėdamas apie balandžio 21 dieną numatytą balsavimą.

„Kontaktinis asmuo per (susitikimus) su kanclere visada būna kitos šalies vyriausybės vadovas ar prezidentas“, – nurodė S. Seibertas ir pridūrė, kad abu lyderiai turi skubiai aptarti tam tikrus klausimus per balandžio 12 dieną numatytą pasitarimą Berlyne.

Vokietija yra svarbi žaidėja konflikte tarp Kijevo ir Rytų Ukrainoje veikiančių Maskvos remiamų separatistų, įsiplieskusiame po 2014 metais Kijeve įvykusios provakarietiškos Maidano revoliucijos. Berlynas drauge su Paryžiumi padėjo pasiekti dabar jau mirštančius Minsko taikos susitarimus.

S. Seibertas atsisakė komentuoti, ar A. Merkel prieš rinkimus susitiks su P. Porošenkos varžovu komiku Volodymyru Zelenskiu.

V. Zelenskis dideliu atotrūkiu aplenkė P. Porošenką per kovo 31 dieną vykusį pirmąjį rinkimų ratą, o šalininkai laiko jį naujuoju veidu stagnuojančiame politiniame peizaže.

Tačiau kritikai teigia, kad 41 aktoriaus programa yra miglota, ir abejoja dėl jo gebėjimų vadovauti krizę išgyvenančiai šaliai.

P. Porošenkos šalininkai tvirtina, kad jam pavyko integruoti Ukrainą į Vakarų struktūras, atkurti šalies kariuomenę ir pradėti svarbias reformas Kijeve.

Buvęs oligarchas tikisi, kad jo politinė patirtis padės jam patraukti savo pusėn rinkėjus, nors nemažai ukrainiečių įsitikinę, kad dabartinis valstybės vadovas aplaidžiai kovoja su korupcija.