Jo kolegos per fronto liniją jau išvedė šimtus rusų karių. Pasiduodantys pagal programą „Noriu gyventi“ turi teisę prašyti prieglobsčio Ukrainoje ir daugelyje kitų ES šalių. „Mes padėsime jums ištrūkti iš gresiančios mėsmalės“, – šie K. Budanovo žodžiai nuskambėjo kaip dar vienas būsimo Ukrainos kontrpuolimo anonsas.
Svarbios detalės
Rusijai Ukraina priešinasi ne tik ginklu, bet ir žodžiu. Sudėtinga komunkacijos strategija susipina su karinių veiksmų planais, operacijos fronte vykdomos su verbaline priedanga. Nors kalbant apie priešo klaidinimą dažnai minima Chersono vadavimo operacija, vieši oficialių Ukrainos atstovų pareiškimai dažnai turi papildomų prasmių. Kuo aukštesnės pranešėjo pareigos, tuo daugiau pasakoma ne tik žodžiais, bet ir nutylėjimais, tuo didesnę reikšmę turi laikas, kada ir kam duodami interviu.
Tai, kad tarp informacinio fronto veidų yra ir Ukrainos karinės žvalgybos vadovas, neretai vadinama fenomenu. Įprasta, kad tokias pareigas užimantis žmogus daugiausia kalba uždaruose pasitarimuose, mintimis dalijasi su politikais, o ne plačiąja visuomene. Tačiau ir pats karas Ukrainoje nevisiškai įprastas.
K. Budanovo kabinete žurnalistai užfiksavo kabantį Rusijos žemėlapį: šalis agresorė jame buvo padalyta. Be jo, vyriausiąjį Ukrainos žvalgą kasdien lydi ir gerokai mažiau streso keliantys palydovai – akvariume gyvena varlė, priimamajame šmirinėja katinas Giunteris ir kanarėlė.
Švelnių veido bruožų, minkšto balso pareigūnas kiek kontrastuoja su viešai komunikuojančiais Ukrainos politinės vadovybės atstovais: ekspresyviuoju prezidentu Volodymyru Zelenskiu, advokatu ne vien pagal išsilavinimą, bet ir pagal tipažą gynybos ministru Oleksejumi Reznikovu, viešumoje retai pasirodančiu stotinguoju kariuomenės vadu Valerijumi Zalužnu. Neseniai 37-ąjį gimtadienį paminėjęs K. Budanovas – jauniausias iš šios kompanijos.
Nebuvo panašus į lyderį
Ne kiekvienam karinės žvalgybos vadovui svetimos valstybės drįsta pateikti kaltinimus, areštuoti kad ir virtualiai. K. Budanovą Maskvos Lefortovo rajono teismas šiemet balandį apkaltino rengus teroristinius išpuolius ir yra suėmusi už akių. Gegužės 1-osios išvakarėse Maskvoje praeiviai galėjo išvysti ukrainiečių žvalgų vadą – nežinomi asmenys viešosiose vietose buvo prikabinę lapus su atspausdintu K. Budanovo portretu ir užrašu „Mūsų prezidentas“ .
Kita šio generolo majoro populiarumo Rusijoje pusė – daugiau nei dešimt pasikėsinimų į jo gyvybę, kuriuos surengė agresorės specialiosios tarnybos. Ukrainoje leidžiamas žurnalas „New Voice“ K. Budanovą pavadino Šnipu Nr. 1, jo gyvenimą vadina viena didele specialiąja operacija.
Leidinio žurnalistams pareigūnas sako žvalgyba domėjęsis dar paauglystėje – skaitė daug įvairios karinės literatūros. 2007 m., būdamas 21 metų, būsimasis Valstybės saugumo tarnybos vadovas įstojo į Odesos sausumos pajėgų instituto oro desanto skyrių.
Anot bendramokslių, jau tada būsimasis žvalgybos vadovas pasižymėjo matematiniu mąstymu, buvęs savarankiškas, uždaras ir nepanėšėjo į lyderius. „Yra žmonių, kurie mėgsta kolektyvą ir tuo gyvena. Kita vertus, K. Budanovas yra gana nepriklausomas“, – žurnalistai citavo vidaus reikalų viceministrą Aleksandrą Facevičių.
Likus metams iki mokyklos baigimo, K. Budanovas nusprendė pereiti į žvalgybos dalinį, nors paprastai oro desanto sraute nuolat stinga žmonių, todėl toks studijų kaitos procesas buvęs sudėtingas.
Džankojaus operacija
Baigęs mokyklą, K. Budanovas pradėjo dirbti Žvalgybos valdybos specialiajame žvalgybos padalinyje. Anot 2015–2016 m. Valstybinei žvalgybos valdybai vadovavusio Valerijaus Kondratiuko, žvalgyba pradėjo aktyviai rengtis specialiosioms kovinėms operacijoms.
Viena tokių įvyko 2016 m. vasarą, kai sužinota, kad Rusijos karinių sraigtasparnių grupė įskrido į okupuoto Krymo šiaurėje, netoli administracinės sienos su Chersono sritimi, esantį Džankojaus miestą.
Ukrainiečiai įtarė, kad šiais mažame aukštyje skrendančiais sraigtasparniais okupantas gali nuvykti iki Krymo kanalo dambos – pusiasaliui gyvybiškai svarbios gėlo vandens arterijos. Jei rusams būtų pavykę išsilaipinti, ukrainiečiai nebūtų spėję užkirsti jiems kelio iki kanalo.
Ukrainietis jau turi tokio lygio karinį laipsnį, kuris Vakarų kariuomenėse paprastai užsitarnaujamas sulaukus bent 50 metų.
K. Budanovo vadovaujamai operatyvinei grupei nuvo nurodyta prasibrauti į Džankojaus rajoną. Neatskleisdamas šios operacijos detalių leidinio pašnekovas užsiminė, kad pareigūnams buvo uždrausta palikti sužeistuosius okupuotoje teritorijoje, net jei jų evakuacija būtų neįmanoma. 2016 m. rugpjūtį K. Budanovo grupė atsidūrė okupuotoje teritorijoje.
Atlikę savo darbą jie traukdamiesi susidūrė su Rusijos specialiosiomis pajėgomis – elitinės grupės „Vympel“ atstovais. Anot K. Budanovo, kova su jais truko tik dvi minutes – ukrainiečiai sunaikino priešus kartu su jų vadu, Čečėnijos karų didvyriu. Tai bene vienintelė operacija, kurioje dalyvavo K. Budanovas ir apie kurią paviešinta daugiausia informacijos.
Veikiausiai keršydami už sužlugdytą reidą rusai 2017 m. birželį nužudė jame dalyvavusio padalinio vadą Maksimą Šapovalą, o 2019 m. balandį Kyjive sprogo ir K. Budanovo asmeninis automobilis. Laimei, mina sprogo anksčiau, nei planavo žudikai. Saugumo pajėgos tada sulaikė sprogmenį padėjusį, dokumentus Aleksejaus Lomakio vardu turėjusį asmenį. „Washington Post“ teigimu, iš viso į K. Budanovą buvo kėsintasi bent dešimt kartų.
K. Budanovas dažnai dirbo ir Donbaso fronte, buvo triskart sužeistas. Sykį, sprogus prieštankinei minai, viena skeveldra įsmigo po širdimi. „Jos negalima išimti iš kūno, tai pavojinga. Buvau sužeistas į nugarą, kaklą. Per fronto liniją ėjau vienas, veikiamas adrenalino, apie 5 km, o paskui kritau išsekęs“, – žurnalistams pasakojo K. Budanovas. Per trečiąjį incidentą kulka pažeidė alkūnės sąnarį, todėl jis nebegali gerai lankstyti dešinės rankos.
Karjeros šuolis
Jau 2016 m. K. Budanovui buvo suteiktas majoro laipsnis, po dvejų metų jo pareigos paaukštintos – tapo pulkininku leitenantu, o 2020 m. – pulkininku. Kai gavo pastarąjį laipsnį, K. Budanovas jau buvo operatyvinio skyriaus viršininko pavaduotojas, vėliau tapo Užsienio žvalgybos tarnybos departamento direktoriaus pavaduotoju.
Tuo pat metu karinės žvalgybos karininkas pradėjo dalyvauti naujojo prezidento V. Zelenskio rengiamuose pasitarimuose. 2020 m. rugpjūtį prezidentas žvalgybos karininką paskyrė Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininku. Tai įvyko vykdant vadinamąją Vagnergeito operaciją, kai Ukrainos specialiosioms tarnyboms pavyko išvilioti iš Rusijos Donbase kariavusius „Wagner“ samdinius.
Operacijai žlugus, tuometis žvalgybos vadovas Vasilijus Burba apkaltino prezidentūrą informacijos nutekinimu, reikalavo jos vadovą Andrejų Jermaką patikrinti poligrafu. V. Burba buvo atleistas, o į jo vietą paskirtas K. Budanovas.
Šiandien jo pavardė šmėsteli, kai kalbama apie naujojo gynybos ministro kandidatūrą, o Vakarų apžvalgininkai nepraleidžia progos pastebėti: ukrainietis jau turi tokio lygio karinį laipsnį, kuris Vakarų kariuomenėse paprastai užsitarnaujamas sulaukus bent 50 metų.
Purvas nelimpa
Iki plataus masto invazijos K. Budanovo pavardė tik kartą linksniuota neigiamame kontekste: kai 2021 m. pabaigoje žurnalistai išsiaiškino, kad jis gyvena šalia tuomečio vidaus reikalų viceministro Aleksandro Gogilašvilio, dėl kurio kelionės naudojant tarnybinį automobilį buvo kilęs skandalas.
Įprasta, kad tokias pareigas užimantis žmogus daugiausia kalba uždaruose pasitarimuose, mintimis dalijasi su politikais, o ne plačiąja visuomene.
Pernai vasarą Vyriausiosios žvalgybos valdybos prašymu teismas atšaukė namų areštą prieštaringos reputacijos buvusiam deputatui Semenui Semenčenkui. Vienas Donbaso savanorių armijos kūrėjų kaltinamas sukūręs privačią armiją ir apšaudęs Viktorui Medvedčukui priklausiusio 112-ojo televizijos kanalo pastatą.
Įvairių klausimų viešumoje buvo keliama ir dėl apdovanojimų, kuriuos žvalgyba skyrė kai kuriems tinklaraštininkams, tarp jų – buvusiai eskortei Ksiušai Maneken. K. Budanovas aiškino, kad tinklaraštininkai 2022 m. kovo–gegužės mėnesiais aktyviai vykdė žvalgybos užduotis, tačiau jų nedetalizavo.
Analizė ir triukšmas
Iš situaciją viešai komentuojančių ekspertų, valstybės pareigūnų išsiskiria ne vienas analitikas, teikiantis vėliau išsipildančias prognozes. Dažnai tai ne kokia slapta, bet viešai prieinama informacija, kuria remiasi specifinėmis žiniomis apie karybą disponuojantys, visuomeninius, politinius procesus Rusijoje nuosekliai stebintys, tenykštę veiksmų priėmimo logiką, tarpinstitucinių santykių kultūrą analizuojantys žmonės.
Sudėlioti būsimų įvykių seką ir mėnesio tikslumu dar 2019 m. prognozuoti būsimą Rusijos invaziją į Ukrainą galėjo ne vien buvęs prezidentūros patarėjas Oleksijus Arestovyčius, tačiau vieniems pritrūko drąsos patikėti tokiu scenarijumi, kiti neišdrįso savo mintimis pasidalyti viešai.
Įžvalgiais pareiškimais dalijasi ir K. Budanovas. Apie tai, kad Maskva užpuls Ukrainą, K. Budanovas atvirai kalbėjo dar tuomet, kai tokią perspektyvą atmetė V. Zelenskio komanda. Jis sako dar 2021 m. rudenį turėjęs gana tikslios informacijos apie V. Putino norą pradėti karą iš Ukrainos agentų, kurių gretos per pastaruosius kelerius metus padėjo dešimtis kartų. Tarp jų esą ir Kremliui artimų žmonių. Tad nieko keisto, kad apie būsimą invazijos operaciją valandos tikslumu žvalgybos vadovas sako sužinojęs išvakarėse – 2022 m. vasario 23 d. 15 val.
Pernai gegužę, kai Ukraina dar tik bandė įtikinti Vakarų partnerius tiekti jai reikalingų ginklų, interviu „Sky News“ K. Budanovas sakė, kad karas lūžio tašką pasieks rugpjūčio antroje pusėje, o iki metų pabaigos Kyjivas gali įveikti Rusijos pajėgas.
Nors pastaroji prognozė neišsipildė, panašios nuomonės buvo ne vienas karinis ekspertas: teorinė galimybė baigti aktyvius kovos veiksmus iki 2022-ųjų pabaigos būtų buvusi reali, jei tik Ukrainos pajėgos būtų turėjusios atitinkamos technikos.
Bene didžiausią ažiotažą iki šiol sukėlė K. Budanovo prognozė, kad 2023-iųjų vasaros atostogas verta planuoti Kryme. „Tai Ukrainos perlas, seniai laukiantis ukrainiečių turistų“, – viename interviu sakė jis įprasta maniera: ramiu balsu, prognozes pateikdamas užtikrintai, tarsi jau įvykusį faktą.
K. Budanovas užtikrintas: Rusijai vadovauja vadinamasis kolektyvinis Putinas, o pats V. Putinas turi daug antrininkų. Vasarį interviu Dmitrijui Komarovui Ukrainos karinės žvalgybos vadas sakė: nuo rugpjūčio į rimtus oficialius renginius keliauja tikrai ne V. Putinas. Apie tai, be kita ko, byloja ir skirtingos tikrojo V. Putino ir asmens, apsilankiusio, pvz., Mariupolyje, kūno detalės.
„Kokia to priežastis? Priežasčių gali būti daug. Yra vadinamasis kolektyvinis Putinas. Ar jis dabar gyvas, ar ne, iš esmės nieko nelemia. Dabar Rusijoje yra du aiškiai apibrėžti „Kremliaus bokštai“. Jie varžosi, kuris laimės. „Kolektyvinis Putinas užsiima šių dviejų jėgų subalansavimu, kad nė viena iš jų neįgytų pranašumo“, – sakė K. Budanovas.
Vis dėlto klausant tiek K. Budanovo, tiek kitų oficialių Ukrainos pareigūnų pareiškimų svarbu nepamiršti: kiekviena žinia turi savo adresatą. Komunikacijos ekspertė Oksana Moroz radijo "NV" eteryje akcentavo, kad klausant žvalgybos vado svarbu nepamiršti – jo žodžiai pirmiausiai skiriami priešui. Kalbos apie atostogas Kryme esą pirmiausiai ir buvo skirtos įnešti sumaišties į agresoriaus stovyklą.
Dirba keliuose frontuose
Užsieniečių legiono vadas Vadimas Popikas interviu „New Voice“ prisiminė, kad invazijos pradžioje žvalgybos vadovas elgėsi santūriai, visus ramino. „Karo pradžioje maniau: jei išsilaikysime dvi savaites, rusams nepavyks“, – dabar prisipažino ir pats K. Budanovas.
Pirmosiomis karo dienomis Vyriausiosios žvalgybos valdybos daliniai buvo mišrūs, todėl ne visada pasiekdavo tikslus ir patirdavo nuostolių. Kartais grupėms tekdavo dirbti karščiausiuose fronto taškuose, kad stabilizuotų gynybą, – panašiai buvę Severodonecke ir Bachmute. Anot karinio eksperto Aleksandro Kovalenkos, sėkmingos operacijos pavertė karinę žvalgybą pasaulinio lygio struktūra.
Ukrainos žurnalistų kalbinti žvalgybos bendruomenės atstovai pastebėjo, kad ryšius su kolegomis iš užsienio K. Budanovas dar prieš invaziją mezgė padedamas Kyjive dirbusių Vakarų šalių karo atašė.
K. Budanovas taip pat buvo Ukrainos delegacijos narys derybose dėl Rusijos vykdomos Juodosios jūros blokados nutraukimo ir keliskart kartus aplankė karius Rytų fronte.
Teigiama, kad pats K. Budanovas dalyvavo kai kuriose operacijose – pvz., kaime Ruskaja Lozovaja, esančiame į šiaurę nuo Charkivo, Severodonecke. Jis esą veržėsi ir į operaciją vaduojant Gyvačių salą, tačiau, kaip tikina jo pavaduotojas, buvo sustabdytas kone lipantis į sraigtasparnį. Prieš pat šį epizodą K. Budanovui buvo suteiktas generolo majoro laipsnis.
„K. Budanovas taip pat daug nuveikė dėl gamyklą „Azovstal“ gynusių karių. Jis sugebėjo organizuoti jų išėjimą iš apsuptos gamyklos taip, kad jis neatrodė panašus į žeminančią nelaisvę, kurios siekė rusai. Dėl apsikeitimo „Azovstal“ gynėjais jis net buvo susitikęs su Romos popiežiumi“, – rašo NV.
