Kultūros ministro įsakymu patvirtintas dokumentas nustato, kaip šių vertybių veiksmingai apsaugai ir efektyviam valdymui užtikrinti turi būti parengti valdymo planai. Tai specifinė strateginio valdymo priemonė, skirta konsoliduoti valstybines institucijas, savivaldybes, nevyriausybines organizacijas, bendruomenes bendram vertybės išsaugojimui, nustatyti priemones šiam tikslui pasiekti.

UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje valdymo planų rengimo gairės parengtos siekiant nustatyti aiškias ir vienodas planų rengimo, tvirtinimo, viešinimo, stebėsenos ir atnaujinimo nuostatas. Gairės taikomos planų organizatoriams, rengėjams, jį įgyvendinančioms institucijoms, planus tvirtinančioms ir stebėseną vykdančioms institucijoms, kitiems asmenims, dalyvaujantiems UNESCO pasaulio paveldo išsaugojimo ir valdymo planavimo procesuose.

UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje valdymo planai turi atitikti Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos ir jos įgyvendinimo gairių nuostatas, užtikrinti veiksmingą vertybių apsaugą dabarties ir ateities kartoms, sudarant prielaidas sklandžiam suinteresuotų šalių ir partnerių bendradarbiavimui. Gairėse įtvirtintos sąlygos į vertybės išsaugojimo ir valdymo procesus įvairiais etapais kuo aktyviau įsitraukti vietos savivaldai, mokslo, verslo, profesinių bendruomenių atstovams ir vietos gyventojams bei jų interesams atstovaujančioms asocijuotoms struktūroms. Planuose taip pat turi būti įvertintos pagrindinės grėsmės, kylančios vertybei dėl socialinių, ekonominių, aplinkos ar kitų veiksnių, suformuota jų valdymo strategija.

Rengiant gaires vadovautasi tarptautine gerąja praktika, vyko konsultacijos su tarptautiniais ir vietos ekspertais, UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje valdytojais, atsakingų ministerijų atstovais.

Lietuva didžiuojasi keturiomis išskirtinę visuotinę vertę turinčiomis vertybėmis, įrašytomis į Pasaulio paveldo sąrašą: Vilniaus istoriniu centru, Kuršių nerija, Kernavės archeologine vietove, Struvės geodezinio lanko punktais. UNESCO Pasaulio paveldo centrui Lietuva taip pat yra pateikusi paraišką dėl Kauno modernizmo architektūros įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą.

Šiemet bus pradedami rengti Vilniaus istorinio centro ir Kernavės archeologinės vietovės valdymo planai.

Komisijos pirmininkės Evelinos Karalevičienės teigimu, nesutarimai dėl teritorijos pavaldumo, nesuderinti teisės aktai yra didelė kliūtis tiek puoselėti Kuršių neriją, tiek ją vystyti.

"Nepaslaptis, kad yra nesutarimų tarp Neringos savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Kultūros paveldo departamento dėl kompetencijų Kuršių nerijoje. Nuolat vyksta neaiškumai ir nepasidalinimai kur kieno kompetencija prasideda ir kur kieno baigiasi. Apstu teisės aktų nesuderinamumo. Žiūrėkite, kiek mes jau turime atvejų kai buvo išduoti leidimai statyboms Kuršių nerijoje, o paskui paaiškėjo, kad jie neteisėtai išduoti ir seka griovimo veiksmai...“, – Eltai sakė E. Karalevičienė.

Jos teigimu, darniam Kuršių nerijos vystymuisi iki šiol užkerta kelią valstybės ir savivaldos institucijų, investuotojų ir vietos gyventojų skirtingi požiūriai į vietovės išsaugojimą ir vystymą.

„Pasiklausius tiek Neringos, tiek Klaipėdos savivaldybių, jų teigimu, Smiltynėje išvis nieko nebegalima daryti, jokių statybų negalima vykdyti pagal dabartinius galiojančius teisės aktus. (...) Sklando kalbos, kad daug investuotojų norėtų ateiti į Kuršių neriją, tas, galimai, išspręstų sezoniškumo problemą, bet visi jie teigia, kad susiduria su didžiuliais reikalavimais, didžiulėmis kliūtimis“, – sakė  E. Karalevičienė.

E. Karalevičienės  manymu, daugelį problemų, galima, išspręstų atskiras Kuršių nerijos įstatymas, kurį reikėtų parengti ir priimti.

Birželio 13-14 dienomis Valstybinė kultūros paveldo komisija, Neringos savivaldybė ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija rengia tarptautinį forumą, kuriame valstybės ir savivaldos institucijų atstovai, nevyriausybinės asociacijos, veikiančios kultūros paveldo srityje, ekspertai, visuomenės ir verslo atstovai taip pat specialistai iš užsienio diskutuos kaip išsaugoti šią trapią pasaulio paveldo vietovę ir tvariai ją vystyti.

Tarptautinėje konferencijoje dalyvaus kviestiniai pranešėjai iš Didžiosios Britanijos, Italijos, Ispanijos, Lenkijos ir Vokietijos UNESCO Pasaulio sąrašo vietovių, kurios vienais ar kitais aspektais turi panašumų su Kuršių nerija.

Dviejų valstybių, Lietuvos ir Rusijos Federacijos, teritorijoje esanti Kuršių nerija 2000 m. buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip išskirtinis smėlio kopų kraštovaizdžio, kurio išlikimui nuolatinį pavojų kelia gamtos stichijos ir žmonių veikla, pavyzdys.

Valstybinė kultūros paveldo komisija, išnagrinėjusi UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje klausimą, nustatė, kad tarptautinių dokumentų reikalavimų laikymasis valstybės mastu nėra pakankamas – nėra įtvirtinti ilgalaikiai valstybės pasaulio paveldo vertybių, tarp jų ir Kuršių nerijos, išsaugojimo prioritetai bei bendra pasaulio paveldo vertybių valdymo strategija, nėra parengtas pasaulio paveldo vietovės valdymo planas

2020 metais bus minimas 20-metis kai Kuršių nerija įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Šis statusas turėtų apsaugoti gamtos objektus nuo didelio masto žmonių kišimosi.

Belovežo giria, nusidriekusi Lenkijoje ir Baltarusijoje, yra vienas didžiausių pirmykščių miškų, prieš 10 tūkstantmečių dengusių didžiąją Europos lygumų dalį.

Joje taip pat paplitę retų ir nykstančių rūšių augalai ir gyvūnai, tarp jų – stumbrai, didžiausi Europos žinduoliai.

„Belovežo giriai UNESCO gamtos paveldo (objekto) statusas buvo suteiktas neteisėtai ir nepasitarus su vietos bendruomene“, – sakė J.Szyszko pranešime. Kiek anksčiau jis pranešė, kad dėl šio klausimo „prokuratūrai buvo paduotas skundas“.

Ministras sakė, kad miškas negali vienu metu turėti UNESCO gamtos paveldo objekto statuso ir priklausyti Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“. J.Szyszko tvirtinimu, pastarasis statusas neprieštarauja sengirės kirtimui.

Lenkijos vyriausybė nurodė davusi leidimą pradėti kirtimus, kad būtų sustabdyta kinivarpų invazija ir sumažintas gaisrų pavojus. Medžiai buvo pradėti kirsti praėjusių metų gegužę.

Vis dėlto šiems kirtimams nepritaria mokslininkai, ekologai ir ES. Aktyvistai įtaria, kad vyriausybė dangsto didelio masto komercinį mišo kirtimą saugomoje sengirėje.

J.Szyszko norėtų, kad Belovežo giriai būtų suteiktas kitoks UNESCO statusas – mišraus gamtos ir kultūrinio paveldo, „o ne vien gamtos paveldo objekto, nes žmogaus veikla šiame miške matoma plika akimi“, pareiškė ministras.

Aplinkosaugos judėjimo „Greenpeace“ aktyvistai, kurie anksčiau šį mėnesį grandinėmis prisirakino prie medkirčių technikos, norėdami sustabdyti kirtimus, netrukus pasmerkė ministro trečiadienio pareiškimą. Jų teigimu, tai buvo „tolesnė manipuliacija“.

Judėjimo atstovų tvirtinimu, kirsti sengirę draudžia ir „Natura 2000“ taisyklės.

„Tai yra ministro bandymas pateikti savo interpretaciją“, – naujienų agentūrai AFP sakė aktyvistė Katarzyna Kosciesza (Katažyna Kosceša) iš aplinkosaugos grupės „ClientEarth“.

J.Szyszko savo pareiškimą paskelbė likus dviem savaitėms iki kasmetinės UNESCO pasaulio paveldo konferencijos, kuri šiemet vyks pietiniame Krokuvos mieste Lenkijoje.

Belovežo giria gamtos paveldo objekto statusą pelnė 2011-aisiais.

Kiek anksčiau UNESCO išreiškė nerimą dėl sengirės kirtimo, o Europos Komisija balandį net perspėjo Varšuvą galinti imtis teisinių veiksmų, kad sustabdytų medžių kirtimą tame miške.