Nors mados žurnalai, stilistai ir dizaineriai vienu balsu kartoja, kad kiekvienas esame unikalus ir turime kuo greičiau išdrįsti tai išreikšti kuo originalesniais drabužiais, kasdienį savo santykį su apranga dažnai ribojame įvairiais pasiteisinimais: „Na, šitas tai jau tikrai ne man“, „Pastelinės spalvos labiau prie visko dera“, „Man svarbiausia – jaustis saugiai“, „Taigi su ta raudona visi į mane žiūrės!“. Iš tikrųjų aprangos individualumas nebūtinai susijęs su originaliais, išskirtiniais drabužiais, kurie atkreips visuomenės dėmesį, tai yra asmenybės veidrodis, kuris atspindi ne tik žmogaus gyvenimo būdą, bet ir jo psichiką.
Ką apie žmogų pasako jo apranga?
Šukuosenų, kosmetikos, aprangos mados šiuolaikinėje visuomenėje siejamos su tapatybės formavimu, komunikacijos priemonėmis, socializacijos šaltiniais ir kitais psichologiniais aspektais. Žvelgiant iš mados perspektyvos, drabužiai yra pirmoji mūsų socialinė sąsaja. Juk apranga veikia kaip svarbi ir būtina socialinė priemonė, jungianti mus su visuomene. Ji gali demonstruoti daugelį asmens socialinės tapatybės aspektų, įskaitant socialinę ir ekonominę padėtį, lytį, religiją ir profesiją. Pavyzdžiui, nors ir gydytojų, karių, policininkų, kunigų apranga yra profesiją atspindinčios uniformos, jos taip pat sufleruoja apie to asmens pasaulėžiūrą, gyvenimo būdą. Juk karys greičiausiai ir emociškai bus atsidavęs tėvynei, o kunigas – Dievui.
Kalbant apie lyties aspektą individo aprangoje, dar visai neseniai buvo akivaizdu, kad lytis turi tik jai būdingų aprangos detalių – moterims skirtos suknelės, o vyrams – kelnės ir kostiumai. Šiandien ši skirtis po truputi nyksta, populiarėja belyčiai drabužiai (angl. genderless clothing), kuriuos gali dėvėti bet kurios lyties atstovai. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje galima sutikti mados dizainerių, kuriančių tokius drabužius. Šių metų vykusioje „Mados infekcijoje“ Lietuvos dizainerių Dianos Paukštytės, Povilo Gegavičiaus ir Domanto Šmaižio pristatytose kolekcijose buvo galima pamatyti stereotipiškai moteriškų drabužių – suknelių, sijonų – variacijų vyrų aprangoje. Garsiųjų mados namų „Gucci“ ir „Stella McCartney“ internetinėse parduotuvėse jau yra ir atskiros unisex mados kolekcijų skiltys, kuriose galima įsigyti nuo lyties nepriklausomų drabužių. Šio tipo apranga naikina visus lyčių stereotipus ir, nors ir lyties sąvoka tebėra viena iš individo aprangos socialinės tapatybės aspektų, artimoje ateityje ši skirtis aprangoje taps, tikėtina, beveik nebeaktuali.
Organizatorių nuotr.
Individualybė mados tendencijų rate
Visuotinė lietuvių enciklopedija madą apibrėžia kaip neilgai trunkantį tam tikros masinės elgsenos arba stiliaus įsigalėjimą, jo vyravimą kurioje nors gyvenimo ar kultūros srityje, trumpalaikį kokio nors reiškinio populiarumą. Mada yra dinamiškas procesas, atspindintis visuomenės raidą, vertybes ir pokyčius, todėl ji nuolat keičiasi ir tobulėja kartu su besikeičiančia visuomene. Interneto amžius madą pavertė tiesiog žaibiška – greita informacijos sklaida skatina mus vis dažniau atnaujinti savo spintos turinį, kad neatsiliktume nuo naujausių mados tendencijų. Toks mados laikinumas verčia apgalvoti asmens tapatybės atspindžio per išvaizdą tikrumą – ar nuolatinis mados tendencijų sekimas apskritai gali atspindėti individualią asmenybę?
Mados kaip tendencijų kaitos sąvoką nusako vienos ar kitos tendencijos masinis išplitimas – kitaip tariant, ji tampa prieinama plačiam visuomenės ratui ir taip greitai praranda išskirtinumą, naujumą, o galiausiai ir madingumą. Paprastai tariant, mados gaminys individui tiesiog pabosta ir jis pradeda dairytis ko nors naujo. Įdomu tai, kad individualus mados suvokimas ir mados tendencijų pritaikymas pagal savo asmenybės poreikius yra gana naujas reiškinys. Dar XX a. pabaigoje mados demokratija praktiškai neegzistavo, visi stengėsi būti madingi, nes būti madingam reiškė būti moderniam, populiariam, geidžiamam, – kas galėtų savo noru šių savybių atsisakyti? Tačiau šiandien yra kitaip. Išpopuliarėję masinės gamybos prekių ženklai ir vis greičiau besikeičiančios mados tendencijos jų kaitą pavertė painia. Nauja tendencija – gražu, norime įsigyti. Po savaitės – tendencija matoma visur, pabodo. Po dviejų savaičių – nauja tendencija, gražu, norime įsigyti. Toks yra šiuolaikinės mados ciklas. Nors ir masinė gamyba užtikrina mados industrijai vieną aukščiausių vietų taršiausių industrijų sąraše, šiandien turime kaip niekada didelę laisvę rinktis. Šiuolaikinis žmogus, net ir aklai sekdamas laikotarpio mados tendencijas, nepraranda savo individualumo, nes kiekvienas madą supranta kitaip ir savo kasdienį įvaizdį formuoja ne tik pagal tai, kaip yra suplanavęs savo dieną, bet ir kaip jaučiasi. Net jei dabar madingi per didelio dydžio švarkai ar paltai, juos dėvi tikrai ne visi, nes toks siluetas puikiai atrodo tik lieknesniems. Čia atsiranda su mada glaudžiai susijusi asmeninio stiliaus sąvoka. Nors daugelis šias sąvokas supranta kaip sinonimiškas, iš tiesų jos skiriasi. Mada apibūdina tam tikras drabužių, aksesuarų, formų, spalvų tendencijas, o stilius siejamas su žmogumi, jo apranga, manieromis, savitumu ir išskirtinumu. Šį skirtumą geriausiai nusakė amerikiečių aktorė Loren Haton: „Mada yra tai, ką dizaineriai jums siūlo keturis kartus per metus, o stilius yra tai, ką jūs iš to pasirenkate.“ Stilius gimsta iš mados. Šiandien individas dažniausiai renkasi jam patinkančių skirtingų mados tendencijų detales ir sukuria savitą įvaizdį. Pavyzdžiui, klasikinio ir sportinio stilių derinimas tikrai tiks ne visiems, tačiau galima sutikti moterų, kurios dėvi klasikinį švarką su sportinėmis tamprėmis. Jų pasirinkimas atspindi jų gyvenimo būdą ir norą visuomet jaustis patogiai, bet ne per daug sportiškai.
Organizatorių nuotr.
Antimados problema
O jei individas propaguoja antimadą? Išvaizdos antimada yra komercinės vartotojams siūlomos mados priešingybė. Jos kryptys gali būti susijusios su polinkiu vilkėti savadarbius, individualaus siuvėjo siūtus drabužius, dėvėtus, vintažinius drabužius. Antimados šalininkai iš dalies propaguoja tvarią madą, jie neremia greitosios mados prekių ženklų. Vis dėlto klaida būtų sakyti, kad šie žmonės neseka mados tendencijų. Juk jie turi domėtis tendencijomis ir žinoti, ko nedėvėti, jei iš tikrųjų save laiko tokios mados šalininkais. Tačiau net ir toks atsargumas ne visada padeda, nes vienas gyvybingiausių mados bruožų yra aplinkos kopijavimas. XX a. septintajame–aštuntajame dešimtmečiais hipių ir pankų judėjimai propagavo antimadą, maištaudami prieš visuomenės primetamas elgesio, išvaizdos ir gyvenimo būdo normas. Ironiška, tačiau hipiškos ir pankiškos aprangos tendencija netruko išplisti ir tapti masiniu reiškiniu, o daugelis besirenkančių šio stiliaus drabužius nebūtinai buvo išsamiai susipažinę su hipių ar pankų pasaulėžiūra.
Šiandien tokių ryškių antimados šalininkų nebėra, bet kokia antimados tendencija gali išplisti ir tapti madinga bent kuriam laikui – taip atsitiko ir su gorpcore, ir su normcore, ir su daugeliu kitų saikingą mados vartojimą propaguojančių idėjų. Galima diskutuoti, ar antimada dar išvis egzistuoja, juk madą šiuolaikinis žmogus supranta kaip saviraiškos priemonę, o šiuolaikinės tendencijos susipina su skirtingais įvaizdžių stiliais ir madų laikotarpiais. Dėvėtus, vintažinius drabužius dabar vilkėti tampa madinga ar tiesiog populiaru, mados ir antimados sąvokos susipina į prieštaringą konceptą, neturintį aiškaus apibrėžimo.
Organizatorių nuotr.
Kodėl rengiamės vienaip, o ne kitaip
Individai, atidžiai stebintys išvaizdos madų tendencijas, tie, kurie nesidomi tendencijomis, tačiau jas naudoja savo kasdieninėje aprangoje, ir tie, kurie propaguoja antimadą, – visi jie yra tiesiogiai susiję su mada. Išvaizdos mados nėra tik komercinės mados dalis, tai yra visų individų atspindys, nepriklausomai nuo jų suvokimo ir prioritetų pasirenkant kasdienę aprangą. Mada yra socialinis-psichologinis reiškinys, apibūdinantis tiek laikotarpį, tiek ją vartojančius individus. Kiekvieno žmogaus įvaizdis yra iš dalies jo asmenybės ir nuotaikos veidrodis. Būdami blogos nuotaikos dažniausiai nesirenkame ryškių spalvų ar siluetų, kurie išvestų mus iš komforto zonos (nors gal ir be reikalo – psichologai teigia, kad būtent taip galima bent pabandyti pasikelti ūpą), ir paprastai mieliau dėvime ramių tonų, galbūt tamsesnių atspalvių drabužius, leidžiančius ištirpti aplinkoje.
Mada atsispindi įvairiose srityse, vyrauja socialinėse grupėse ir veikia kiekvieno grupės nario sąmonę ir elgseną. Socialinių grupių kategorijos gali būti išskiriamos pagal individų bendrus interesus, vertybes, pavyzdžiui, sunkiojo metalo muzikos mėgėjų ratas, ekstremalų sportą mėgstanti draugų kompanija, religinga šeima ir pan. Mada negali būti skirta tik vienam žmogui, mada (taip pat ir antimada) yra susijusi su visuomene. Psichologiniai motyvai sekti kuria nors mados tendencija formuojant savo įvaizdį priklauso nuo individo požiūrio į savo tapatybę, poreikio ją demonstruoti, nuo suvokimo, kas aš esu ir koks noriu prisistatyti visuomenei. Turbūt visi žinome ikonišką „Apple“ įkūrėjo Steve’o Jobso „uniformą“ – paprastas juodas golfas, mėlyni džinsai ir pilki sportiniai batai. Jo tikslas buvo rengtis taip, kad drabužiai neatitrauktų dėmesio nuo darbo ir išskirtų jį iš konkurentų aiškiai parodant, kad jo produktai, kaip ir jis pats, taip pat skiriasi nuo visų kitų rinkoje esančių produktų. Atrodo keista, kad žmogus, kuris tikrai galėjo nusipirkti bet ką, pasirinko kiekvieną dieną vilkėti vis tą patį. Tačiau taip jis apsibrėžė savo įvaizdžio tikslus ir aiškiai žinojo, kaip nori prisistatyti visuomenei.
Organizatorių nuotr.
Kita vertus, individas įvaizdį gali rinktis ir pagal tai, koks jis nori ar ketina būti. Įvaizdis gali tapti kauke ir motyvacijos gyventi kitaip priežastimi. Rašytojo Austino Kleono posakis knygoje „Vok kaip menininkas“ – „Turite rengtis pagal tai, kur norite dirbti, o ne pagal tai, kur dirbate“ – puikiai tinka kiekvienam, tebeieškančiam savo individualaus aprangos stiliaus. Juk rinkdamiesi tam tikrą mados kryptį, gal kartais net patys to nesuprasdami, pasirenkame ir tam tikrą gyvenimo būdą, taip formuodami aplink save ne tik mados pojūtį vienokiai ar kitokiai krypčiai, bet ir tam tikrą su ja susijusį gyvensenos stilių. Tarkime, sportinio stiliaus drabužių pasirinkimas greičiausiai turės įtakos ir asmens gyvenimo būdui – gal jis nevalingai susidomės sporto industrija, o gal šis pasirinkimas ir yra jo motyvas gyventi sveikiau? Net jei tai tėra tik akimirkos susižavėjimas, sportinio stiliaus pasirinkimas vienareikšmiškai liudija judresnio, dinamiškesnio gyvenimo poreikį.
Vis dėlto psichologai mano, kad asmenybės paslėpti neįmanoma, o jei individas siekia ją slėpti per įvaizdį, tai taip pat apie jį daug pasako. Čia tikriausiai galėtume nagrinėti individo nepasitikėjimą savimi, troškimus būti pripažintam tam tikros visuomenės grupės. Šiuolaikinėje vartotojų visuomenėje įvaizdis ir jo kontrolė yra be galo svarbus reiškinys, kaip ir tam tikra nuomonė apie patį save kaip asmenybę. Net ir tokiais atvejais, kai žmogus nesiekia atrodyti kitoks, nei yra, jis dažnai, net pats to nežinodamas, paklūsta visuomenėje galiojantiems standartams, nes kitaip apsirengti jam gali atrodyti klaidinga. Puikus pavyzdys – aprangos pasirinkimas einant į operos teatrą. Ar, jei nėra aprangos kodo, visada turi galioti taisyklė į operą vykti apsirengus puošniai, elegantiškai? O jei žmogus atvyksta su sportiniais drabužiais? Nėra taisyklių, tačiau yra visuomenėje nusistovėję standartai. Operos lankytojas su sportiniais drabužiais tikrai atkreips į save dėmesį ir gali būti net išjuoktas. Kita vertus, svarbi yra ir kultūrinė tradicija, ir net operos teatro kontekstas: pavyzdžiui, turistai, masiškai besilankantys miuzikle „Operos Fantomas“ Jo Didenybės teatre Londone visiškai nebūtinai dėvi prabangesnius drabužius – galima išvysti ir džinsų, ir sportinių batų, ir kelioninių kuprinių. Tuo tarpu norint patekti į Vienos filharmonijos naujametinį koncertą (taip taip, tą patį, kurį transliuoja viso pasaulio televizijos sausio 1 d.) prabangūs vakariniai drabužiai yra privalomi, be jų nebūsite įleisti į koncertą net jei ir turėsite bilietus.
Organizatorių nuotr.
Įvairios psichologinės teorijos tvirtina, kad kiekvienas asmuo turi universalų poreikį būti pripažintam, parodyti ir sustiprinti savo asmenybę. Aprangą naudoti kaip kaukę ar žvelgti į madą kaip į motyvaciją pradėti gyventi kitaip nėra vieninteliai šio poreikio patenkinimo būdai – kai kurie žmonės madą naudoja kaip priemonę pasigirti ir įrodyti, kad yra geresni (turtingesni, daugiau lydimi sėkmės) už kitus. Iš dalies šis egoistiškas asmenybės veiksmas gali būti vadinamas ta pačia mados kauke – toks individas nori tapti visuomenės elito dalimi. Elitas, šiuo atveju sėkmės lydimi, pasiturintys, populiarūs žmonės dažniausiai nebando nieko įrodyti, nes jie jau pasiekė savo sėkmę. Išorinių sėkmės atributų vartojimas tarp jų taip pat priklauso nuo mados tendencijų – štai, pavyzdžiui, 1990-aisiais užgimusi logomanija neilgai karaliavo mados viršūnėse, netrukus didžiuotis prekės ženklo logotipu tapo prasto skonio ženklu. Tačiau logotipų populiarumas ilgai neišblėso ir periodiškai sugrįžta į madą, nuolat prikeliamas vis naujų ambicingų žmonių, trokštančių pasipuikuoti naujai įgyta vieta elito gretose. Neautentiškų prabangių mados ženklų drabužių, avalynės ar aksesuarų dėvėjimas ir jų neoriginalumo neigimas – vienas iš tokių individų elgesio modelių.
Taigi, nors šiuolaikinė mada ir yra paremta tendencijų sekimu ir nuolatiniais jų pokyčiais, galite nusiraminti – savo individualumo aklai jas sekdami neprarasite, jei tik aprangą rinksitės pagal savo nuotaiką, gyvenimo būdą ir tikslus, kuriuos norite pasiekti savo įvaizdžiu. Didžiausia visuomenės grupė siekia tiesiog parodyti savąjį aš ir nesijaudina, ką apie juos pagalvos kiti. Likę žvelgia į savo aprangą kaip į būdą pasikeisti ar pritapti prie tam tikros visuomenės grupės. Svarbiausia suprasti, kad mada yra lanksti saviraiškos priemonė, kuri neturėtų riboti tikrosios individo asmenybės. Kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti, kaip jis nori atrodyti ir prisistatyti aplinkiniams.
