Rinksis į mitingą
Protesto akcija "Grąžinkime Kuršių marioms gyvybę" rengiama rugpjūčio 1-ąją uostamiestyje esančiame Kruizinių laivų terminale.
Nuo penkiasdešimties iki šimto laivų žada sustoti Dangės upės žiotyse ir sustabdyti laivybą kelioms valandoms.
Manau, visi žvejai mėgėjai sutiktų sumokėti ne po vieną eurą, kad tik neliktų verslinės žvejybos.
"Žvejai mėgėjai, matydami verslinės žūklės atstovų daromą didžiulę žalą gamtos ištekliams, vyriausybinių institucijų neveiklumą, teisinę nelygybę, įstatymų spragas, rugpjūčio 1 d. Klaipėdoje organizuoja protesto akciją, kuri skirta atkreipti visuomenės ir valdžios institucijų dėmesį. Mes siekiame uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose. Mums atsibodo laukti ir stebėti, kaip nyksta žuvys. Žvejai mėgėjai Kuršių mariose nebepagauna žuvų. Tokia situacija, kuri šiuo metu yra Kuršių mariose, yra sunkiai suvokiama. Žuvų tiesiog nebeliko", – tikino asociacijos "Lašišos dienoraštis" prezidentas Kęstutis Klimavičius.
K.Klimavičius akcentavo, jog Gamtos tyrimų centro atliktoje Kuršių marių analizėje, kurią užsakė Aplinkos ministerija, yra pateiktos mokslininkų išvados, kuriose aiškiai nurodoma, kad žuvų populiacija yra itin prastos būklės.
Kauno mariose – kitaip
"Uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose, žuvų kiekis per penkerius metus padaugėjo beveik keturis kartus. Tai reiškia, kad būdų atstatyti žuvų išteklius yra, tik tam reikia imtis veiksmų. Kuršių mariose verslinė žvejyba jau yra neįmanoma, žuvų ištekliai čia yra išeikvoti", – tikino K.Klimavičius.
Realybė: žinomas žvejys P.Korsakas nuogąstauja, kad Kuršių mariose nebeliko žuvų. Laidos apie žvejybą kūrėjas laivu išmaišė visas marias ir nepagavo nė vieno ešerio. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Pasak K.Klimavičiaus, 48 verslo įmonės, kurios žvejoja tik Kuršių mariose, 2018 m. deklaravo pagavusios 818 tonų žuvų ir tik viena iš jų deklaravo gaudanti lašišas.
"Kuršių mariose pagautas lašišas žvejams verslininkams yra draudžiama parduoti, o gaudyklėmis sugautas yra privaloma paleisti, tačiau žvejojant tinklais paimti lašišas leidžiama kaip priegaudą ir naudoti savo reikmėms. Tačiau mes puikiai matome, jog visos turgavietės yra pilnos lašišinių žuvų", – kalbėjo asociacijos "Lašišos dienoraštis" prezidentas.
Sumoka 1,7 mln. eurų mokesčių
Žvejai mėgėjai pasiryžę patys prisidėti prie žvejų verslininkų verslų sustabdymo.
"Kieno balsas turėtų būti stipresnis, gyventojai patys turėtų pasidaryti išvadas. Per metus žvejų verslininkų pelnas siekia tik 120 tūkst. eurų. Šiose įmonėse dirbo 132 žmonės, kurių vidutinė mėnesinė alga – 261 euras. Kuršių mariose žvejojančių verslininkų valstybei sumokėta suma per metus – 221 tūkst. eurų, įskaičiuojant visus mokesčius. O žvejai mėgėjai kiekvienais metais, pirkdami žvejo bilietus, valstybei sumoka apie 1,7 mln. eurų. Tai kas realiai yra naudingesni valstybei? Žvejai mėgėjai tonomis namo nevelka žuvų, neapiplėšinėja gamtos, tačiau sumoka tokius pinigus valstybei, kad žuvų ištekliai galėtų būti atstatomi", – akcentavo K.Klimavičius.
Iš visos šalies prie Kuršių marių atvykstantys žvejai mėgėjai pirštu beda į verslininkus, primindami, kad įstatymai visų žvejų atžvilgiu nėra traktuojami vienodai.
"Žvejai verslininkai gali pasiimti nelegalaus dydžio žuvis kaip priegaudą ir jas tyliai parduoti, o žvejui mėgėjui už nelegalaus dydžio sugautą sterką gresia bauda iki 300 eurų. O gamtai padaryta žala įvertinama 145 eurais", – pasakojo K.Klimavičius.
Iš viso Kuršių mariose žvejojančios įmonės turi net 979 žvejybos įrankius.
Lietuvai priklausanti Kuršių marių dalis sudaro 381,6 kvadratinio kilometro.
Tai reiškia, kad vienam kvadratiniam kilometrui tenka net 2,5 verslinės žvejybos įrankio.
Sumokėtų už verslus?
"Žvejai mėgėjai, sumokėdami valstybei 1,7 mln. eurų už žvejo bilietus, pasiryžę prisidėti prie verslininkų patiriamų nuostolių kompensavimo, jei jie sutiktų atsisakyti verslų. Vienu euru padidinus žvejo mėgėjo bilieto kainą, galima būtų kompensuoti visų verslinių įmonių, žvejojančių Kuršių mariose, patirtus nuostolius, kurie sudaro 120 tūkst. eurų. Lai jie nežvejoja. Manau, visi žvejai mėgėjai sutiktų sumokėti ne po vieną eurą, kad tik neliktų verslinės žvejybos. Iš viso Lietuvoje yra 300 tūkst. žmonių, kurie perka žvejo mėgėjo bilietus. Kiek žinome, Aplinkos rėmimo fonde taip pat yra nepanaudotų pinigų. Prie šio reikalo galėtų prisidėti ir įmonė "Grigeo", siūliusi kurti fondą žalos gamtai atlyginimui", – tikino K.Klimavičius.
Pasak K.Klimavičiaus, žvejai mėgėjai kelia klausimą ne tik dėl Kuršių marių vandenų, bet ir dėl priekrantėje žuvis tinklais gaudančių įmonių veiklos.
"Vakarietiškose šalyse laikomasi tokios nuostatos – vidaus vandenyse versliniais įrankiais yra nežvejojama. Ypač tokia nuostata taikoma žuvų migracijos keliuose. O juk Kuršių marios ir yra migracijos kelias. Tai yra upės delta, upės žiotys į jūrą. Mes galvojame, kad yra žiauru atiduoti visus žuvų išteklius verslininkams paskerdimui. Žvejai mėgėjai duos valstybei kur kas didesnę naudą", – aiškino K.Klimavičius.
Nė vieno ešerio
Žinomo Lietuvos žvejo mėgėjo Pauliaus Korsako, laidos "Vienam gale kablys" autoriaus, teigimu, tai, ką šiuo metu regi žvejai Kuršių mariose, varo į neviltį.
"Praėjusią savaitę plaukiau žvejoti. Pirmą kartą gyvenime Kuršių mariose neturėjau nė vieno kibimo – nė vieno ešerio. Plaukėme nuo Ventės rago, visas Kuršių marias išmaišėme. Ieškojome ešerių. Man tai buvo stebuklas ir labai liūdnas dalykas. Realiai žvejai verslininkai išgaudė žuvis. Išnaikinta populiacija. Net ir šis mitingas jau rengiamas per vėlai. Mes visi jau pavėlavome. Tą kruviną verslą reikia baigti", – tikino P.Korsakas.
Jau kelis dešimtmečius žvejojantis P.Korsakas tikina, kad žuvų išteklių atsigavimui prireiks ne vienerių metų.
"Žvejys mėgėjas žvejoja meškerėmis, ne tinklais, namo pasiima nedidelį kiekį žuvų. Kai kurie iš viso neima žuvų, tai jau yra tam tikra žvejybos kultūra. Žvejai verslininkai nudobia viską, kas tik patenka į tinklus. Verta priminti,kad kai tik buvo uždrausta verslinė žvejyba ežeruose ir Kauno mariose, žuvų ištekliai itin atsigavo. Klaipėdiečiai dabar važiuoja žvejoti ne į Kuršių marias, o į Kauno marias. Nėra taip buvę. Va, čia tai super ir parodo viską, kas šiuo metu vyksta Kuršių mariose. Kauno mariose žvejojantys verslininkai anuomet labai piktinosi draudimais. Kniauks ir Kuršių marių verslininkai. Tačiau patirtis byloja, kad kito būdo nėra. Taip pat viskas priklausys nuo aplinkos ministro arba būsimo ministro", – stebėjosi P.Korsakas.
