Prieš šimtmetį prasidėjo naujas jūrinės Lietuvos valstybės etapas, atvėręs plačias galimybes šalies ekonominei ir socialinei plėtrai.
„Lygiai prieš šimtą metų, 1923 m. birželio 27 d., Lietuva ir Klaipėda gavo neįkainojamą dovaną – Klaipėdos uostą. Dovanos nebūna veltui. Tuo metu reikėjo tikrai labai pasistengti, prašyti, netgi pakovoti. Ačiū Dievui, kad tada atsirado žmonių, kurie sugebėjo tai padaryti, atsirado tokių, kurie dalyvavo ne tik prijungiant Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, ne tik tų, kurie sugebėjo pravesti sukilimą, bet ir daugybė brolių ir sesių, kurie padėjo prijungti uostą prie Lietuvos“, – sveikinimo žodžius tarė Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Jis taip pat pažymėjo, kad, bėgant laikui, uosto reikšmė šaliai plėtėsi – žmonės pradėjo į jį žvelgti kaip į galimybę keliauti, prekiauti.
Dėmesys: į šventę atvyko Klaipėdos savivaldybės, Uosto direkcijos, Susisiekimo ministerijos atstovai. Vytauto Liaudanskio nuotr.
„1939 m. Klaipėdos uostas tikrai galėjo tenkinti didžiulius Lietuvos eksporto ir importo poreikius. Buvo išleisti „žvėriški“ pinigai – 42 mln. litų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Klaipėdos uostas įgavo naują savo formą. Šiandien galime juo didžiuotis – įrengtos krantinės, terminalai, daug padaryta, į uostą gali plaukti beveik pusės kilometro ilgio laivai, uostas tapo užuovėja kariniam laivynui, pramoginiams laivams, čia kraunami beveik visų rūšių kroviniai. Uostas yra labai modernus ir žinomas jau visame pasaulyje“, – sakė A. Latakas.
Jis palinkėjo, kad uostas ir toliau klestėtų bei augtų.
Uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus pasidžiaugė, kad Klaipėdos prijungimo šimtmetis sutampa su uosto šimtmečiu.
„Uostas yra multifunkcinis, valstybės garantas, prekybos pagrindinis akcentas, visos transporto rūšys sukasi aplink uostą ir uosto veiklą. Uostas yra energetikos centras, kuriame turime dujų tiekimą, elektros jungtis, naftos produktus, turime NATO laivų uostą. Tai Lietuvai garantuoja stabilumą gana sudėtingoje geopolitinėje situacijoje ir užtikrina visai Lietuvai garantą, kad Lietuva, kaip jūrinė valstybė, turėtų ir galėtų gintis nelaimės atveju“, – teigė A. Vaitkus.
