Sužėlusios salos

Šiuo metu rengiami dokumentai išvalyti Smeltalės upės ruožą nuo valčių prieplaukos iki Minijos gatvės ir aukštyn.

Iš viso planuojama išvalyti apie 300 m ruožą, išvežti apie 970 kubinių m dugno nuosėdų, augalų biomasės.

Upės dalis yra užžėlusi krūmynais, jos vaga gerokai susiaurėjusi. Kai kur gylis vasarą siekia vos 30 cm. Upės vagoje yra susiformavusios sąnašų ir sužėlusių augalų salos.

Ši atkarpa laivybai nenaudojama, tačiau ji svarbi dėl potvynio. Užneštas upės ruožas didina potvynio vandens išsiliejimą. Yra buvę atvejų, kai išsiliejusi Smeltalės upė užtvindo statinius prie Smiltelės gatvės.

Smeltalės upės atkarpa toje vietoje dar svarbi ir tuo, kad į ją per nuotekų kolektorių iš Dumpių išteka išvalytos buitinės nuotekos.

Baiminamasi užteršti uostą

Smeltalės upės valymas galėjo būti atliktas anksčiau, tačiau užtruko poveikio aplinkai vertinimas.

Dalis dugno nuosėdų (apie 500 kubinių m) yra užterštos naftos produktais, jų kasimo metu tarša gali pasklisti žemyn upe. Atliekant valymo darbus turės būti užtikrinama, kad naftos produktai nepateks į Klaipėdos uosto akvatoriją.

Ruožas: planuojama valyti Smeltalės upės dalį apie 300 m į abi puses prie Minijos gatvės. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Planuojama valant Smeltalės upę naudoti naftos produktų absorbentus.

Iškastas užterštas nuosėdas planuojama išvežti į naftos produktais užteršto grunto saugojimo ir valymo aikštelę Kiškėnuose.

Svarbios šalių nerštavietės

Aplinkosaugininkai pageidauja, kad Smeltalės upė būtų valoma liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai upėje yra žemiausias vandens lygis.

Svarbiausia, kad tuo metu praėjęs paukščių perėjimo laikotarpis, pavasarinis žuvų nerštas ir dar neprasidėjusi lašišinių žuvų migracija. Smeltalės upe neršti iki Rimkų ir toliau plaukia šlakiai.

Klaipėdos universiteto ichtiologai yra atlikę Smeltalės upės žuvų tyrimus.

Ten žvejai pagauna ešerių, kuojų, aukšlių, pūgžlių, upės žiotyse, kur yra valčių prieplauka, būna ir lydekų, menkių, karšių.

Užnešta upės dalis aukščiau valčių prieplaukos yra gerokai pabloginusi šlakių plaukimą į neršimo vietas.

Pagal daugiamečius stebėjimus neršti plaukiančių šlakių nuolat mažėjo.

Prieš porą metų Smeltalės upės aukštupyje, Klaipėdos rajono teritorijoje, buvo išvalyti specialiai šlakių neršimui įrengti tvenkinėliai. Išvalius Smeltalės upės ruožą ties Klaipėdos uostu ir Minijos gatve, daugiau šlakių pasieks aukštupyje esančias nerštavietes.

Balandžio 1-5 dienomis, kai pasipiktinimo banga buvo ypač įsisiūbavusi, KLASCO teritorijoje, ties Vitės kvartalu, esanti uosto monitoringo stotelė (lyginamajame grafike KLASCO 2), rodė daugiau kaip perpus žemesnį lygį negu užfiksuota miesto monitoringo stotelėse, esančiose Bangų gatvėje ir Šilutės plente. Pavyzdžiui, balandžio 1 d. fiksuota kietųjų dalelių paros vidutinė koncentracija (µg/m³) buvo 4,26 (KLASCO 2) – 9 (Bangų g.) – 11 (Šilutės pl.); balandžio 4 d., atitinkamai, – 3,8 -11 -11 (µg/m³). Nustatyta vidutinė paros norma – 50 (µg/m³). Todėl stotelės KLASCO 2 duomenys nė iš tolo nerodo priartėjimą prie pavojaus slenksčio, kurį viršijus kyla pavojus žmonių sveikatai ir kuriam esant atsakingos institucijos turi imtis skubių priemonių. Ir net pirmąjį mėnesio savaitgalį, kai dėl techninių priežasčių neveikė viena iš dviejų, šiaurinė, uosto stotelė, antroji (KLASCO 2) rodė dvigubai žemesnį taršos lygį nei kitose Klaipėdos miesto vietose. Todėl kalbos, kad monitoringo stotelė buvo išjungta dėl neva leistiną lygį viršijančios uosto taršos, negali turėti jokio loginio pagrindo. Teršalų koncentracijos aplinkos ore, monitoringo stotelių duomenimis, pirmąjį balandžio dešimtadienį neviršijo ribinių verčių. Tačiau dar anksčiau Klaipėdos miesto oro monitoringo stotelės rodė viršijimus.

Skundžiantis ant langu nusėdusiomis dulkėmis vertėtų prisiminti, kad kovo viduryje pajūryje siautė smarki audra, o tai sukėlė didelę pakeliamąją taršą. Tuomet vyravo pietų – pietryčių vėjas, t.y. jis pūtė iš miesto pusės. Klaipėdoje oro monitoringo stotelės kovo 26, 27, 28 dienomis visos fiksavo padidėjusią taršą visame mieste. Uosto dispečerinės duomenimis, balandžio 2, 3 dienomis, ypač naktimis, pūtė smarkus vakarų krypčių vėjas (17-24 m/s). O pastarosiomis savaitėmis I. Kanto gatvėje ir kitur vyko kelio kasybos ir kiemų tvarkymo darbai. Tuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) oro monitoringo stotelės padidėjusios taršos nefiksavo.

KLASCO dispečeriai operatyviai gauna KVJUD visą parą atliekamos oro kokybės tyrimo duomenis ir pagal juos koreguoja krovos procesus. Jei kietųjų dalelių rodikliai kreivėje priartėja prie leistinos normos ribos, taikomos papildomos prevencines priemones.

Pastaraisiais metais KLASCO daug investuoja į technines ir technologines dulkėtumo prevencijos priemones. Bendrovėje krovos darbai vykdomi naudojant dulkių slopinimo sistemas – vandens purškimo patrankas. Dulkių nusodinimas vyksta 24 val. per parą ir netgi nevykdant krovos patrankos naudojamos teritorijai drėkinti. KLASCO pirmoji ir vienintelė iš uosto krovos bendrovių naudoja rotacinius transporterius su magnetais krovos operacijoms paspartinti ir sutrumpinti krovos laiką. Teritorija nuolat valoma naudojant specialią techniką. Bendrovė naudoja visas Europos uostose taikomas poveikio aplinkai mažinimo priemones ir dirba laikydamasi visų aplinkosaugos reikalavimų.

Įtariai žvelgia į uostą

Visus 2019-uosius skambėjo kaltinimai, kad uostas įvairiose vietose teršia Klaipėdos miestą. Metų pradžioje „sprogęs“ atvejis dėl „Grigeo Klaipėda“ nevalytų nuotekų leidimo į Kuršių marias ne tiesiogiai, bet šiek tiek siejamas ir su uostu. Visa ši įvykių grandinė galėjo lemti, kad Klaipėdos miesto savivaldybė entuziastingų klaipėdiečių dėka, kurie įtariai žvelgia į uostą, užsakys prie uosto tvoros esančių teritorijų ekologinius tyrimus.

Numatyta atlikti žemės geologinius tyrimus ir nustatyti, kokią įtaką uosto ūkinė veikla galėjo daryti ar daro žmonių sveikatai ir aplinkai.

Atliekant išsamius teritorijų tyrimus bus atsižvelgiama į jau vykdytus naujausius 2019 m. dirvožemio tyrimų duomenis, pagal kuriuos kai kuriose vietose buvo fiksuotos normos ribinę vertę viršijančios chromo sankaupos.

Neramina chromo junginiai

Kol kas labiausiai koncentruojamasi į Klaipėdos miesto šiaurinę dalį. Tyrimai bus atliekami daugumoje tų teritorijų arba jų prieigose, kur gyventojai dažniausiai skųsdavosi iš uosto sklindančiais teršalais, dulkėmis. Dauguma tyrimų bus atliekama ties Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) iš Uosto direkcijos nuomojama teritorija. Atliekant tyrimus bus ieškoma įvairių cheminių elementų, ypač chromo junginių.

Planas: svarbiausios tyrimo vietos numatytos prie uosto tvoros – šalia KLASCO naudojamos teritorijos. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Bus prašoma ištirti šias Klaipėdos miesto teritorijas – Klaipėdos Vitės progimnazijos (J.Janonio g. 32), Švyturio g. greta gyvenamųjų namų, Klaipėdos universiteto (Sportininkų g. 13), Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos (J. Janonio g. 13), Klaipėdos valstybinės kolegijos, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos (Dariaus ir Girėno g. 8), viešosios įstaigos „Vaivorykštės tako“ gimnazija (Sportininkų g. 11), Klaipėdos lopšelio-darželio „Bitutė“ (Švyturio g. 14A), Klaipėdos lopšelio-darželio „Traukinukas“ (S. Daukanto g. 39), Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (I. Kanto g. 7).

Parengs ir tvarkymo planą

Jei ekologinio tyrimo konkursas įvyktų be jokių kliūčių ir per mėnesį būtų pasirašyta sutartis, tyrimus planuojama atlikti maždaug per pusmetį.

Išsamios taršos prie uosto tvoros duomenys jau būtų žinomi šiemet rugpjūčio, vėliausiai rugsėjo mėnesį.

Klaipėdos miesto uosto pašonėje užterštų teritorijų tyrimai atliekami naudojantis ES remiamomis aplinkosaugos programos lėšomis.

Pagal šią programą turėtų būti atliekamas ne tik užterštų teritorijų ekologinis geologinis tyrimas, bet ir parengtas planas, kaip šalia uosto esančias užterštas teritorijas reikėtų sutvarkyti.

Didžiausias laivybos teršėjas

Pasaulinė aplinkosaugos organizacija „Transportas ir aplinka“, remdamasi nauju tyrimu, kuris vertino 2018 m. duomenis, nustatė, kad didžiausi teršėjai ES šalyse yra skirtingose šalyse stovinčios ir anglimis vis dar kūrenamos 7 didelių miestų katilinės.

Po jų į aštuntą vietą arba tarp didžiausių ES teršėjų įrašyta antra pagal dydį pasaulyje konteinerinės laivybos kompanija MSC, kurios būstinė yra Šveicarijoje.

Pagal tyrimo rezultatus, MSC laivai per metus į aplinką išmetė 11 mln. tonų anglies dioksidų (CO2).

Priminsime, kad su MSC susijusi bendrovė Klaipėdoje turi savo konteinerių terminalą, todėl ir MSC laivai į Klaipėdą planavo užsukti gana dažnai. Kol kas jie Klaipėdoje rečiau, nei planavo.

Konteinervežiai – taršiausi laivai

Organizacija „Transportas ir aplinka“ tyrimas buvo atliktas remiantis pačių kompanijų ataskaitomis dėl panaudoto kuro, kurios buvo teikiamos ES institucijoms.

Tyrimo duomenimis, Europos laivybos sektorius 2018 m. iš viso išmetė apie 139 mln. tonų CO2.

Tarp taršiausių laivybos kompanijų po MSC antroje vietoje yra didžiausias pasaulyje konteinerių gabentojas Danijos „Maersk Line“ (8,2 mln. tonų). Toliau – Prancūcijos CMA CGM (5,7 mln. tonų) ir Hamburge (Vokietija) registruota „Hapag-Lloyd“ (4,3 mln. tonų).

Didžiausi konteineriniai laivai yra ir didžiausi teršėjai kalbant apie laivybos sektorių.

Organizacija „Transportas ir aplinka“ taip pat pranešė, kad apie 20 proc. išmetamo CO2 kiekio buvo iš laivų, gabenančių iškastinį kurą, pavyzdžiui, anglį, naftą ir suskystintas gamtines dujas.

Greita reakcija po tyrimo

Šiandien įdomiausia tai, kaip didelės konteinerinės ir ne tik laivybos kompanijos planuoja mažinti aplinkos taršą.

Iš karto po to, kai buvo pranešta, kad didžiausias teršėjas yra MSC, jos jūrų politikos vadovas Budas Darras teigė, kad kompanija atlieka bandymus, kaip galėtų mažinti taršą. MSC laivuose, plaukiančiuose į Roterdamą, bandoma iki 30 proc. naudoti biokurą. Tikimasi, kad tai sumažins laivo išmetamų teršalų kiekį 15 – 20 proc.

„Bandymai naudoti biokurą buvo sėkmingi. Mes tikimės, kad mūsų laivuose bus įprasta naudoti biokurą ir tai sumažins taršą“, – sakė B.Darras.

Tarptautinės jūrų organizacijos yra iškėlusios tikslą pasaulio laivybos kompanijoms iki 2030 m. 40 proc., o iki 2050 m. iki 50 proc. sumažinti išmetamo CO2 kiekį. 

Visą gyvenimą nuo mažumės gyvenu Klaipėdoje esančiame Vitės kvartale.

Niekada nesu girdėjusi, kad uosto įmonės pripažintų, kad teršia aplinkinę, tai yra Vitės teritoriją. Visą laiką mums aiškinama, kad dulka nuo gatvių, sugalvoja dar kokių nors kitų nesąmonių, užuot ėmę ir susitvarkę pas save.

Mano kaimynas dirba toje įmonėje, kuri atvirai krauna susmulkintą metalą. Jis pasakojo, kaip reaguojama į patikrinimus.

Kai tik viršininkai sužino, kad atvyksta tikrintojai, darbininkams darbų vadovai esą šaukia: "Vyrai, stabdom darbus!" Kranai sustingsta, o darbininkai ilsisi tik tol, kol revizoriai vaikštinėja po teritoriją.

Tai vyksta jau daug metų. Negaliu atsistebėti ne kai kurių uostininkų įžūlumu, tie žmonės – be skrupulo.

Mane labiau stebina miesto biurokratų armijos pozicija. Ar ne jie turėjo pasirūpinti, kad miestiečiai nebūtų nuodijami?

Dabar, kai prikišamai, konkrečiais įrodymais patvirtinta, kas mus nuodija, mūsų gudragalviai nusprendė apsaugoti gyventojus "Stop" juosta.

Kaip taip galima elgtis?

Uosto direkcija rengiasi įgyvendinti didžiulį taršos stebėjimo uosto akvatorijoje ir jūroje tyrimą, kuris truks nuo šių metų iki 2018-ųjų pabaigos.

Daugybė stočių ir postų

Uosto akvatorijoje bus išdėstyta 12 aplinkos stebėjimo stočių, jūroje – 18. Dar numatyta 17 postų numatoma Baltijos jūros pakrantėje nuo šiaurinio molo iki pajūrio ties Kukuliškių kaimo. 10 postų bus prie Smiltynės kranto nuo jūros pusės ir 6 postai nuo uosto akvatorijos.

Ilgalaikių stebėjimų tikslas nustatyti, kokį poveikį aplinkai kelia uosto valymas ir gilinimas, kokia dalis taršos atsiranda dėl natūraliai vykstančių procesų.

Vykdant uosto aplinkos tyrimą bus stebimo ne tik paviršiaus, bet ir giluminiai, priedugnio vandenys. Bus fiksuojamos ir atskiros teršalų rūšys – naftos produktai, metalai, atskiros cheminės medžiagos.

Dirbtinė ir natūrali tarša

Panašūs stebėjimai Klaipėdos uoste vykdomi nuo 2005 metų, bet šis stebėjimas bus gerokai didesnės apimties.

Uoste vanduo labiausiai užteršiamas, kai vyksta gilinimai ir valymai. Taip pat kažkiek uostą teršia ir atskiros jame veikiančios bendrovės. Ne paslaptis, kad kraunant kai kuriuos krovinius jų dulkių dalelės patenka į vandenį.

Kartais teršalai į uosto akvatoriją pakliūva ir iš laivų.

Natūrali uosto akvatorijos tarša yra iš Kuršių marių ir Danės upės. Koks tos taršos mastas iki šiol nėra ištirta. Didžioji dauguma teršalų iš uosto plaukia į jūrą. Taip pat jūra teršiama ir pilant į sąvartyno rajonus iš uosto išgabentą gruntą. Atskiri taršos stebėjimo postai bus ir jūros sąvartynuose. Todėl bus tiksliai žinoma, koks yra jūros taršos lygis iš uosto išgabentais gruntais.

Įtaka Vilhelmo kanalui

Dar viena taršos vieta Malkų įlanka. Bus įrengti stebėjimo postai ir Vilhelmo kanale, kad būtų galima įsitikinti, ar iš Malkų įlankos partenka teršalai į šį kanalą ir į III vandenvietės vandens paėmimo zoną.

Tyrimų duomenys iš visų tyrimo stočių ir postų bus apibendrinti ir pateikti kiekvieną ketvirtį. Taip pat bus rengiamos lyginamosios metinės taršos ataskaitos.

Kas atliks šiuos tyrimus kol kas neaišku, nes kaip tik šiomis dienomis paskelbtas didžiulio uosto aplinkos monitoringo rangovo konkursas.

Šiuo metu Klaipėdos uoste galioja patys griežčiausi kada nors uoste buvę aplinkosauginiai reikalavimai dėl ko negali būti valoma Malkų įlanka. 

Nėra tyrimų laboratorijos

Dabartinis uosto aplinkosaugos normatyvinis dokumentas LAND 46A-2002 galioja nuo 2011 metų. Jis sutrikdė uosto akvatorijos valymus ir grunto gabenimus į jūrą. Nuo 2011 metų įvestas papildomas tiriamas uosto grunto taršos elementas – tributilo alavas.

Prieš vykdant gilinimus ištirtį jį yra sunku. Lietuvoje nėra ne vienos laboratorijos, kuri galėtų nustatyti šio junginio koncentracijas. Paimtus mėginius tenka siųsti į užsienio šalis. Tai brangiai kainuoja ir užima nemažai papildomo laiko. Dėl šio elemento tyrimo neretai stringa uosto valymas.

Kad kaskart nereikėtų imti mėginius, siūloma sudaryti tokią tvarką, kad valymui užtektų išimti leidimą vieną kartą per metus visam uostui valyti pagal statistinius taršos rezultatus. Tai uosto valymą padarytų gerokai operatyvesniu. Dabar būna atvejų, kai po audrų uostas pastebimai užneštas, o valyti jo negalima kol neištirti grunto mėginiai

Agresyvūs laivų dažai

Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko teigimu,  tributilo alavo yra įvairiose uosto vietose, tačiau didžiausia jo koncentracija Malkų įlankoje ir prie Klaipėdos laivų remonto. Ši medžiaga vandenyje atsirado anksčiau laivams dažyti naudojant laivų korpusus agresyvesnius dažus. Dabar tie dažai uždrausti pasauliniu mastu ir Klaipėdos uoste nebenaudojami – naujų taršos šaltinių nebėra, tačiau ir senieji neišnyko.

Uosto direkcija su Aplinkos ministerija pasiekė kompromisą, kad gerokai sugriežtinti tributilo alavo koncentracijos reikalavimai iki 0,06 miligramų kilograme uoste būtų įvesti nuo 2018 metų sausio 1 dienos. Iki to laiko būtų tikslinga išvalyti uostą, kad tributilo alavas jau nebebūtų kliūtimi.

Kita uosto problema, kad faktiškai kiekvieną kartą, kai Uosto direkcija rengiasi valyti prieš gaunant leidimą tai daryti reikia imti mėginius.

Nebūtų galima gilinti

Didžiausia problema yra tai, kaip išvalyti Malkų įlanką, kur tributilo alavo ir kitų sunkiųjų metalų koncentracija dėl Vakarų laivų gamyklos veiklos yra didžiausia uoste.

Dabar užterštas gruntas iš dokų duobių yra siurbiamas ir vamzdynais transportuojamas į aikštelė šalia Smeltės pusiasalio. Čia nusunkiamas vanduo, o pats gruntas dedamas į geotekstilės maišus.

Tačiau iškasti viso grunto iš Malkų įlankos ir sudėti į geotekstilės maišus neįmanoma. Uosto direkcija derasi su Aplinkos ministerija, kad būtų duotas vienkartinis leidimas ištyrus Malkų įlankos gruntą iškasti jį ir išplukdyti į jūros sąvartyną.

Aplinkos ministerija sutiktų, kad išsėmus gruntą iš po dokų duobių būtų atlikta išsami Malkų įlankos gruntų tyrimo studija. Tuomet ir būtų priimtas sprendimas – suteikti ar ne leidimą valant Malkų įlanką leisti išvežti gruntą į jūros sąvartyną. To nepadarius strigtų Malkų įlankos plėtros projektas. Išvalius Malkų įlanką ją numatyta gilinti iki 14 metrų, kad būtų galima priimti „Panamax“ laivus.

Iki šiol detaliai nėra žinoma, kiek vandenis ir aplinką teršia Klaipėdos uostas ir jame esančios krovos kompanijos.

Kas kaltininkas - Nemunas ar uostas?

Aplinkos apsaugos agentūra užsakys studiją, kurios tikslas nustatyti Klaipėdos uosto vandens būklę ir rasti būdus, kaip ją pagerinti. Studija turi būti parengta iki 2016 metų kovo 1 dienos.

Atlikti tokią studiją Lietuvą įpareigoja tarptautiniai įsipareigojimai siekiant pagerinti vandens telkinių būklę. Klaipėdos uosto akvatorija yra laikoma Nemuno upės baseino dalimi, todėl vykdant tyrimą uoste tuo pačiu bus analizuojama ir taršos sklaida iš Nemuno per Kuršių marias į Baltijos jūrą.

Klaipėdos uosto taršos analizė padėtų nustatyti viso regiono taršą, o svarbiausia ieškoti priemonių, kaip tą taršą mažinti. Kol nėra atlikta studija šiandien dar sunku pasakyti, kas yra didžiausias Klaipėdos uosto akvatorijos taršos kaltininkas - pats uostas ar į uostą atitekantys  vandenys iš Nemuno per Kuršių marias.

Nėra abejonės, kad Nemunas yra nemenkas teršėjas. Juo labiau, kad tiksliai nėra žinoma, kokie taršalai į šią upę išleidžiami iš Kaliningrado srities.

Dokų tarša nyksta

Nėra abejonių dėl to kad uostas yra nemenkas teršėjas. Jame vyksta intensyvi plėtra, krova, kartais iš laivų į vandenį nubėga naftos produktai, krovinių likučiai. Patys uostininkai tikina, kad uostas nėra toks didelis vandens teršėjas kaip manoma iš šalies. Uostas valomas, iškeliamas užterštas dumblas. Naujos technologijos remontuojant laivus dokuose uosto akvatorijos nebeteršia taip, kaip buvo anksčiau. Taip pat anksčiau iškelti ties uosto vartais buvę nuskendę laivai, išvalytos laivų kapinės ties Smiltyne. Iš esmės uoste nebeliko tokių vietų, kur žvilgtelėjus galima pasakyti, jog tai yra taršos šaltiniai.

Netgi dugnas uosto akvatorijoje yra be jokių taršos nuosėdų, nes per pastaruosius metus jis buvo gilintas. Ir jei kur nors ir buvo kas nors nusėdę ir nepakliuvo valant uostą, tai gilinant viskas išgabenta.

Teoriškai taršos šaltiniu laikomas ir pats gilinimas, nes jo metu sudrumsčiamas vanduo. Tačiau tokiame vandenyje yra ne kokie nors cheminiai junginiai, o smulkios smėlio ar moreninio molio  dalelės, kurios per laiką nusėda.

Sugaudys dulkes ir kvapus

Iki šiol Klaipėdos uoste buvo imami ir tiriami įvairūs epizodinius vandens mėginiai prieš derinant  įvairius uosto plėtros projektus. Taip pat nuolat atliekamas uosto krovos kompanijų aplinkos taršos tyrimas (monitoringas).  

Pagal turimus duomenis laikoma, kad uosto akvatorijos vandens būklė yra prastesnė nei gera. Fiksuota tarša azoto, fosforo junginiais ir pavojingomis medžiagomis. Vykdant išsamesnį tyrimą bus bandoma nustatyti tokios taršos šaltinius. Taip pat detaliau bus analizuojama sūro vandens įtekėjimo iš Baltijos jūros į Kuršių marias įtaka uosto akvatorijos taršai. Bendrai imant sūrus vanduo iš Baltijos jūros yra gerokai švaresnis nei tas vanduo, kuris teka per Klaipėdos uosto akvatoriją iš Kuršių marių.

Manoma, kad  išsamus Klaipėdos uosto akvatorijos tyrimas bus naudingas ateityje planuojant Klaipėdos uosto plėtrą. Bus įvertinta, kaip po plėtros kinta uosto tarša. Teoriškai ji turėtų mažėti. Nuo 2015 metų sausio mažės tarša ir dėl į uostą atplaukiančių laivų, nes jiems taikomi nauji kuro ir išmetimų į aplinką reikalavimai. Tos taršos mažėjimas labiau siejamas su oro pagerinimu.

Vykdant išsamią Klaipėdos uosto taršos analizę bus analizuojama ir oro tarša, ir laivų, įrenginių, kasimo technikos keliamas triukšmas, ir uosto akvatorijoje plaukiojančių šiukšlių kilmė, ir krovos darbų poveikis aplinkai. Uosto akvatoriją ir Klaipėdos miestą kartais "aplanko" krovinių (trąšų, durpių) dulkės iš uosto nusėsdamos ant automobilių ir namų langų. Buvo atvejų, kai šiaurinėje miesto dalyje jausdavosi naftos produktų kvapas.