„Analizavome situaciją su specialistais – akivaizdu, kad Mažajame kaimelyje dėl čia esančio dviračių tako įrengti pylimams vietos nepakanka. Todėl siūlome koncentruotis į kitas priemones, kurios sumažintų potvynių riziką. Viena iš priemonių – upių valymas. Turime pirmiausiai šalinti priežastis, o ne kovoti su pasekmėmis“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Anot jo, problemą būtina spręsti ne tik šiaurinėje miesto dalyje, kur siūlyta statyti pylimus, bet ir pietinėje dalyje, kur kenčia Laistų gyventojai.

A. Vaitkaus teigimu, potvynių keliamos problemos aptartos ir su Klaipėdos rajono savivaldybe, kuriai tai ypač aktuali problema.

„Tiek miestas, tiek rajonas ieško būdų, kad gamtos stichijos gyventojams keltų kuo mažiau nepatogumų“, – teigė meras.

Tiek miestas, tiek rajonas ieško būdų, kad gamtos stichijos gyventojams keltų kuo mažiau nepatogumų.

Klaipėdos miestas Aplinkos ministerijai siūlo į planą įtraukti Danės upės dalies nuo Liepų gatvės tilto iki miesto savivaldybės ribos valymą. Anot savivaldybės, šiame ruože išvalius susikaupusias dugno nuosėdas sumažėtų potvynio rizika šalia esantiems gyvenamiesiems rajonams. Taip pat siūloma stiprinti dešinįjį Danės krantą ties Klaipėdos universiteto botanikos sodu.

Šiemet sausį, apžiūros metu, nustatyta, kad šioje vietoje vyksta aktyvi krantų erozija, šlaito dalys yra paplaunamos ir krenta į upės vagą. Danės upės slėnio teritorijoje ties Klaipėdos universiteto botanikos sodu siūloma apsodinti apsauginį pylimą arba rekonstruoti esamą pralaidą, išvalyti bei pagilinti čia esančius vandens telkinius. Savivaldybės teigimu, tai padėtų apsaugoti nuo užliejimo šalia esantį dviračių taką bei botanikos sodo augalus.

Siūloma valyti ir Smeltalės upę. Savivaldybė savo iniciatyva jau yra pradėjusi darbus ruože nuo Minijos gatvės tilto iki Klaipėdos miesto ribos. Taip pat siūloma valyti bei gilinti upės prieplaukos akvatoriją ir upės dalį iki Minijos gatvės tilto, o Laistų sodybų gyvenamajam rajonui įrengti apsaugos priemones nuo potvynio. Šioje vietoje po gausaus lietaus ar pavasario polaidžio dažnai apsemiamas kelias po geležinkeliu – tai vienintelis kelias, kuriuo galima pasiekti šią teritoriją.

A. Vaitkus pabrėžia, kad vandens lygis kasmet vis labiau auga ir tai rodo vis dažniau pasikartojantys potvyniai, o, pasak mero, įtakos jiems turi ir didėjančios urbanizuotos teritorijos, kietųjų dangų plotai, kai lietaus vanduo ima semti aplinkines teritorijas.

„Valstybė turi reaguoti ir numatyti priemones potvyniams mažinti. Tai ne tik Klaipėdos regiono, tai visos Lietuvos reikalas. Kitu atveju problemos tik didės“, – sako Klaipėdos meras. 

Preliminariais vertinimais, potvynių riziką mažinančių priemonių įgyvendinimas gali kainuoti daugiau nei 5,5 mln. eurų.

Savivaldybė savo siūlymus jau pateikė Aplinkos ministerijai. Tikimasi, kad artimiausiu metu bus galima su ministerijos atstovais detaliau aptarti siūlomas priemones bei galimus jų finansavimo šaltinius. 

Socialinio projekto "River Cleanup" autorius – vienas Belgijos pilietis. Sukūrus internetinę platformą, sudaryta galimybė bet kuriam mūsų prisijungti prie akcijų, vienijančių neabejingus aplinkai žmones.

Trečius metus Lietuva gausiai papildo visame pasaulyje tokias iniciatyvas rodančiųjų būrį. Pernai lietuviai jungėsi prie Pasaulinės upių dienos.

Į šį savaitgalį vyksiančią akciją Lietuvoje atsiliepė daugybė žmonių, o štai Lenkijoje ar Latvijoje jų – mažoka.

Vienu metu talkos bus rengiamos šešiuose žemynuose. Pavyzdžiui, Australijoje užregistruotos trys iniciatyvos, Pietų Amerikoje – tik viena, talkos šį savaitgalį vyks net Afrikoje.

Norintieji dalyvauti akcijoje neprivalo registruotis, idėją galima palaikyti ir privačiai.

"Kadangi vis dar galioja karantinas, neraginame burtis į dideles grupes. Tačiau kiekvienas mūsų šį savaitgalį gali aplankyti artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje esančius vandens telkinius, kur tikrai suras šiukšlių ar atliekų, kurias derėtų surinkti, bus proga padėkoti vandeniui", – tikino asociacijos "Gyvoji planeta" socialinio projekto "Apkabinkime žemę" vadovė Dalia Skvireckienė.

Uostamiestyje prie talkos jungiasi dvi iniciatyvos, be socialinio projekto "Apkabinkime žemę" dalyvių, kurie sekmadienį švarins Dangės pakrantę, šeštadienį pajūrį žada valyti Klaipėdos universiteto studentai.

Šilutės sporto klubas "Leitė" ketina prie akcijos jungtis Šilutėje. Nidiškiai taip pat prisidės prie talkos.

"Dėl karantino apribojimų šiais metais buvo atšaukta lietuvių pamėgta akcija "Darom". Tad ši iniciatyva šiemet bus pirmoji. Tačiau pastebiu, kad žmonių sąmoningumas auga. Nuvažiavau apžiūrėti vietos, kurią ketiname tvarkyti, norėjau išsiaiškinti, kiek pajėgų reikės šiam upės ruožui išvalyti. Galiu pasidžiaugti, vaizdas tikrai nėra baisus, užteks pereiti pakrantes ir surinkti tai, ką rasime", – sakė D.Skvireckienė.

Prie akcijos nutarė prisijungti ir šventojiškiai. Šeštadienį gyventojai susitiks prie Šventosios bažnyčios ir ketina valyti Baltijos jūros pakrantę.

Talkas rengs vilniečiai, kauniečiai, kitų miestų ir rajonų gyventojai. Žmonių dėmesio sulauks net ir nedidelės upės ar upeliai.

„Net 80 proc. plastiko į vandenynus patenka per upes, todėl upių tarša turi globalias pasekmes. Prisidėdami prie iniciatyvos Lietuvoje mes ne tik saugome savo gyvūniją bei augaliją, bet ir atkreipiame dėmesį į pasaulio ekologines problemas“, – teigia Žaliosios politikos instituto projektų koordinatorė Justina Anglickytė.

Gyventojai bei organizacijos tvarkė upių pakrantes, baidarių ir irklenčių sporto entuziastai švarins vandenį, o narai – upių dugną.

Tarptautinė iniciatyva „River Cleanup“ tuo pat metu vyks 15-oje Europos šalių, o Nerį ir Nemuną kartu su Lietuva valys Baltarusija bei Karaliaučiaus sritis.

Pagrindinis tvarkymas vyko Vilniuje ir Kaune.

„Nerį ir Nemuną pasirinkome ne tik dėl dydžio, bet ir istorinės bei kultūrinės svarbos Lietuvai. Šios upės yra dažnai pagerbiamos literatūros kūriniuose ir eilėraščiuose, prie jų yra įsikūrę svarbiausi miestai“, – teigė J. Anglickytė.

Belgijoje kilusi iniciatyva „River Cleanup“ pernai suvienijo 10 tūkst. dalyvių iš 59-ių Europos miestų, pavyko surinkti apie 100 tonų šiukšlių.

Šiais metais projektas išaugo iki dešimties upių tvarkymo: Volgos, Reino, Šeldės, Maso, Drino, Belajos, Dono, Dunojaus, Neries ir Nemuno. Skaičiuojama, kad bendras dalyvių skaičius šiemet turėtų siekti 20 tūkst. žmonių iš 200 miestų.

Kaip trečiadienį pranešė organizatoriai, tikimasi suburti daugiau nei tūkstantį žmonių.

„Net 80 proc. plastiko į vandenynus patenka per upes, todėl upių tarša turi globalias pasekmes. Prisidėdami prie iniciatyvos Lietuvoje mes ne tik saugome savo gyvūniją bei augaliją, bet ir atkreipiame dėmesį į pasaulio ekologines problemas“, – teigia Žaliosios politikos instituto projektų koordinatorė Justina Anglickytė.

Gyventojai bei organizacijos tvarkys upių pakrantes, baidarių ir irklenčių sporto entuziastai švarins vandenį, o narai – upių dugną.

Tarptautinė iniciatyva „River Cleanup“ tuo pat metu vyks 15-oje Europos šalių, o Nerį ir Nemuną kartu su Lietuva valys Baltarusija bei Karaliaučiaus sritis.

Tvarkymas suplanuotas Vilniuje ir Kaune, bet siekiama įtraukti ir nuo didmiesčių nutolusias, prie Neries ar Nemuno esančias vietoves.

„Nerį ir Nemuną pasirinkome ne tik dėl dydžio, bet ir istorinės bei kultūrinės svarbos Lietuvai. Šios upės yra dažnai pagerbiamos literatūros kūriniuose ir eilėraščiuose, prie jų yra įsikūrę svarbiausi miestai“, – pasakoja J. Anglickytė.

Belgijoje kilusi iniciatyva „River Cleanup“ pernai suvienijo 10 tūkst. dalyvių iš 59-ių Europos miestų, pavyko surinkti apie 100 tonų šiukšlių.

Šiais metais projektas išaugo iki dešimties upių tvarkymo: Volgos, Reino, Šeldės, Maso, Drino, Belajos, Dono, Dunojaus, Neries ir Nemuno. Skaičiuojama, kad bendras dalyvių skaičius šiemet turėtų siekti 20 tūkst. žmonių iš 200 miestų.