Pasak ministerijos, Utenos ligoninėje iki 2025 metų planuojama pastatyti dviejų aukštų priestatą ir rekonstruoti dalį ligoninės patalpų.

„Utenos ligoninėje įgyvendinti pokyčiai užtikrins dar kokybiškesnes sveikatos priežiūros paslaugas regiono pacientams, o gydymo įstaigos specialistams sudarys geresnes darbo sąlygas“, – sakė SAM Specializuoto sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Vilija Kondrotienė.

Skubiosios pagalbos skyrius priims dvigubai daugiau pacientų

Utenos ligoninės direktoriaus Tomo Saladžio teigimu, augantis Utenos apskrities vyresnio amžiaus gyventojų skaičius ir didėjantis gyventojų ligotumas lemia didėjantį skubiosios medicinos pagalbos, intensyviosios terapijos bei kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikį.

Ligoninės rekonstrukcijos metu bus išplečiamas Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus ir Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus plotas.

„Ligoninės rekonstrukcijos metu bus išplečiamas Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus ir Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus plotas. Bus suremontuotos apie 440 kv. metrų ploto skyrių patalpos, pastatytas apie 620 kv. metrų dviejų aukštų priestatas“, – sakė vadovas.

Priestato pirmajame aukšte numatoma didesnė erdvė pacientų pirminei apžiūrai ir srautų valdymui, bus įrengtos atskiros suaugusiųjų ir vaikų zonos. Taip pat bus įrengtos stebėjimo ir gaivinimo palatos, trys izoliacinės palatos, pediatro kabinetas su vaikų laukimo ir žindymo-vystymo patalpomis bei medicinos darbuotojams skirtos patalpos.

Pasak pašnekovo, siekiant užtikrinti didesnį patogumą ir saugumą pacientams, bus atnaujinta ligoninės išlaipinimo rampa – iki šiol lauku nuo greitosios medicinos pagalbos automobilio į ligoninę transportuoti pacientai dabar bus vežami specialiai pastatytu koridoriumi.

„Įgyvendinus modernizaciją, ligoninės skubiosios medicinos pagalbos skyrius bus pajėgus priimti dvigubai didesnį pacientų kiekį. Galėsime aptarnauti daugiau nei 26 tūkst. žmonių per metus“, – informavo T. Saladis.

Didės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius

Pasak ligoninės direktoriaus, antrame priestato aukšte numatoma išplėsti Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių.

Planuojama reanimaciją didinti iki aštuonių lovų. 

„Planuojama reanimaciją didinti iki aštuonių lovų. Pagal naujausius reikalavimus suprojektuota šešių lovų reanimacijos salė, kurioje kiekvienai lovai skiriama ne mažiau kaip 20 kv. metrų, užtikrinant pacientų orumą ir privatumą. Numatytos ir dvi vienvietės izoliacinės palatos, kurių plotas sieks 25 kv. metrų, jose bus įrengta neigiamo slėgio ventiliacijos sistema“, – pasakojo direktorius.

Taip pat bus rekonstruotos apie 250 kv. metrų ligoninės patalpos, kuriose bus įrengtos reanimacinės palatos, dezinfekcinė patalpa, anesteziologo patalpa, gydytojų ir slaugytojų stebėjimo postas, gydytojų kabinetas, kitos ligoninės darbuotojų patalpos.

Projektas, kurio vertė siekia 2,09 mln. eurų, finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

„Turime du aparatus, vienas kitą gali pakeisti. Vienas sugedo penktadienį, jam detalė užsakyta, atvažiuos per savaitę. Kitas sugedo vakar, bet šiuo metu jis jau sutaisytas“, – BNS trečiadienį sakė ligoninės direktorius.

Kiek anksčiau trečiadienį naujienų portalas „Delfi“ pranešė, kad Utenos ligoninėje sugedus abiem sterilizatoriams buvo atidėtos mažiausiai trys planinės operacijos.

D. Drunga patvirtino, kad dėl gedimo teko atidėti kelias operacijas, tačiau žmonėms jos bus atliktos artimiausiomis dienomis.

„Žmogus rytoj atsiguls ir išsioperuos“, – sakė ligoninės vadovas.

Pasak jo, situacija, kai vienu metu sugenda abu sterilizatoriai, yra reta, o tokiais atvejais įrankiai siunčiami sterilizuoti į kitą gydymo įstaigą, su kuria yra sudaryta bendradarbiavimo sutartis.

Pasak D. Drungos, gydymo įstaiga ieško būdų, kaip atnaujinti turimą įrangą, tačiau pabrėžia, kad ir senoji yra pakankamai geros kokybės.

Į Panevėžio apygardos teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi du mirusios moters sūnūs. Pasak teismo  pranešimo, jie nurodė, kad mama buvo onkologinė ligonė. 2019 metų sausio 22 dieną ypač prastai pasijutusi moteris kartu su vienu sūnumi nedelsiant nuvyko pas savo šeimos gydytoją Utenos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC).

Kadangi šeimos gydytojos darbo laikas jau buvo pasibaigęs, pacientę apžiūrėjo kita gydytoja. Įvertinusi pacientės būklę kaip kritinę, medikė davė siuntimą gydymui į stacionarą.

Kaip teismui nurodė ieškovai, atvykus į Utenos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, pacientei buvo liepta grįžti į Utenos PSPC, iš ten kviesti greitąją pagalbą, nors pacientės būklė akivaizdžiai buvo prasta, ji kalbėjo silpnai ir nerišliai, pati nejudėjo.

Sūnus, palikęs mamą vežimėlyje, nuskubėjo atgal į Utenos PSPC pas siuntimą išrašiusią gydytoją. Ši pacientės dokumentus perdavė Utenos PSPC Šeimos medicinos skyriaus vedėjui, kuris kartu su moters sūnumi grįžo į ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Vedėjas skambino į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, ten budintis hematologas rekomendavo atlikti kraujo produktų transfuziją Utenos ligoninėje.

Duomenys akivaizdžiai rodo, kad ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojai žinojo aplinkybes apie pacientės sveikatos būklę ir kokios pagalbos ji reikalinga, bet pagalbos suteikimą nukėlė kitai dienai.

Tačiau moteris į Utenos ligoninės stacionarą gydymui nebuvo paguldyta. Sunkios būklės pacientė buvo išleista į namus, jai nurodyta kitą dieną darytis dializę, o po jos atvykti į Utenos ligoninės priimamąjį.

Mamą namo parvežęs kartu gyvenantis sūnus paguldė ją ilsėtis, o anksti ryte rado mirusią.

Teismas nustatė, kad atsakovė Utenos ligoninė nesuteikė sunkios būklės pacientei būtinosios medicininės pagalbos, kurią privalėjo suteikti, ir tai yra aiškiai neteisėti veiksmai, dėl kurių neturtinė žala yra neišvengiama.

Teismas pažymėjo, kad Akreditavimo tarnyba, pagal ieškovų kreipimąsi atlikusi aplinkybių ir faktų Utenos ligoninėje vertinimą, savo ataskaitoje nurodė, kad Utenos ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje pacientei būtinoji medicinos pagalba nebuvo suteikta – pacientė neužregistruota, jos būklė nevertinta, medicinos dokumentacija nepildyta, nesuteikta būtinoji pagalba. 

Teismas atmetė Utenos ligoninės tvirtinimą, kad veiksmui vykstant ligoninės priėmimo skyriuje faktiškai nebuvo kreiptasi dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo būtent Utenos ligoninėje, nes tuo metu buvo tariamasi dėl ligonės stacionarizavimo Santaros klinikose. Buvo nustatyta, kad tuo metu ligonės gabenti į Vilnių nebuvo galimybės, todėl teismas pažymėjo, kad Utenos ligoninė, žinodama pacientės sveikatos būklę, įvardytą siuntime, neturėjo teisės pagalbos suteikimo nukelti į kitą dieną.

„Gydytojas yra profesionalas, jis turi specialių žinių, gyvybiškai svarbiais žmogui klausimais žino ir gali daugiau, <...>, turi pripažintą teisę taikyti specialias žinias bei kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, todėl neturi elgtis nerūpestingai, abejingai ligonės būklės atžvilgiu, privalo imtis skubių būtinų priemonių, o ne išleisti į namus su nurodymu atvykti kitą dieną“, – pažymėjo teismas.

„Duomenys akivaizdžiai rodo, kad ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojai žinojo aplinkybes apie pacientės sveikatos būklę ir kokios pagalbos ji reikalinga, bet pagalbos suteikimą nukėlė kitai dienai“, – teigia jis.

Pasak teismo, tikimybė išgelbėti pacientės gyvybę kuriam laikui būtų buvusi, jeigu Utenos ligoninėje neatidėliotinos sveikatos priežiūros paslaugos būtų buvę jai suteiktos.

Konstatavęs, kad Utenos ligoninės neteisėtus veiksmus patvirtina byloje surinkti įrodymai bei nustatytos aplinkybės, teismas priteisė ieškovams – mirusios pacientės sūnums neturtinę žalą. Vienam sūnui ligoninė turės sumokėti 2600 eurų, kitam – 600 eurų neturtinės žalos. Pastarajam gydymo įstaiga privalės atlyginti ir 1800 eurų bylinėjimosi išlaidų. 

Panevėžio apygardos teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Įtarimai pateikti septyniems asmenims, tarp kurių – ir įstaigos vadovas Dalius Drunga.

Įtariama, kad ligoninės vadovas, veikdamas bendrininkų grupėje su kitais ligoninėje vadovaujančias pareigas einančiais asmenimis, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suklastojo darbo sutartis ir kitus darbo apskaitos dokumentus.

Ligoninės direktoriui ir dviem ligoninėje vadovaujančias pareigas einantiems asmenims pareikšti įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, dar keturiems asmenims pareikšti įtarimai dėl padėjimo piktnaudžiauti ir dokumentų klastojimo.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Įtariamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir nebendrauti su nustatytais asmenimis.

Tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūra.

1980 metais gimusio vyro vairuojamas automobilis „Audi A3“ 1942 metais gimusia senolę partrenkė Kauno gatvėje.

Moteris ėjo ne per pėsčiųjų perėją.

Nukentėjusioji dėl galvos traumos buvo paguldyta į Reanimacijos skyrių. Tą pačią dieną ji mirė ligoninėje.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.

VPT vertinimu, perkančioji organizacija dirbtinai apribojo realią tiekėjų konkurenciją ir pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą skaidrumo principą.

Kaip pranešį VPT, ligoninė negalėjo pateikti racionalaus paaiškinimo, kodėl automobilį išsinuomojo, o ne pirko. Tarnyba nustatė, kad Utenos ligoninė penkeriems metams sudarė lengvojo automobilio veiklos nuomos sutartį, kurios vertė 19,8 tūkst. eurų, tuo tarpu tiekėjo uždarosios akcinės bendrovės „NT Valdos“ kartu su pasiūlymu pridėtuose dokumentuose nurodyta, kad iš distributoriaus įsigyto naujo automobilio vertė 20,2 tūkst. eurų.

Tokiu būdu ligoninė per penkerius metus nuomai išleis beveik tokią pačią lėšų sumą, kokią išleistų naujo automobilio įsigijimui, tačiau šiuo atveju, pasibaigus nuomos sutarties galiojimui, perkančioji organizacija automobilio, kurio likutinė vertė 25 proc. sieks 5 tūkst. eurų, neturės, nes jį privalės grąžinti nuomotojui.

VPT taip pat nustatė, kad ligoninė pirkimo techninėje specifikacijoje nustatė konkrečius ir specifinius reikalavimus – pavyzdžiui, dėl variklio techninių charakteristikų, automobilio įrangos, kurių visuma pirkimo vykdymo metu tiko vieninteliam „Peugeot 508“ automobiliui.

Atsižvelgiant į nustatytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, VPT nuomone, perkančioji organizacija su tiekėju 2013 metų pabaigoje sudarytą sutartį turėtų nutraukti, ir, esant poreikiui, organizuoti naują pirkimą užtikrinant realią tiekėjų konkurenciją.

Utenos ligoninės administracija turi ne vėliau kaip per 10 darbo dienų raštu informuoti VPT apie priimtus sprendimus dėl sutarties nutraukimo.