Nuo sostinės Bernardinų sodo pajudėjo tūkstantinė žmonių kolona, daugiausia jaunimas, nešinų vaivorykštės spalvų vėliavomis, balionais, plakatais. Sostinės centras šurmuliavo trankia muzika, iš atvirų autobusų eitynių dalyviai mojavo praeiviams. Kelias valandas trukęs renginys finišavo Lukiškių aikštėje.
Renginio tvarką prižiūrintys policijos pareigūnai BNS teigė, jog renginyje dalyvavo apie 7-8 tūkst. žmonių, tuo metu festivalio „Baltic Pride“ organizatorių Lietuvos gėjų lygos atstovų teigimu, eitynėse Gedimino prospektu dalyvavo apie 10 tūkst žmonių.
„Prisiminkime 2010 - uosius, 2013- uosius, 2016 - uosius metus, aš matau, kad miestas ir žmonės keičiasi. Ir aš manau, kad pokyčiai ne už kalnų. Tai yra politikai pradės galvoti apie mus, kad mes irgi taip pat esame jų rinkėjai. Už mano nugaros stovi 10 tūkst. žmonių, tai čia stipri žinia, kad mes esame visi šeima, nepriklausomai nuo to, kokios mes esame orientacijos“, – žurnalistams šeštadienį sakė Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.
Baltijos šalių seksualinių mažumų paradai kasmet vyksta kaskart kitoje šalyje – pernai Rygoje vykusiose eitynėse dalyvavo daugiau kaip 8 tūkst. dalyvių.
Žmonės provincijoje vis dar baiminasi atskleisti orientaciją
Eitynėse dalyvavusi Jaunimo linijos savanorė Julija BNS sakė atėjusi išreikšti solidarumą visiems kitokiems žmonėms, kas jie bebūtų, nes būtent šių žmonių skambučių dažnai tenka sulaukti psichologų linijose.
„Mes esame už visus žmones, už visus, ypač tuos, kurie mums skambina. O skambina labai įvairūs žmonės ir mes susiduriame su labai dideliu nepriėmimu kitokio žmogaus, kalbant ne tik apie LGBT, bet koks kitoks žmogus labai sunkiai priimamas visuomenėje. Mes norime išklausyti visus žmones“, – BNS sakė Julija.
Pasak jos, LGBT žmonės neretai vis dar baiminasi atskleisti savo orientaciją ir šios problemos ypač dažnos regionuose, provincijoje.
„Mes tą girdime iš LGBT bendruomenės, ypač kartais daugiau iš regionų girdime, kad ten yra baisu būti savimi, atskleisti savo tapatybę, orientaciją ir tas kelia daug emocinių ir galų gale saugumo problemų“, – kalbėjo eitynėse su kitais Jaunimo linijos savanoriais dalyvavusi Julija.
Vilniaus universitete skandinavistiką studijuojantis „Baltic Pride“ dalyvis 20-metis Prieglius sako, kad gyvendamas sostinėje jaučiąs draugišką, tolerantišką aplinką. Tačiau taip pat sakė žinąs, kad situacija regionuose gerokai skiriasi.
„Žinau, tikrai, kad kai kurie dėstytojai replikas įvairias sakydavo, būdavo kreivų žvilgsnių ir panašiai. Aišku, Vilniuje, kur gyvenu yra labai draugiška aplinka, bet jaučiu savo burbulą ir žinau, kad už šito burbulo ribų, ypač regionuose situacija daug blogesnė“, – BNS sakė Prieglius.
Anot jo, eitynėse dalyvavo keli šimtai Vilniaus universiteto, kuriame yra susibūrusi ir LGBT grupė, dėstytojų, studentų, darbuotojų.
„Rusijoje vyksta LGBT žmonių genocidas“
Eitynėse Vilniuje šeštadienį dalyvavo ES šalių, JAV, Kanados ambasadų atstovai, Švedijos užsienio prekybos ministrė Ann Linde, Nyderlandų europarlamentarė Sophie in 't Veld (Sofi Int Veld), Škotijos vyresnių žmonių ir lygybės ministrė Christina McKelvie (Kristina Mak Kelvi). Taip pat – įvairių šalių LGBT bendruomenių nariai, renginyje plevėsavo ir Rusijos vėliavos.
Iš Rusijos atvykęs 33 metų gydytojas Petia Voskresenskis BNS teigė su kitais Rusijos LGBT bendruomenės nariais dalyvaujantis jau penktame iš eilės Baltijos parade.
„Organizuojame rusų koloną šiose eitynėse, todėl, kad labai svarbu kelti Europoje klausimus dėl žmogaus teisių pažeidimų LGBT bendruomenės atžvilgiu Rusijoje. Joje per paskutinius dvejus metus vyksta LGBT žmonių genocidas, daugiausia Čėčėnijos respublikoje, kur tiesiog žudomi kitos orientacijos žmonės. Čėčėnijos emisarai važinėja dabar ir į Maskvą, ir į Sankt Peterburgą, kur ten taip pat persekioja kitokios orientacijos žmones“, – pasakojo P. Voskresenskis.
Aš tai visiškai normaliai, tolerantiškai žiūriu į visa tai. Jei erzintų, aš čia nebūčiau. Atėjau pasižiūrėt tiesiog, smagu, spalvota, gražu.
Tačiau anot jo, Rusijoje pačios opiausios ne LGBT žmonių teisės, o apskritai visų piliečių teisų problemos.
„Žmogaus teisių problema LGBT žmonių atžvilgiu nėra itin opi. Rusijoje ypač ryški ir skaudi žmogaus teisių problema visų jos piliečių atžvilgiu. Mes neturime nepriklausomų teismų, nepriklausomos žiniasklaidos, mūsų rinkimų sistema iš esmės sužlugdyta, kuriamas totalitarinis režimas, kuris nuožmiai kovoja su pilietine visuomene“, - kalbėjo eitynių dalyvis iš Sankt Peterburgo.
Tuo metu eitynes atokiau stebėjęs Lietuvoje dirbantis 35-erių statybininkas Vladimiras iš Ukrainos sakė priimantis kitokios orientacijos žmones, bet nepritariantis jų paradams.
„Aš manau, kad kiekvieno tai asmeninis reikalas, tegul jie gyvena, kaip nori. Bet manau, kad parado dėl to nereikia rengti. Mes gi neorgnizuojame paradų šiaip sau, nors mes normalios orientacijos. Nesakau, kad jie nenormalūs. Jie yra, visi pripažįsta, kad jie yra ir ačiū Dievui. Bet kam rengti demonstracijas“, – kalbėjo Vladimiras.
Kai kurie BNS bandyti kalbinti eitynes stebėję vyresnio amžiaus žmonės nepanoro komentuoti eitynių. Tuo metu 65-erių vilnietė Irena sakė atėjusi pasižiūrėti spalvingo ir nuotaikingo reginio.
„Aš tai visiškai normaliai, tolerantiškai žiūriu į visa tai. Jei erzintų, aš čia nebūčiau. Atėjau pasižiūrėt tiesiog, smagu, spalvota, gražu“, – sakė moteris.
G. Paluckas žada imtis partnerystės įteisinimo
Eitynėse dalyvavo ir kelių partijų atstovai - opozicinių socialdemokratų, liberalų, taip pat naujai įkurtos Laisvės partijos atstovai.
„Turiu labai daug draugų ir pažįstamų, kurių tarpe yra labai daug kitokių negu aš. Ir aš čia esu tam, kad jie galėtų gyventi taip, kaip ir aš. Turiu omeny su mylimu žmogumi, turėdamas visas socialines, ekonomines teises, tai yra mokesčių, turto kartu sukaupto paveldėjimo, atstovavimo ligos atveju ir panašiai. Mano toks solidarumo dalyvavimas“, – BNS sakė G. Paluckas.
Socialdemokratų lyderis teigė, jog būsimame Seime sėkmės rinkimuose atveju siūlytų vėl imtis Seime jau svarstytos, tačiau reikiamo palaikymo nesulaukusios partnerystės įteisinimo iniciatyvos.
„Partnerystės klausimą tiesiog imtume spręsti, politinę lyderystę tikrai parodytume, nes manome, kad šitos teisės turi būti užtikrinamos absoliučiai visiems Lietuvos žmonėms“, – kalbėjo G. Paluckas.
„Manau, kad mums reikia padėti tam tikrus taškus mūsų visuomenės raidoje ir brėžti atviresnės visuomenės ribas. Aš esu čia dėl to, nes nenoriu kad šiais žmonėmis būtų gąsdinama visuomenė ir nereikia gąsdintis. Tai yra tik patvirtinimas, kad Lietuva keičiasi, mes pradedame pakančiau matyti kitaip gyvenančius ir mąstančius žmones“, – kalbėjo eitynėse dalyvavęs Liberalų sąjūdžio vienas lyderių europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis sakė, jog eitynės šeštadienį vyko ramiai, be incidentų ir pažeidimų.
