Baltijos jūros pakrantėje daugiausia rasta balionų atplaišų ir jūrinių virvių, tinklų, daug plastiko skiaučių, kurios artimiausiu metu pavirs į mikroplastiką. Taip pat rasta ir jūra pas mus patekusių užsienietiškų žvejybinių dėžių bei laive naudojamas gesintuvas. Pajūryje surinkta ir maisto pakuočių, kurių kilmė taip pat nelietuviška.

Kiekvieną dieną žygeiviai surinktas šiukšles rūšiavo ir pagal tai buvo sudarytas Neringos vartotojo portretas. Paaiškėjo, kad tai mėgstantis šventes su balionais, spontaniškus pirkinius ir greito vartojimo prekes besirenkantis žmogus.

Kokios šiukšlės dominuoja Neringoje, buvo galima pamatyti simbolinėje vartojimo instaliacijoje, trumpam įkurtoje prie muzikos baro „Kaštonas“. Beje, į ją poilsiautojai taip pat primetė šiukšlių, neatskirdami jos nuo šiukšliadėžės.

„Pagal kurorto filosofiją čia turėtų būti lėtesnis gyvenimo tempas, mažiau spontaniškumo, daugiau planavimo, renkantis pirkinius, – teigia žygio sumanytojas, VšĮ „Už švarią Lietuvą“ vadovas Giedrius Bučas. – Poilsiautojai ir gyventojai turėtų rinktis tvaresnes pakuotes, o vietos savivaldybė reglamentuoti tvaresnius sprendimus, kad šio unikalaus gamtos kampelio neužgožtų šiukšlės.“

Atsižvelgdama į šio žygio rezultatus, „Už švarią Lietuvą!“ komanda jau planuoja kitus maršrutus, kurie tikriausiai nusidrieks užsienyje. „Jei savo pajūryje mes radome atplukdytų šiukšlių, įdomu sužinoti, ar kitame Baltijos jūros krante nėra lietuviškų šiukšlių“, – sako G. Bučas. Žygio Kuršių nerijoje partneriai yra tarptautinis muzikos ir menų festivalis „N žemė“.

Praeitais metais per 77 dienas „Už švarią Lietuvą!“ žygeiviai, rinkdami ir rūšiuodami šiukšles (surinkta virš 1 tonos), apėjo Lietuvą (1363 km). Daugiausia taip pat buvo rasta maisto pakuočių. Užpernai ši komanda apėjo Kauną: įveikę 100 km per 6 dienas pamiškėse ir pakelėse surinko 350 kg šiukšlių.

Per šešias dienas žygio „Už švarią Lietuvą!“ dalyviai pasiruošę įveikti 90 km atstumą. „Mūsų grupė – kintamo dydžio: vieną dieną kartu su mumis keliauja vieni, kitą dieną – kiti“, – pasakojo žygio iniciatorius „Kūrybos kampo 360°“ įkūrėjas ir pokyčių lyderis kaunietis Giedrius Bučas. Birželio 1–6 d. vykstančio žygio dalyviai šukuoja keturias zonas – gyvenvietes, pakeles, pamiškes, zonas prie vandens – ir renka čia besimėtančias šiukšles. O jų čia – kur kas daugiau nei sočiai. Iš pradžių žygyje dalyvaujantys entuziastai buvo pasiryžę rinkti ir nuorūkas, tačiau vėliau dėl jų gausos nuleido rankas. Mat įsitikino: jei jas rinks, gali nespėti nueiti suplanuotų kilometrų. „Lietuviai turbūt nemano, kad numesdami nuorūką šiukšlina, o juk viena nuorūka užteršia vieną kubinį metrą vandens, – priminė G.Bučas, pastebėjęs pasikeitusį supratimą apie tai, kur dėti nuorūkas. – Anksčiau rūkančių žmonių automobiliuose buvo galima dažnai pamatyti pilną peleninę. Dabar jos – tuščios, švarios. Matyt, nuorūkas meta per automobilio langą.“

Lietuviai turbūt nemano, kad numesdami nuorūką šiukšlina, o juk viena nuorūka užteršia vieną kubinį metrą vandens.

Nuorūkos – dažniausiai pasitaikanti, tačiau ne tokia atstumianti šiukšlė kaip kai kurios, rastos žygio dalyvių. „Žadėjome, kad rinksime viską, bet kai kuriuos radinius kelti nuo žemės itin šlykštu: panaudotus prezervatyvus, pilnas sauskelnes ar „dolneboiščiko“ (liet. – tolimųjų reisų vairuotojo) privarytą šlapimo penkialitrį plastiko butelį. Taip, vieša paslaptis, kad šios profesijos atstovai, taupydami laiką, tualetą turi tiesiog po vairu, bet kam jį palikti pakelėje?“ – stebėjosi G.Bučas.

Dieną žygiavę ir rinkę šiukšles, vakarais pasiekę stovyklos vietą žygeiviai nesėda klausytis dainų prie laužo ar kitaip poilsiauti. Jie rūšiuoja ir skaičiuoja, sveria surinktas šiukšles. Pagal tai vėliau bus sudaryta vartojimo dėlionė, kitaip tariant – vartotojo profilis. „Bandysim nustatyti, ką šiandien žmonės dažniausiai vartoja ir kodėl išmeta, skatinsim žmones susimąstyti, ar jie galėtų išsiversti be šių daiktų. Bandysim paskatinti diskusijas ir apie tai, kokią žalą mūsų sveikatai ir aplinkai tai daro, galų gale – kokį mūsų paliktą kultūrinį sluoksnį ras ateities archeologai“, – aiškino žygio iniciatorius.

Žygio dalyviai tikisi, kad būsimasis vartotojo profilis padės atsakyti į kai kuriuos klausimus apie klimato kaitą ir rasti sprendimus visuomenei, savivaldybėms, gamintojams, kaip turėtume gyventi, kad paliktume švaresnę planetą ateities kartoms.