Dėl ko atsiranda
Gydytoja neurologė Radvilė Gabrinovičienė pastebi, kad toks ūžesys dažnai nepavojingas, bet kartais gali signalizuoti ir apie rimtus sveikatos sutrikimus.
„Tinitas (ūžesys) – garso jutimas ausyse ar galvoje, nesant išorinio ar vidinio garso šaltinio. Iš tiesų tai gana dažnas simptomas, su kuriuo, mokslinės literatūros duomenimis, susiduria maždaug 10–19 proc. žmonių“, – sako gydytoja neurologė.
Dažniausiai tinitas yra simptomas, nesusijęs su konkrečia struktūrine, otologine, neurologine ar kitokia patologija.
„Tokio tipo ūžesys vadinamas pirminiu, arba idiopatiniu, ir jo atsiradimo priežastys tiksliai nežinomos. Vis dėlto jos neretai siejamos su neurosensoriniu klausos sutrikimu, nulemtu dėl amžiaus atsiradusių pokyčių ar triukšmo traumų“, – pažymi R. Gabrinovičienė.
Dažniausiai idiopatiniu ūžesiu skundžiasi vyresnio amžiaus pacientai, turintys ir klausos sutrikimų, taip pat asmenys, dirbantys triukšmingoje aplinkoje, nors neretai kreipiasi ir jauni ar vidutinio amžiaus žmonės. Idiopatinis ūžesys paprastai būna lėtinis, abipusis, nuolatinis, nepulsuojančio pobūdžio (žmonės jį dažnai apibūdina kaip nuolatinį ūžesį, cypimą, spengimą, ošimą ar svirpimą ausyse, ypač jaučiamą tyloje). Nors tokio tipo ūžesys dažniausiai nepavojingas, vis dėlto gali reikšmingai bloginti gyvenimo kokybę: daliai žmonių ūžesys sukelia distresą, nerimo ir miego sutrikimų, depresiją ar pablogina koncentraciją.
Antrinis tinitas atsiranda dėl aiškios priežasties, paprastai ūžesio pobūdis kitoks ir yra sąsajų su kitais simptomais. Jo atsiradimą sukėlusių priežasčių spektras gali būti labai platus: nuo metabolinių, toksinių, infekcinių būklių iki įvairių otologinių ligų ir žandikaulio sąnario disfunkcijų. Tik itin retais atvejais šis sutrikimas gali signalizuoti apie rimtą, sveikatai grėsmingą neurologinę, kraujagyslių ar kitokią struktūrinę patologiją.
„Siekiant nustatyti potencialiai gydomas ar net grėsmingas antrines tinito priežastis, kurios yra santykinai retos, bet reikalauja specifinio gydymo, itin svarbi detali paciento apklausa, ūžesio pobūdžio įvertinimas ir objektyvus ištyrimas“, – pasakoja gydytoja neurologė.
Itin retais atvejais šis sutrikimas gali signalizuoti apie rimtą, sveikatai grėsmingą neurologinę, kraujagyslių ar kitą struktūrinę patologiją.
Kada kreiptis į gydytoją
Atsiradus ūžesiui ausyse, pirmiausia padeda šeimos ir ausų, nosies ir gerklės (LOR) gydytojų konsultacijos. Jei jaučiamas netipinis ūžesys, pavyzdžiui, pulsuojančio pobūdžio, vienpusis ar asimetrinis, ypač jei yra susijęs su kitais neurologiniais simptomais, reikalinga gydytojo neurologo konsultacija.
„Neurologinės ūžesio priežastys itin retos, tačiau dalis iš jų gali būti pavojingos. Sunerimti reikėtų, jei ūžesys atsirado staiga, progresuoja, ypač jei susijęs su klausos sutrikimu ar kitais simptomais – skausmu, galvos svaigimu, regos sutrikimu ar kita židinine neurologine simptomatika, taip pat patyrus kaklo, galvos traumų“, – atkreipia dėmesį R. Gabrinovičienė.
Minėti simptomai gali rodyti struktūrinę, kraujagyslių ar kitokią patologiją. Šiais atvejais reikalingas detalus ištyrimas.
Kokia pagalba galima
Jei identifikuojama antrinė ūžesio priežastis, taikomas specifinis, konkrečiai ligai pritaikytas gydymas. Idiopatinio (pirminio) tinito atveju gydymas – nespecifinis, neretai sudėtingas.
„Jei ūžesys netrikdo miego ir kitų gyvenimui svarbių funkcijų, dažnai užtenka pacientą nuraminti, suteikti tam tikrų žinių ir edukuoti. Vis dėlto, kai ūžesys stiprus, vargina, reikšmingai blogina gyvenimo kokybę, pacientui taikomos įvairios gydymo metodikos, kurios ūžesio simptomų paprastai nepanaikina, bet gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti asmens, kuriam diagnozuotas stiprus tinitas, patiriamą diskomfortą“, – pastebi R. Gabrinovičienė.
Kognityvinė elgesio terapija yra daugiausia įrodymų turintis idiopatinio tinito gydymo metodas, kuris padeda kontroliuoti ūžesio keliamą diskomfortą, pagerina psichologinę, emocinę gerovę ir miego kokybę. Pacientui gali būti taikomi ir kiti gydymo metodai: garso terapija, siekiant ūžesį maskuoti aplinkos garsais, esant klausos pažeidimui – svarstoma dėl klausos aparatų ar kitų pagalbinių priemonių. Jei pacientas serga gretutinėmis ligomis, atsižvelgiant į jas, aptariami ir medikamentinio gydymo variantai. Specifinio idiopatiniam ūžesiui skirto efektyvaus medikamentinio gydymo kol kas nėra.
Svarbi profilaktika
Esant idiopatiniam (pirminiam) tinitui, svarbu rūpintis savo emocine-psichologine sveikata, stebėti kraujospūdį, reguliariai pasitikrinti klausą ir laikytis gydytojų rekomendacijų.
„Norint išvengti klausos pakenkimo ir ūžesio ateityje, svarbu vengti triukšmo traumų – dirbant triukšmingomis sąlygomis būtina naudoti apsaugines priemones, reikėtų vengti klausytis garsios muzikos per ausines ar kitus įrenginius“, – teigia R. Gabrinovičienė.
Be to, svarbi kraujagyslių rizikos veiksnių stebėsena ir kontrolė – arterinės hipertenzijos, cholesterolio apykaitos sutrikimo, cukrinio diabeto gydymas. Reikėtų vengti neatsargaus, besaikio vaistų vartojimo, nerūkyti, būti fiziškai aktyviems ir laikytis kitų sveikos gyvensenos principų – tai prisideda ne tik prie tinito, bet ir daugybės kitų lėtinių ligų profilaktikos.
