O. Scholzas pareiškė, kad nepritaria dabartinio pavidalo teisės aktui ir tikisi, kad įstatymų leidėjai jo nepriims.

„Manome, kad tokie įstatymai nereikalingi“, – sakė kancleris, pažymėdamas, kad prie Berlyno kritikos prisijungė ir aukščiausi Europos Sąjungos bei NATO pareigūnai.

Sakartvelui praėjusiais metais buvo suteiktas ES kandidato statusas.

Šalies valdančioji partija „Kartvelų svajonė“ anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad vėl ketinama balsuoti dėl įstatymo, kuriuo siekiama suvaržyti užsienio finansuojamas nevyriausybines organizacijas (NVO).

Pagal jį visos NVO, gaunančios daugiau kaip 20 proc. lėšų iš užsienio, turi registruotis vyriausybėje, o jų buhalterinė apskaita turi būti kasmet tikrinama. Panašus įstatymas galioja Rusijoje.

„Įstatymas dėl užsienio įtakos skaidrumo visiškai atitinka visus teisinius principus ir pagrindines teises“, – Vokietijos sostinėje sakė I. Kobachidzė.

Jis buvo „giliai įsitikinęs“, kad įstatymas gali svariai prisidėti prie „tikros demokratijos užtikrinimo Sakartvele“.

Ankstesnę įstatymo versiją vyriausybė atšaukė praėjusių metų kovą, po kelias dienas trukusių demonstracijų Tbilisyje. Oponentai mano, kad vyriausybė pasinaudotų šiuo įstatymu pilietinei visuomenei ir opoziciniams judėjimams kontroliuoti.

Gindamas iniciatyvą, „Kartvelų svajonės“ parlamentinis lyderis Mamuka Mdinaradzė šį mėnesį sakė, kad nevyriausybinės organizacijos naudoja užsienio paramą opozicijai palankioms programoms, įskaitant „pseudoliberalios ideologijos“ skleidimą, LGBT propagandos skatinimą ir kenkimą Sakartvelo stačiatikių bažnyčiai.

Praėjusiais metais protestai kilo vis labiau nerimaujant, kad buvusi sovietinė respublika krypsta link autoritarizmo ir artėja prie Kremliaus.

Antradienį Tbilisio centre vykusiame proteste dalyvavę asmenys naujienų agentūrai AFP sakė, kad įstatymo projektas gali būti panaudotas siekiant apriboti nepriklausomos žiniasklaidos ir kitų organizacijų veiklą.

„Tai yra tas pats, ką prieš 10 metų priėmė Rusija, kuri sustiprino [Rusijos prezidento] Vladimiro Putino diktatūrą. Negalime leisti, kad tai būtų priimta Sakartvele“, – sakė protestuotojas Gogi Zoidzė.

Daugelį metų Sakartvelas siekia stiprinti santykius su Vakarais, tačiau dabartinė valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ kaltinama siekiu atkurti buvusios sovietinės respublikos ryšius su Rusija.

Praėjusią savaitę „Sakartvelo svajonė“ paskelbė, kad vėl pateiks „užsienio agentų“ įstatymą.

2023-ųjų kovo mėnesį tūkstančiai žmonių išėjo į gatves pasmerkti įstatymo projekto ir taip privertė valdžios institucijas greitai jo atsisakyti.

Europos Sąjunga pareiškė, kad siūlytas įstatymas prieštarauja Sakartvelo deklaruotai ambicijai gauti šalies kandidatės į ES nares statusą.

Partijos vykdomasis sekretorius Mamuka Mdinaradzė praėjusią savaitę pareiškė, kad naujojo įstatymo projekto tekstas bus panašus į ankstesnį, tik su nedideliais pakeitimais.

„Vietoj frazės „užsienio įtakos agentas“ bus vartojama frazė „organizacija, turinti užsienio jėgos interesus“. Visos kitos įstatymo projekto dalys lieka nepakeistos“, – nurodė M. Mdinaradzė.

Pareiškime partija teigė iš naujo pateikusi įstatymo projektą, kuris „bus priimtas visuose trijuose svarstymuose iki dabartinės parlamento sesijos pabaigos“.

Pastarasis įstatymo projektas sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir masinius protestus šioje Kaukazo šalyje.

„Užsienio agentų“ įstatymo projektas buvo atmestas per antrąjį svarstymą. Tik vienas įstatymų leidėjas iš 36 balsavusių palaikė teisės aktą, kurį kritikai lygino su Rusijoje galiojančiais įstatymais, valdžios institucijų pasitelkiamais siekiant nutildyti Kremliaus kritikus.

Pasak vietos žiniasklaidos, posėdyje iš viso dalyvavo 112 deputatų. Tai reiškia, kad likusieji balsuojant susilaikė.

Sakartvelo valdančioji partija ketvirtadienį paskelbė atšaukianti parlamentui pateiktą prieštaringai vertinamą „užsienio agentų“ įstatymo projektą.

Pagal projektą žiniasklaidos priemonės ir nevyriausybinės organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo finansavimo iš užsienio, būtų turėjusios užsiregistruoti „užsienio įtakos agentais“.

Šis planas išprovokavo dvi dienas trukusius ir policijos brutaliai vaikytus masinius protestus sostinėje Tbilisyje.

Mojuodami Sakartvelo, Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavomis keli tūkstančiai protestuotojų susirinko prie parlamento sostinėje Tbilisyje, didindami spaudimą vyriausybei, kuri kaltinama tuo, kad išvedė šalį iš narystės ES kelio, sakė įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP korespondentas.

Demonstrantai su Europos Sąjungos ir Sakartvelo vėliavomis susirinko priešais parlamentą, įstatymų leidėjams antradienį davus pirminį pritarimą įstatymo projektui, kuris primena Rusijos teisės aktus, taikomus kovojant su kitaminčiais.

Policija ar opozicija demonstracijos dalyvių skaičiaus kol kas nepaskelbė.

Išvakarėse Sakartvelo sostinėje buvo sulaikyti 66 demonstrantai ir sužeista 50 policininkų, kilus įnirtingiems susirėmimams per protestus prieš valdžios planus priimti prieštaringai vertinamą įstatymą, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Protestuotojai taip pat skelbė, kad jų gretose esama sužeistųjų.

Valstybės Dūma, žemieji parlamento rūmai, savo pareiškime nurodė, kad naujos priemonės leis „apginti Rusijos Federacijos interesus ir užtikrinti jos saugumą“.

Pastaraisiais metais „užsienio agentų“ etiketė, primenanti stalinistinį „liaudies priešo“ statusą, Rusijoje plačiai priskiriama Kremliaus režimo oponentams, žurnalistams ir žmogaus teisių aktyvistams, kaltinamiems, kad jų politinė veikla finansuojama užsienio jėgų.

„Užsienio agentais“ paskelbtiems subjektams taikoma daugybė apribojimų ir sudėtingų procedūrų, kurių nesilaikant gresia didelės baudos.

Pagal naująjį teisės aktą nuo šiol Rusijoje „užsienio agentu“ gali būti paskelbtas bet kuris „užsienio įtakoje esantis“ asmuo arba asmuo, gaunantis bet kokią – ne tik finansinę – paramą iš užsienio.

Tokiems asmenims bus draudžiama mokyti valstybinėse mokyklose, organizuoti viešus renginius ir užsiimti kita veikla.

Šis teisės aktas turėtų įsigalioti gruodžio 1 dieną, pranešė Valstybės Dūma.

„Užsienio agentais“ vadinami asmenys privalo atskleisti savo finansavimo šaltinius, atlikti auditą ir visus savo tekstus, vaizdo įrašus ir pranešimus socialiniuose tinkluose žymėti atitinkama etikete.

Naujosios priemonės įvestos Rusijoje vykstant precedento neturinčiam susidorojimui su kitaminčiais. Dauguma opozicijos aktyvistų jau dabar uždaryti kalėjime arba išvyko iš šalies.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną Maskva dar uoliau gesina bet kokį pasipriešinimą valdžiai.

Žemųjų parlamento rūmų – Valstybės Dūmos – deputatai praėjusį mėnesį pasiūlė įstatymo projektą, kuriuo valdžiai būtų suteikti labai platūs įgaliojimai priskirti asmenis prie „užsienio agentų“ ir dar labiau riboti viešus susibūrimus bei internete skelbiamą turinį.

Kritikai sako, kad šiuo įstatymo projektu norima dar labiau suvaržyti galimybes reikšti kitokią nuomonę ir padidinti spaudimą opozicijai prieš kitais metais įvyksiančius parlamento rinkimus.

2012 metais priimtu įstatymu valdžiai buvo sutekti įgaliojimai prie „užsienio agentų“ priskirti nevyriausybines organizacijas ir žiniasklaidos priemones. Minimas terminas kelia asociacijų su sovietiniais laikais.

Jei šios organizacijos gauna pinigų iš užsienio, jos turi užsiregistruoti Teisingumo ministerijoje, atitinkamai pažymėti savo publikacijas ir teikti detalias ataskaitas. Priešingu atveju joms gresia baudos.

Vėlesniais metais šis įstatymas buvo išplėstas, pavyzdžiui, pernai buvo nustatyta, kad jis turi būti taikomas ir atskiriems žurnalistams bei tinklaraštininkams.

Pagal pasiūlytus naujus pakeitimus bet kuris asmuo gali būti laikomas užsienio agentu, jei gauna kokios nors materialinės ar piniginės paramos iš užsienio arba užsienio agentais jau vadinamų organizacijų.

Naujuoju įstatymu taip pat būtų uždrausta tokiems asmenims užimti postus municipalinėse administracijose.

Pasak ekspertų, įstatymo projekto formuluotės tokios aptakios, kad parama iš užsienio gali reikšti ir paprasčiausią dalyvavimą kokios nors finansavimą iš užsienio gaunančios grupės organizuotame renginyje.

Valstybės Dūmoje turi įvykti trys įstatymo projekto svarstymai, paskui dėl jo turi balsuoti aukštieji parlamento rūmai – Federacijos Taryba. Kad projektas taptų įstatymu, jį galiausiai taip pat turi pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas.