Šis žingsnis, nukreiptas prieš svarbaus Rusijos nepriklausomo leidinio „Novaja Gazeta“ redaktorių, yra platesnio masto susidorojimo su gerbiamomis pilietinės visuomenės institucijomis, kuris paspartėjo Maskvai pradėjus puolimą Ukrainoje, dalis.

D. Muratovas „naudojosi užsienio platformomis skleisdamas nuomonę, kuria siekiama formuoti neigiamą požiūrį į Rusijos Federacijos užsienio ir vidaus politiką“, sprendimą pagrindė Rusijos teisingumo ministerija.

Ministerija taip pat apkaltino D. Muratovą kūrus ir platinus kitų „užsienio agentų“ turinį.

„Ką čia komentuoti? Dėl komentarų kreipkitės į Teisingumo ministeriją“, – sakoma „Novaja Gazeta“ interneto svetainėje.

Leidinio redakcija pridūrė, kad į „užsienio agentų“ sąrašą dabar įtraukti 674 „vertingi asmenys ir organizacijos“.

Dėl šios etiketės, kuri primena sovietmečiu naudotą „liaudies priešų“ terminą, taikomi dideli administraciniai apribojimai ir reikalaujama atskleisti finansavimo šaltinius.

Be to, ji įpareigoja „užsienio agentus“ specialiai žymėti visas savo publikacijas, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose.

Dėl to „užsienio agentams“ ir asmenims, besidalijantiems jų turiniu, gresia didelės baudos.

Šis žymėjimas yra Kremliaus naudojamų teisės aktų, kuriais siekiama nutildyti kritikus, dalis kartu su dar griežtesne „nepageidaujamos organizacijos“ etikete.

Nužudyti žurnalistai

Nuo 2022 metų vasario, kai į Ukrainą Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pasiuntė karines pajėgas, Maskva deda daugiau pastangų susidoroti su kitaminčiais.

Dauguma garsiausių valdžios oponentų yra už grotų arba pasitraukė į užsienį.

Nors daugelis nepriklausomų žurnalistų dirba užsienyje, D. Muratovas neseniai buvo pastebėtas Rusijoje.

Jis priklauso teisininkų komandai, ginančiai jo draugą Olegą Orlovą, Rusijos žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ vieną vadovų.

O. Orlovas teisiamas dėl piketų prieš puolimą Ukrainoje ir dėl Prancūzijos leidinyje „Mediapart“ išspausdinto teksto pavadinimu „Jie norėjo fašizmo, jie jį gavo“.

Jis buvo apkaltintas kariuomenės diskreditavimu, o šį kaltinimą, be kitų, Maskva pasitelkia prieš karo Ukrainoje kritikus.

Buvo sulaikyti tūkstančiai paprastų rusų, protestavusių prieš karą Ukrainoje.

Nuo puolimo pradžios įkalinta daug aukšto rango opozicijos politikų, įskaitant Ilją Jašiną ir Vladimirą Karą-Murzą.

Vienas aršiausių V. Putino kritikų opozicionierius Aleksejus Navalnas kalinamas nuo 2021 metų.

Represijos sustiprėjo per puolimą Ukrainoje, tačiau saviraiškos laisvės erdvė Rusijoje mažėja jau daugelį metų.

2021 metais, kai D. Muratovas tapo vienu iš Nobelio taikos premijos laureatų, jis skyrė apdovanojimą „Novaja Gazeta“ žurnalistams, kurie „atidavė savo gyvybes už savo profesiją“.

Nuo 2000 metų buvo nužudyti šeši „Novaja Gazeta“ žurnalistai ir bendradarbiai, įskaitant tiriamąja žurnalistika užsiėmusią Aną Politkovskają, kuri buvo nušauta Maskvoje per V. Putino gimtadienį.

„Novaja Gazeta“, kurią 1993 metais su kitais įkūrė buvęs Sovietų Sąjungos lyderis ir Nobelio taikos premijos laureatas Michailas Gorbačiovas, yra viena iš nedaugelio Rusijoje likusių žiniasklaidos priemonių, kritikuojančių V. Putiną.

Nobelio komitetas: Rusija bando nutildyti D. Muratovą

Nobelio taikos premijos laureatus renkantis Nobelio komitetas šeštadienį pareiškė, kad Rusijos valdžia, įtraukdama garsų žurnalistą į savo „užsienio agentų“ sąrašą, bando jį nutildyti.

„Dmitrijui Muratovui Nobelio taikos premija 2021-aisiais buvo paskirta už jo pastangas skatinti žodžio laisvę, informacijos laisvę ir nepriklausomą žurnalistiką. Liūdna, kad Rusijos valdžia dabar bando jį nutildyti. Kaltinimai jam yra politiškai motyvuoti“, – sakoma Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkės Berit Reiss-Andersen (Berit Reis-Andersen) pareiškime.

„Pirmosios instancijos teismas peržiūrėjo 597 bylas ir skyrė baudų už 227,8 mln. rublių. Įsigaliojo 230 nutarimų dėl administracinės atsakomybės [ir baudų] už bendrą 70,95 mln. rublių sumą (baudos nesumokėtos)", – pranešė Rusijos federalinė ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo priemonių tarnyba.

Iš viso dėl RFE/RL ir jo direktoriaus surašyta 650 protokolų, nurodė tarnyba.

Remiantis „RFE/RL, „Roskomnadzor“ teismui pateikė dar 130 naujų protokolų. Anksčiau skirta baudų suma siekė beveik 250 mln. rublių.

Federalinė antstolių tarnyba (FSSP) pradėjo baudų išieškojimo procedūrą, blokavo RFE/RL sąskaitas bankuose.

Rugpjūčio 16 dieną buvo pranešta, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pradėjo nagrinėti radijo ir jo direktoriaus Andrejaus Šaro pateiktus skundus dėl „užsienio agentų“ įstatymo taikymo Rusijoje.

RFE/RL ne kartą skelbė, kad žiniasklaidos įmonė apskųs visas teismo nutartis dėl jai skirtų baudų, nes nesutinka su „Roskomnadzor“ veiksmais, o tarnybos reikalavimą žymėti savo produkciją „užsienio agento“ etikete laiko techniškai neįgyvendinamu. Rusijos teismai skundus atmeta.

RFE/RL valdybos pirmininkas Jamie Fly (Džeimis Flajus) pareiškė, kad žiniasklaidos korporacija yra pasiryžusi toliau dirbti Rusijoje, ir priminė apie nepriklausomą redakcijų politiką.

Remiantis 2020 metų rugsėjo 23 dienos Rusijos federalinės ryšių tarnybos nurodymu, visi į „užsienio agentų“ sąrašą įtrauktų žiniasklaidos priemonių pranešimai ir skelbiama medžiaga turi būti pažymėta prierašu „Šią žinią (medžiagą) sukūrė ir (arba) išplatino užsienio žiniasklaida, vykdanti užsienio agento funkcijas ir (arba) Rusijos juridinis asmuo, vykdantis užsienio agento funkcijas“. Šios etiketės šrifto dydis turi būti dvigubai didesnis už pagrindinio naujienų teksto šriftą. Taip pat reglamentuojamas garso ir vaizdo įrašų ženklinimas.

Įstatymas, leidžiantis valdžiai įvardyti organizacijas „užsienio agentėmis“, buvo priimtas 2012 metais ir iš pradžių buvo taikomas nevyriausybinėms organizacijoms.

2017 metais jis buvo išplėstas, įtraukiant galimybę taikyti tokį statusą žiniasklaidos priemonėms, kai Kremliaus finansuojama televizija RT, anksčiau vadinta „Russia Today“, buvo paskelbta „užsienio agente“ Jungtinėse Valstijose.

Užsienio agentėmis įvardytos organizacijos privalo deklaruoti savo finansavimo šaltinius ir atitinkamai žymėti visas savo publikacijas, įskaitant žinutes socialiniuose tinkluose. Už šių reikalavimų nesilaikymą joms gali būti skiriamos baudos.

„Užsienio agento“ etiketė taip pat gali atgrasyti reklamos užsakovus.

Pastaruoju metu Rusijoje „užsienio agentėmis“ buvo paskelbtos kelios kitos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės.

Šiemet toks sprendimas buvo priimtas nepriklausomos televizijos „Dožd“, Latvijoje registruoto tyrimų leidinio „Važnyje istorii“, naujienų svetainių „Meduza“, „VTimes“ ir „The Insider“ atžvilgiu.

Liepą tiriamosios žurnalistikos tinklalapis „Projekt“ buvo paskelbtas nepageidaujama organizacija ir faktiškai prarado teisę dirbti Rusijoje.

Rusija taip pat yra užblokavusi dvi žiniasklaidos priemones ir vieną žmogaus teisių organizaciją, susijusias su užsienyje gyvenančiu Kremliaus kritiku Michailu Chodorkovskiu.

Gruodžio mėnesį Rusija dar kartą atnaujino minimą įstatymą: dabar jis gali būti taikomas ir privatiems asmenims, taip pat padidintos potencialios bausmės už jo nuostatų nesilaikymą, numatant galimą laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų.

Atitinkami įrašai atsirado Teisingumo ministerijos registre.

Nuo 2010 metų veikiantis kanalas „Dožd“ anksčiau buvo transliuojamas televizijos eteryje, o dabar – tik internetu.

Šios televizijos vyriausiasis redaktorius Tichonas Dziadka pareiškė, kad sprendimą kanalą įvardyti „užsienio agentu“ yra neteisėtas ir kad „Dožd“ tęs darbą.

„Pozicija – labai paprasta. Televizijos kanalas „Dožd“ nėra užsienio agentas. Dar daugiau, televizijos kanalas „Dožd“ nėra joks kitoks agentas. Televizijos kanalas „Dožd“ – Rusijos žiniasklaidos priemonė.  Visus 11 savo egzistavimo metų „Dožd“ veikia visiškai laikydamasis Rusijos įstatymų, visi mūsų finansavimo šaltiniai yra žinomi, nes savo finansines ataskaitas skelbiame savo tinklalapyje“, – per socialinį tinklą „Telegram“ parašė T. Dziadka.

„Aišku, mes skųsime šį sprendimą – kaip neatitinkantį įstatymų ir sveiko proto. Ir, žinoma, toliau dirbsime kaip iki šiol“, – pabrėžė jis.

„Važnyje istorii“ yra interneto leidinys, besispecializuojantis tiriamojoje žurnalistikoje. Jo vyriausiajam redaktoriui Romanui Aninui šiuo metu suteiktas liudytojo statusas vienoje byloje dėl privatumo pažeidimo piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi.

Pernai įkurto leidinio „Važnyje istorii“ dauguma redakcijos narių dirba Latvijoje ir turi korespondentų Rusijoje. Penktadienį prie „užsienio agentų“ taip pat buvo priskirtas jo vyriausiasis redaktorius Romanas Aninas ir penki kiti žurnalistai.

Šis tinklalapis neseniai paskelbė straipsnių apie FSB galimus ryšius su organizuotu nusikalstamumu. Tarp kitų jo nagrinėtų temų buvo kankinimai Rusijos kalėjimuose ir įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno sekimas.

Gegužę policija atliko kratą R. Anino namuose ir apklausė jį dėl vieno tyrimo, per kurį žurnalistai aiškinosi vieno Rusijos oligarcho turto kilmę.

Įstatymas, leidžiantis valdžiai įvardyti organizacijas „užsienio agentėmis“, buvo priimtas 2012 metais ir iš pradžių buvo taikomas nevyriausybinėms organizacijoms.

2017 metais jis buvo išplėstas, įtraukiant galimybę taikyti tokį statusą žiniasklaidos priemonėms, kai Kremliaus finansuojama televizija RT, anksčiau vadinta „Russia Today“, buvo paskelbta „užsienio agente“ Jungtinėse Valstijose.

Užsienio agentėmis įvardytos organizacijos privalo deklaruoti savo finansavimo šaltinius ir atitinkamai žymėti visas savo publikacijas, įskaitant žinutes socialiniuose tinkluose. Už šių reikalavimų nesilaikymą joms gali būti skiriamos baudos.

„Užsienio agento“ etiketė taip pat gali atgrasyti reklamos užsakovus.

„Dožd“ yra mokamas kanalas, bet pajamos iš reklamos taip pat yra svarbi jo finansavimo dalis.

Pastaruoju metu Rusijoje „užsienio agentėmis“ buvo paskelbtos kelios kitos nepriklausomos žiniaskaidos priemonės.

Šiemet toks sprendimas buvo priimtas naujienų svetainių „Meduza“, „VTimes“ ir „The Insider“ atžvilgiu.

Liepą tiriamosios žurnalistikos tinklalapis „Projekt“ buvo paskelbtas nepageidaujama organizacija ir faktiškai prarado teisę dirbti Rusijoje.

Rusija taip pat yra užblokavusi dvi žiniasklaidos priemones ir vieną žmogaus teisių organizaciją, susijusias su užsienyje gyvenančiu Kremliaus kritiku Michailu Chodorkovskiu.

„The Insider“ kartu su „Bellingcat“ tyrė kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimą ir mėginimą Anglijos Solsberio mieste 2018 metais nunuodyti buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį.

Penktadienį Rusijos teisingumo ministerija įtraukė „The Insider“ į žiniasklaidos organizacijų, „vykdančių užsienio agento funkcijas“, sąrašą.

Tokie subjektai privalo atskleisti savo finansavimo šaltinius ir atitinkamai žymėti skelbiamą medžiagą; priešingu atveju jiems gali grėsti baudos.

Be to, šis statusas atgraso reklamuotojus, o stigmatizuojamiems reporteriams sunku atlikti savo darbą.

2013-aisiais 37 metų žurnalisto ir aktyvisto Romano Dobrochotovo įkurtas „The Insider“ specializuojasi faktų tikrinimo ir tiriamosios žurnalistikos srityse.

Šio leidinio redakcija yra įsikūrusi Rygoje.

Remiantis „The Insider“ tinklapiu, svarbus jo finansavimo šaltinis yra aukojamos lėšos.

Savo pareiškime grupė nurodė, kad ir toliau publikuos medžiagą.

„Toliau informuosime savo skaitytojus apie visuomenei svarbią informaciją visavertiškai ir be cenzūros, laikydamiesi Latvijos įstatymų ir sveiko proto“, – pažymima pareiškime.

Apie penktadienį Teisingumo ministerijos priimtą sprendimą paskelbta, Rusijai neseniai uždraudus ar į užsienio agentų sąrašą įtraukus dar kelias nepriklausomas žiniasklaidos organizacijas.

Praėjusią savaitę tyrimų leidinys „Projekt“ buvo paskelbtas „nepageidaujama organizacija“ – taigi, jo veikla Rusijoje buvo faktiškai uždrausta, nes neužsidarius grėstų baudos ar laisvės atėmimas.

Keli „Projekt“ žurnalistai, įskaitant vyriausiąjį redaktorių Romaną Badaniną, buvo pripažinti „užsienio agentais“.

Penktadienį į šį „juodąjį“ sąrašą buvo įtraukti dar penki žurnalistai, įskaitant dirbusius „Projekt“.

Dvi kitos gerbiamos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės – „VTimes“ ir „Meduza“ – šiemet irgi buvo priskirtos prie užsienio agentų.

Nors Latvijoje įsikūrusi „Meduza“ tebeveikia, pradėjusi sutelktinio finansavimo kampaniją, „VTimes“ paskelbė užsidaranti, kad apsaugotų savo darbuotojus nuo baudžiamojo persekiojimo.

„Po rugsėjo 5 dieną „Memorial“ (patalpose) atlikto patikrinimo ši nevyriausybinė organizacija gavo laišką iš teisingumo ministerijos, kuriame (sakoma, kad ji) priskiriama prie „užsienio agentų““, – sakė organizacijos vadovas Arsenijus Roginskis naujienų agentūrai AFP.

Pagal prieštaringai vertinamą 2012 metais įsigaliojusį įstatymą, prie „užsienio agentų“ anksčiau jau buvo priskirti šeši regioniniai „Memorial“ skyriai, tarp jų esantys Maskvoje, Sankt Peterburge ir Jekaterinburge.

Pagrindinė skėtinė organizacija „International Memorial“, kuri turi savo padalinius buvusiose sovietinėse valstybėse, lig šiol išvengė šio žeminančio termino prie savo pavadinimo, kuris turi būti naudojamas viešai ir visuose dokumentuose.

„Memorial“ 1989 metais įkūrė Nobelio taikos premijos laureatas disidentas Andrejus Sacharovas. Organizacija pagrindinį dėmesį skiria sovietų represijų ir žmogaus teisių pažeidimų tyrimams buvusioje Sovietų Sąjungoje.

„Užsienio agento“ etiketę Rusijoje nešioja daugiau nei 140 organizacijų, dalyvaujančių pilietinės visuomenės kūrime ir gaunančių finansavimą iš užsienio.

Tarp jų yra Rusijos pagrindinė nepriklausoma viešosios nuomonės tyrimų agentūra „Levada“, aplinkosaugos grupės ir nevyriausybinės organizacijos, teikiančios paramą ŽIV nešiojantiems ir AIDS sergantiems žmonėms.

Rugsėjo mėnesį „Levada“ pranešė, kad dėl tokio Teisingumo ministerijos sprendimo agentūra negalės tęsti darbo, nes „užsienio agento“ etiketė labai apsunkina darbą su valstybinėmis institucijomis.

Terminas „užsienio agentas“ buvo vartojamas Stalino laikais valstybės priešams, o vėliau – aštuntajame, devintajame dešimtmečiuose – disidentams apibūdinti.

Dabar Rusijos pareigūnams yra lengviau uždrausti į „užsienio agentų“ sąrašą įtrauktas organizacijas.

Sprendimą įtraukti „International Memorial“ į šį sąrašą Teisingumo ministerija parėmė Rusijos pareigūnus kritikuojančiais organizacijos pareiškimais, sakydama jog jie „įrodo, kad Memorial (International) vykdo politinę veiklą, gaudama finansavimą iš užsienio“.

Pasak ministerijos, „International Memorial“ įrodė, kad kritikuodama tam tikrus Rusijos įstatymus ir kalbėdama apie Rusijos „agresiją“ Ukrainoje, ji dalyvauja politinėje veikloje.