Atsiremia į tvorą
Pagalbos ėmė šauktis bendrijos „Upelio vingis“ gyventojai, kai sodų valdžios atstovai įrengė vartus skersai gatvelių.
Kiškėnų kaime esančios bendrijos gyventojai raštus siuntė net Klaipėdos miesto savivaldybei, – jie dienomis dirba uostamiestyje, o į sodus grįžta tik vakarais.
Žmonės nupasakojo net kelias situacijas, aiškindami, kaip užtvarai varo juos iš proto.
„Kiškėnų kaime, Kretainio take, yra savadarbis ženklas ant, manau, neteisėto užtvaro, kuris gyventojams trukdo važiuoti Kretainio taku į pietinę Klaipėdos pusę. Aplinkkeliai – labai ilgi. Taksi vairuotojai ne kartą susidūrė su situacija, kai navigacijos įranga rodė laisvą kelią, o pasiekę šį ženklą vairuotojai liko nesupratę, kodėl taip yra. Žmonės naktį negalėjo parvykti į namus. Pavyzdžiui, iš Mogiliovo gatvės navigacijoje įvedus tikslą „Kiškėnai, Smeltaitės takas“, kryptis naviguojama per Kretainio taką, o jis realiai yra neišvažiuojamas“, – skundėsi gyventojai.
Žmonės vardijo, kiek šeimų nukenčia dėl savavališko sprendimo.
„Nukenčia šių Kiškėnų kaimo gatvių gyventojai: Kretainio tako pradžios, Smeltaitės tako, Šilupio, Šaltinių, Šutupio, Alksnyno, Žardupės, Vėžių, Preisinės, Perkaso, Geležinkelio takų“, – rašoma skunde.
Sodai – atskira respublika
Klaipėdos rajono Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė tikino, kad savotiškas karas tarp dviejų sodų bendrijų tęsiasi ne vienus metus.
„Ten yra dvi sodų bendrijos – „Putinas“ ir „Upelio vingis“. „Upelio vingis“ turi savo įvažą į sodus nuo vadinamosios dujų pilstymo stoties, o „Putino“ sodininkai važiuoja nuo Rimkų ir Lėbartų pusės savo keliuku į Putino gatvę. Aš nežinau, kas užtvėrė. Bet kiek suprantu, kiekviena sodų bendrija pati tvarkosi savo gatves, jas remontuoja, ir jie nenori, kad jų keliais važinėtų kitų bendrijų gyventojai. Kalbu tiek apie vieną bendriją, tiek apie kitą. Bet bendrijos „Upelio vingis“ gyventojai norėtų važiuoti per „Putino“ sodus, o kai sodų bendrija „Šatrija“ nori važiuoti „Upelio vingio“ gatvelėmis, jie jau triukšmauja. Bet ir „Putino“ soduose užtvaras yra“, – apie kaimynių kovas pasakojo seniūnė N.Ilginienė.
Norai: sodų bendrijoje „Upelio vingis“ tvoromis užtvertos dvi gatvės – Kretainio ir Smeltaitės takai, užkardas yra ir gretimoje sodų bendrijoje, kad taip pat svetimi nekištų nosies. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Algirdas Ronkus tikino, kad rajono valdžia į sodininkų karus net negali kištis.
Ten – atskira respublika.
„Sodų bendrijų įstatyme pasakyta, kad visą infrastruktūrą valdo bendrija. Ji ir atsako, ji ir sprendžia uždaryti ar neuždaryti kelius. Ten – atskira respublika“, – tikino A.Ronkus.
Kelią siūlo navigacija
Sodų bendrijos „Putinas“ pirmininkas Robertas Laugalys, išklausęs, kokių gatvių gyventojai piktinasi užtvarais, tikino, kad jais skundžiasi kaimynai – „Upelio vingio“ bendrijos gyventojai.
„O juk sprendimus įrengti užtvarus priėmė būtent jų bendrijos vadovai ar valdyba“, – stebėjosi R.Laugalys.
Algirdas Ronkus / Redakcijos archyvo nuotr.
Jis pasakojo, kad dvi greta esančios bendrijos turi gatveles, kurios tarpusavyje lyg ir susilieja.
„Jos susijungia, bet turi skirtingus pavadinimus. Bendrijoje „Upelio vingis“ esančio Kretainio tako gyventojai nusprendė, kad takas turi tapti akligatviu, ir užsidarė kelią vartais. Iš dalies aš suprantu, žmonės gal nenori intensyvaus eismo. Mūsų bendrijos Inkaro gatvė, kuri susijungia su Kretainio taku, yra plati, aštuonių metrų pločio. O Kretainio takas – vos keturių metrų pločio. Navigacinė sistema dažniausiai veda vairuotojus per Inkaro gatvę ir toliau į Kretainio taką. Net ir važiuojantys į Dovilus navigacijoje pamatys tokį maršrutą. Tačiau mes navigacinių sistemų nepakoreguosime. Bet būtent dėl to susidaro didelis automobilių srautas. Žmonės tiek žiemą, tiek vasarą Inkaro gatve pasiekia Kretainio taką ir atsiremia nosimi į uždarytus vartus. Šiaip bendrijos tarpusavyje nekariauja, aš bendravau su kaimyninės bendrijos pirmininku ir mėginau aiškintis situaciją“, – neslėpė R.Laugalys.
Klausimas – lyg įšalas
Prieš kurį laiką soduose buvo kilęs gaisras.
„Ugniagesiai atvažiavo į Kretainio taką ir rado vartus. Jie suko 5,5 kilometro vingį, o kol atvyko, namas sudegė. Aš pats prieš porą metų rašiau raštą priešgaisrinei tarnybai, kad būtų leidžiamas eismas Kretainio taku. Kiek žinau, gyventojai gavo nurodymus išardyti vartus arba padaryti tokį užtvarą, kad gaisrininkams judėjimas būtų laisvas“, – pasakojo R.Laugalys.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Pokalbiuose su kaimyninės bendrijos vadovais R.Laugalys tikino mėginęs draugiškai spręsti klausimą.
Nusprendus uždaryti „Putino“ soduose esančią Inkaro gatvę varteliais, buvo pasiūlyta juose įrengti koduotą spyną.
„Nusprendėme, kad būtų įrengta kodinė spyna, kurios kodą pašto darbuotojai puikiai žino ir siuntas ar laiškus gali atnešti gyventojams. Kurjeriai ir maistą pristatančios bendrovės negali važiuoti. Aš pats siūliau kaimynams padaryti civilizuotą, pakeliamą atitvarą, išdalintume gyventojams pultelius, pasibaigtų bėdos. Tačiau siūlymui nepritarta. Kaimynų bendrija nenori jokio eismo savo teritorija ir laikosi konservatyvių nuostatų“, – tikino R.Laugalys.
Nors ir atitverti vartais ir savadarbiais ženklais, vietos gyventojai tarpusavyje bendrauja, vieni pas kitus vaikšto į svečius. Tarpas vartuose paliktas pėstiesiems ir dviračiams.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Mes savo ruožtu pastatėme ženklą, įspėjantį, kad priekyje laukia akligatvis. Mes nesuinteresuoti, kad pasiklydęs transportas klaidžiotų. Žmonės, atvykę automobiliais, pamato „plytą“, apsisuka gyventojų kiemuose, kelia dulkes. Tai nėra gerai“, – pasakojo bendrijos pirmininkas.
Vasaros pabaigoje dar vienas užkardas atsirado Smeltaitės tako ir Slėnio gatvės sandūroje. Čia buvo įrengta tvora, kažkas sukrovė plytų krūvą, ir dabar žmonės namus gali pasiekti tik pėsčiomis.
„Tai niekam neįveikiamas užtvaras. Jokie ugniagesiai čia negalėtų važiuoti. Parašiau skundą priešgaisrinei tarnybai. Atšilus orams, mūsų bendrija savo kelio dangą papildomai žvyruos, kad ji būtų tinkama ugniagesių mašinoms. Bet daugiau jokių derybų su kaimynine bendrija nevyksta. Klausimas liko neišspręstas, kaip įšalas“, – paaiškino R.Laugalys.
Neįsileis jokiais būdais
Teigiama, kad prieš mėnesį Kretainio take pasirodžiusi pašto darbuotoja esą buvo iškoneveikta, vietiniai pareiškė, jog nenori savo gatvelėje matyti nė vieno svetimo automobilio.
„Upelio vingio“ pirmininko pavaduotojas Algis Lūža tikino girdėjęs apie incidentą, tačiau sakosi sunkiai tuo tikįs.
„Negali būti. Nors man apie tai pasakojo. Bet ten toks žmogus minimas, na, kuris tikrai negalėtų taip negražiai elgtis. Aš čia visus pažįstu. O kas jau ten skundžiasi? Kokius raštus rašo? Kaip? Ar mūsų bendrijos gyventojai?“ – vis nuostabą liejo pirmininko pavaduotojas.
Vyras aiškino, kad iš tiesų sprendimus įrengti užtvarus priėmė bendrijos vadovybė.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Nenorime mes to „Putino“ (sodų bendrijos – A.A.). Kam mums jo reikia? Ir tų siuntų nereikia, ko čia važinėti. Kur nori, ten tegul ir važiuoja“, – išpyškino A.Lūža.
Kaip tuomet elgtis patiems sodininkams, kurie taip ir nesulaukia savo siuntinių? A.Lūža atsakė, kad nėra čia ko kurjerius kviestis į sodus.
„Mes ne tik tvorą, bet ir ženklus pastatysime. Mūsų bendrija yra mūsų bendrija. Jų bendrija yra jų bendrija. Mes už savo pinigus įrengėme kelią, tiltą per upelį. Mes – kita respublika. Tegul kaimynų sodų bendrija savo keliu, nuo pieno kombinato, važinėja. Mes ženklą pastatėme kaip informacinio pobūdžio ženklą. Taip, ženklas nėra patvirtintas Saugaus eismo komisijos. Jis skirtas svetimiems, kad niekas nesibrautų ir nesidraskytų“, – aiškino A.Lūža.
Sodų bendrijos pirmininko pavaduotojas pripažino, kad gavo raštą iš ugniagesių su įspėjimu, kad keliai net ir sodų bendrijose turi būti atviri nelaimės atveju.
„Pakabinome spyną, kurią galima nupjauti pjūklu ar nukirpti žirklėmis. Tegul „Putino“ sodai čia nesibrauna. Mes rinkome parašus ir nusprendėme užsidaryti, kad nevažinėtų siuntų tarnybos. Mums mažiausiai rūpi tos siuntos. Tegul važiuoja nuo Klaipėdos pusės, nuo Šilutės plento. Kitaip čia nebus“, – galutinę poziciją išrėžė A.Lūža.
