21 metų rusų karys Vadimas Šišimarinas teisme pripažino pirmosiomis Rusijos puolimo Ukrainoje dienomis nužudęs 62 metų civilį ir Kyjive gegužės 23 dieną buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Tai pirma tokio pobūdžio byla nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Procesas buvo atidžiai stebimas ir laikomas viešu Ukrainos teismų sistemos nepriklausomumo išbandymu, turinčiu parodyti, ar įmanomi teisingi teismai tęsiantis karui ir kaip Ukrainos teisingumas susidoros su milžiniška užduotimi išnagrinėti tūkstančius sudėtingų karo nusikaltimų bylų.

Kritikai sako, kad nuosprendis pagal kontraktą tarnavusiam V. Šišimarinui buvo pernelyg griežtas, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino dėl nusikaltimo, tvirtino vykdęs įsakymą ir gailėjosi.

Jo advokatas Viktoras Ovsianikovas pateikė apeliaciją prašydamas sutrumpinti bausmę iki 10 metų.

Pasak advokato, labai tikėtina, kad V. Šišimarinas bus sugrąžintas Rusijai per kokį nors apsikeitimą kaliniais.

V. Šišimarinas mėgina užginčyti jam gegužę skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Jis buvo pripažintas kaltu pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis nušovus neginkluotą 62-ejų civilį.

Neįmanoma pateisinti 21-ų sibirioko veiksmų, net jei jis pats – degradavusios, dehumanizuotos savo šalies auka. Tačiau teismo salėje už stiklo užtvaros stovintis akivaizdžiai sutrikęs, vaikiško veido jaunuolis akimirką sukėlė – ne, ne gailestį, veikiau, liūdesį, primenantį, kad kare žūsta ir nušautieji, ir šaunantieji. Ir visai nesvarbu, kurioje fronto pusėje jie yra.

Kad ir kaip ciniškai skambėtų, tokio teismo (kaip ir kalėjimo sąlygų) namuose V.Šišimarinas vargiai galėtų tikėtis.

Žinoma, šiame naujajame karo istorijos skyriuje daug svarbesnės ne emocijos. Net pasruvusi dešimčių tūkstančių civilių ir gynėjų krauju Ukraina lieka ori. Ji demonstruoja atsikračiusi sovietinės praeities, to bendrojo vardiklio, iš kurio jos žemę ir žmones bando padalyti Kremlius. Neigdama amžinus Vakarų partnerių priekaištus dėl skaidrumo stokos Ukraina neteisė V.Šišimarino už uždarų durų – teismas transliuotas internetu, tad teoriškai galėjo stebėti ir Ust Ilimske gyvenanti jo motina. Jokių atbuline data priimtų specialiai šiam karui, šiam atvejui pritaikytų teisės aktų. Jokių V.Šišimariną demonizuojančių televizijos šou.

Kad ir kaip ciniškai skambėtų, tokio teismo (kaip ir kalėjimo sąlygų) namuose V.Šišimarinas vargiai galėtų tikėtis. Gimtinė, pasiuntusi žudyti ir žūti, jį paliko likimo valiai, net nesistengdama imituoti pagalbos. Jei Rusijai iš tiesų rūpėtų „savi žmonės“, kuriuos skelbėsi gelbėjanti okupuodama Ukrainos žemes, su savo kariais taip nesielgtų.

Tokių šišimarinų bus dar ne vienas. Dėl karo nusikaltimų prieš teismą Ukrainoje netrukus stos dar 48 Rusijos kariai. Iš viso iškelta 13 tūkst. bylų, Ukrainos pareigūnai turi bent 600 įtariamųjų sąrašą. Ar Rusija skubės susigrąžinti tuos šauktinius, „kontraktininkus“, kurie už savo pinigus net batus perka ir karo mašinas remontuoja? Jei būtų gerbtina valstybė, kokia skelbiasi esanti, mainytų kiekvieną į dešimtis ukrainiečių belaisvių. Jei būtų dar ir civilizuota, V.Šišimarinas šiandien apskritai švilpautų pūsdamas dulkes nuo tanko, žinodamas, kad svetimoje žemėje jis niekada neiššaus.

Nuosprendį galima apskųsti per 30 dienų.

Teismo posėdį platformoje „YouTube“ savo kanaluose transliavo Ukrainos žiniasklaidos priemonės.

„Teismas nustatė, kad (Vadimas) Šišimarinas yra kaltas, ir nuteisė jį kalėti iki gyvos galvos“, – sakė teisėjas Serhijus Ahafonovas.

21 metų rusų karys V. Šišimarinas teisme praėjusią savaitę pripažino pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis nužudęs 62 metų civilį.

Skaitydamas nuosprendį teisėjas pažymėjo, kad teismas atsižvelgė į tai, kad teisiamasis bendradarbiavo su pareigūnais.

Jaunatviškos išvaizdos rusų seržantas V. Šišimarinas iš Irkutsko Sibire penktadienį teismui sakė, kad „nuoširdžiai gailisi“ dėl to, ką padarė.

„Nervinausi dėl to, kas vyko. Nenorėjau nužudyti“, – sakė jis, stovėdamas stikliniame teisiamųjų narve.

Ši svarbi byla buvo užbaigta penktadienį po trijų svarstymo dienų.

Ukrainos prokurorai paprašė skirti V. Šišimarinui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už civilio Oleksandro Šelipovo nužudymą Čupachivkos kaime Ukrainos šiaurės rytuose, praėjus keturioms dienoms nuo Maskvos invazijos pradžios.

„Jis vykdė nusikalstamą įsakymą ir gerai tai žinojo“, – sakė kaltintojas.

Tai pirma tokio pobūdžio byla nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną. Ji laikoma viešu Ukrainos teismų sistemos nepriklausomumo išbandymu.

V. Šišimarino advokatas penktadienį sakydamas baigiamąją kalbą teigė, kad jo klientas yra nekaltas dėl tyčinės žmogžudystės ir karo nusikaltimų.

Paskelbus nuosprendį kario teisininkas Viktoras Ovsianikovas sakė, kad bus teikiama apeliacija.

„Tai pats griežčiausias nuosprendis, ir bet koks blaivaus proto žmogus jį ginčytų“, – po teismo posėdžio sakė S. Ovsianikovas. – Prašysiu, kad teismo verdiktas būtų panaikintas.“

Tai pats griežčiausias nuosprendis, ir bet koks blaivaus proto žmogus jį ginčytų.

Jis pridūrė, kad „buvo juntamas visuomenės sprendimas“ teismui priimti būtent tokį sprendimą.

Prieš paskelbiant teismo sprendimą Kremlius savo ruožtu pirmadienį pareiškė esąs „susirūpinęs“ dėl V. Šišimarino likimo, bet negalėjęs jam suteikti pagalbos, nes Ukrainoje nebelikę Rusijos diplomatų.

„Tai nereiškia, kad nemėginsime veikti kitais kanalais. Kiekvieno Rusijos piliečio likimas mums yra didžiausios svarbos“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Tuo pačiu metu tarptautinės institucijos tiria įtariamus Rusijos pajėgų nusikaltimus Ukrainoje.

Tikėtina, kad po šio istorinio nuosprendžio bus paskelbta kitų, nes Ukraina ir tarptautinės institucijos tiria tūkstančius įtariamų Rusijos pajėgų nusikaltimų nuo Maskvos invazijos pradžios.

Apie tai feisbuke rašė žurnalistė Irina Romaliiskaja, kuriai pavyko pabendrauti su okupanto šeima.

Kaip teigiama, V. Šišimarino tėvas, su kuriuo susisiekė žurnalistė, Rusijos pradėtą ​​karą Ukrainoje vadina „specialiąja operacija“ ir bando pateisinti savo sūnų tuo, kad šis neva nežinojo, kur buvo išsiųstas. Vyriškis, anot užpuoliko mamos, jo auklėjime nedalyvavo, tačiau su sūnumi bendrauja. Tėvas sakė norintis, kad jo sūnus „tiesiog būtų išsiųstas namo“. „Grąžinkite jį kaip kalinį, iškeiskite“, – sakė jis.

V. Šišimarino močiutė anūko teismą taip pat pavadino „siaubu“ ir pažymėjo, kad „tai yra karas“, o kare „visko būna“. „Na, jis tarnauja! Jis pats ten nenuėjo! Na, jis – kariškis, ar galėjo atsisakyti! Jis ten važiavo ne vienas, tiesa?“ – Rusijos kariškį bandė pateisinti močiutė.

Na, jis tarnauja! Jis pats ten nenuėjo! Na, jis – kariškis, ar galėjo atsisakyti! Jis ten važiavo ne vienas, tiesa?

Ji kaip ir žudiko tėvas, nori, kad V. Šišimarinas būtų „grąžintas sveikas“. Okupanto močiutė su žurnaliste stengėsi nekalbėti apie karą ir slėpė savo poziciją, teigdama, kad neva nesupranta politikos. V. Šišimarino šeima atsisako pripažinti, kad jis yra žudikas.

UNIAN primena, kad V Šišimarinas tapo pirmuoju Rusijos kariškiu, kuris stojo prieš Ukrainos teismą. Anksčiau jis Ukrainos saugumo tarnybai papasakojo,  kaip šaudė civilius Sumų regione. Gegužės 11 dieną  teismui buvo pateiktas kaltinamasis aktas dėl civilio nužudymo. Gegužės 18 dieną V. Šišimarinas teismo posėdyje pripažino kaltu dėl Ukrainoje įvykdytos egzekucijos civiliui.

Prokurorai prašo įkalinti iki gyvos galvos

Ukrainos prokurorai ketvirtadienį V. Šišimarinui paprašė skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pranešė teismo salėje Kyjive esantis naujienų agentūros AFP reporteris.

V. Šišimarinas vakar prisipažino pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis nužudęs 62 metų civilį.

Teisiamasis per bylos nagrinėjimą Kyjive paprašė jam atleisti, išsamiai nupasakojęs, kaip nušovė vieną civilį.

„Žinau, kad negalėsite man atleisti, bet vis tiek prašau jūsų atleidimo“, – teisme sakė V. Šišimarinas, kreipdamasis į nužudytojo žmoną.

Scanpix nuotr.

Jis teisme prisipažino, kad nušovė vyrą, kai kartu su dar keliais rusų kariais atsitraukinėjo ir mėgino susijungti su savo daliniu Rusijoje.

Tuomet ši grupė karių pagrobė aptiktą civilinį automobilį „Volkswagen“.

„Norėjome patekti ten, kur buvo mūsų kariuomenė, ir grįžti į Rusiją“, – teigė V. Šišimarinas.

„Pakeliui važiuodami pamatėme žmogų. Jis kalbėjosi telefonu. Jis pasakė, kad mus išduos“, – pridūrė jis.

V. Šišimarinas pareiškė, kad kitas automobilyje sėdėjęs rusų karys „liepė man šauti“. Kaltinamojo teigimu, tas „nežinomas“ karys nebuvo jo vadas.

„Jis ėmė griežtu tonu sakyti, kad turėčiau šauti“, – teisme kalbėjo V. Šišimarinas.

„Jis pasakė, kad jei nešausiu, sukelsiu pavojų. Šoviau į jį iš nedidelio atstumo. Jis žuvo“, – pasakojo teisiamasis.

Scanpix nuotr.

Artimiausiu metu Ukrainoje turėtų būti teisiami ir kiti Rusijos kariai. Kyjivas teigia nuo Rusijos invazijos pradžios iškėlęs tūkstančius bylų dėl karo nusikaltimų.

21 metų Vadimas Šišimarinas buvo atvežtas į parengiamąjį teismo posėdį; jis kaltinamas neginkluoto 62 metų civilio nužudymu, rodo vietos žiniasklaidos išplatinta filmuota medžiaga.

Ukrainos žiniasklaidos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad V. Šišimarinas, nuskusta galva ir vilkintis pilkos ir mėlynos spalvos drabužį su gobtuvu, buvo pasodintas į kaltinamųjų suolą už stiklinės pertvaros.

Jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.

Šis teismo procesas yra svarbus momentas Ukrainai, kurioje Rusijos pajėgos kaltinamos nuo vasario 24 dienos nužudžiusios šimtus civilių.

V. Šišimarinas kaltinamas šaudęs iš automatinio šautuvo pro automobilio langą ir nužudęs civilį, kad šis negalėtų tapti automobilio vagystės liudininku, anksčiau šią savaitę pranešė Ukrainos prokurorai.

Prokuroras Jaroslavas Uščapivskis portalui „Ukrayinska pravda“ sakė, kad V. Šišimarinas pripažino savo kaltę ir sutiko bendradarbiauti su tyrėjais.

Vasario 28 dieną, po to, kai šiaurės Ukrainoje buvo smogta jo vilkstinei, V. Šišimarinas kartu su keturiais kitais kariais pabėgo ir pavogė automobilį prie Čupachivkos kaimo, teigia Ukraina.

Vyras mirė vietoje, vos už keliasdešimties metrų nuo savo namų.

Pasak prokurorų, civilis, kurio pavardė nenurodoma, tuo metu, kai įvyko įtariama vagystė, kelkraščiu važiavo dviračiu netoli savo namų.

„Vienas iš karių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis apie juos nepraneštų“, – teigiama ketvirtadienį paskelbtame prokurorės Irynos Venediktovos biuro pareiškime.

„Vyras mirė vietoje, vos už keliasdešimties metrų nuo savo namų“, – priduriama jame.

Vakarų šalys ne kartą kaltino Rusijos karius karo nusikaltimais Ukrainoje. Ketvirtadienį JT Žmogaus teisių taryba per posėdį, kurį boikotavo Rusija, didele balsų dauguma nubalsavo ištirti kaltinimus dėl žiaurumų Kyjivo, Černigivo, Charkivo ir Sumų regionuose.

Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) komandos taip pat tiria galimus masinius žiaurius nusikaltimus, be kita ko, ir Kyjivo priemiestyje Bučoje, kur balandžio mėnesį buvo rasta mažiausiai 20 kūnų.