Plačiau papasakojo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
– Kaip vertinate leidyklų skundą, kad vadovėlių pagaminimui skiriama per mažai lėšų?
– Manau, kad leidėjai yra suinteresuoti, kad tų lėšų ugdymo priemonėms būtų kuo daugiau. Vadovėlis yra viena iš ugdymo priemonių. Gali būti ir skaitmeninės priemonės, ir asociacijų rengta medžiaga, kurią gali naudoti mokytojai. Kitais metais valstybės biudžete yra numatoma netgi daugiau lėšų nei šiemet. Planuojama, kad ugdymo priemonėms skirtas lėšas didinsime 5,1 mln. eurų. Taip pat dvigubinamos lėšos skaitmeninėms priemonėms.
– Tai leidyklų skaičiavimas, kad vadovėliais mokiniai bus aprūpinti per penkerius metus, yra neteisingas?
– Reikia suprasti, kad ugdymo turinys yra atnaujinamas visose klasėse. Dabar – nelyginėse klasėse, kitais metais – lyginėse klasėse. Kada buvo planuojamas šis pokytis dar praeitoje Vyriausybėje, jau ir buvo užkoduota ir buvo tikimasi, kad visi vadovėliai atsiras vienu metu. Šitoje vietoje leidėjai yra teisūs sakydami, kad pakeisti visus iki vieno vadovėlius reikia daugiau lėšų nei yra numatyta. Kita vertus, dabartinė situacija rodo, kad kai kurios leidyklos nėra išleidusios vadovėlių, nors planavo tą padaryti gegužę.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar nesikartos situacija, kai vaikai renkasi mokyklose rugsėjį, o vadovėlių vis dar laukiama? Kas dėl to yra daroma?
– Visų pirma, vadovėlis tėra viena iš priemonių. Visų antra, galima naudoti ir senus vadovėlius. Ugdymo turinys yra atnaujinamas, o ne keičiamas apskritai. Rekomendacijose yra nurodoma ir literatūra, ir pamokų planai. Mokytojai gali imti ir naudoti šią medžiagą. Taip pat esame skyrę papildomą finansavimą asociacijoms. Šešios dalykininkų mokytojų asociacijos yra pateikusios visą reikiamą medžiagą, kas susiję su naujomis temomis. Tikrai nenorime teigti ir sudaryti iliuzijos, kad absoliučiai kiekviena nauja tema yra padengta.
– Kokia yra šių metų situacija? Kiek vaikams bei mokytojams teko laukti vadovėlių? Gal vis dar laukiama kai kurių?
– Yra dar dalis laukiančių. Šiais metais, nors ir nebuvo suplanuotos lėšos iš anksto, tačiau pavyko nukreipti dalį Europos Sąjungos lėšų vadovėlių pirkimui. Tam buvo numatyta 8,5 mln. eurų suma. 80 proc. vadovėlių turėtų būti pasiekę klases. Taip pat iš sutaupytų lėšų, iš kitų ministerijų šiemet numatyta skirti dar 5 mln. eurų vadovėlių įsigijimui.
Vadovėlis yra viena iš ugdymo priemonių. Gali būti ir skaitmeninės priemonės, ir asociacijų rengta medžiaga, kurią gali naudoti mokytojai.
– Kiek laiko užtruks likusiems vadovėliams atkeliauti į mokyklas?
– Tai yra labai individuali situacija. Priklauso nuo keleto faktorių. Kai kurie vadovėliai buvo įregistruoti vadovėlių registre ne iki mokslo metų pradžios, bet jau prasidėjus mokslo metams. Jie buvo užsakyti vėliau. Tie, kurie buvo užsakyti vėliau, buvo ir išleisti vėliau, automatiškai ir mokyklose pasirodys vėliau. Tuos, kuriuos mokyklos užsisakė anksčiau, jau yra mokyklose. Noriu pabrėžti, kad tai natūrali situacija. Pats esu turėjęs patirties mokyklose. Tai visada taip būdavo, kad vadovėliai pasiekdavo spalį, lapkritį.
– Dar metų pradžioje buvo pastabų ministerijai dėl vadovėlių kokybės ir vertinimo skaidrumo. Kaip reagavote į šias pastabas ir ką padarėte dėl to?
– Buvome gavę skundų iš STT dėl vadovėlių leidimo ir įregistravimo. Tai nėra pirmas kartas, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija gavo skundus iš STT. Tai natūralius procesas, kai teikiamos pastabos tam tikram dokumentui. Jau yra atsižvelgta į didžiąją dalį pastabų. Vadovėlių ir ugdymo priemonių tvarkos aprašas yra pakeistas. Jame atsirado tam tikri punktai kaip nešališkumo deklaracija. Yra numatytas terminas, per kiek laiko leidyklos turėtų pataisyti vadovėlius, jei randamos klaidos.
– Daug aistrų sukėlė gyvenimo įgūdžių pamokos. Ar jau vertinote jų rezultatus po kelių mėnesių? Iš ko šiose pamokose mokosi moksleiviai?
– Kol kas rezultatų ir konkrečios įtakos neturime. Rezultatai švietime užtrunka. Turime rekomendacijas, paruoštą medžiagą mokytojams. Didžioji dalis mokytojų jau turėjo praktikos dėstydami saugos pamokos.
