-
V. Čmilytė-Nielsen paaiškino, kodėl nori atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos 18
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė nori atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos.
Jos registravo Vadovybės apsaugos įstatymo pataisą, kad 24 valandas per parą būtų saugomas tik prezidentas, o kiti vadovybei priskiriami asmenys būtų saugomi užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai tiesiogiai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga.
„Vadovybės apsaugos tarnyba yra tos pačios komandos žmonės ir jie tikrai yra labai profesionalūs, tačiau savo dienotvarkę planuoju aš pati“, – šypsojosi Seimo pirmininkė.
Seimo pirmininkė ir premjerė norėtų, kad tvarka, susijusi su Vadovybės apsauga, būtų paprastesnė, nei yra dabar.
„Mintis gimė, nes nutarėme, kad galėtų ši tvarka (Vadovybės apsaugos – red. past.) būti paprastesnė, labiau susieta su oficialiomis pareigomis, oficialiais vizitais ir susitikimais. Tiek ministras pirmininkas, tiek Seimo pirmininkas nebebūtų saugomi 24 val. per parą, bet būtų saugomi susiejus tai su tiesiogiai vykdomomis oficialiomis pareigomis arba su grėsmės lygiu, kuris irgi gali kisti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė teigė nei karto nejutusi grėsmės per visą laiką, kol eina šias pareigas.
Tiek Seimo pirmininkė, tiek premjerė oficialias pareigas atlieka didžiąją laiko dalį, tad pritarus siūlymui drastiškų pakitimų nebūtų.
„Būna laisvo laiko ir savaitgaliais, laisvalaikis nėra toks ilgas, bet mano atveju yra laiko pabūti su šeima, būna ir laisvų vakarų, ankstyvas rytas, bet didžioji dalis laiko yra praleidžiama vykdant oficialias pareigas, todėl pokyčiai, pritarus mūsų siūlymui, matyt, nebūtų drastiški. Didžiąją laiko dalį neabejotinai mes ir tie žmonės, kurie ateityje bus ministrais pirmininkais ir Seimo pirmininkais, vis tiek praleis būdami saugomi“, – aiškino Seimo pirmininkė.
Siūlymas nesusijęs su asmeninėmis pirmininkės priežastimis. Anot V. Čmilytės-Nielsen, kaimyninėse šalyse Seimo pirmininkai apskritai nėra saugomi, tad ir Lietuva galėtų pasekti šiuo pavyzdžiu.
Daugumoje šalių pirmininkai apskritai nėra saugomi.
„Galvodama apie tokią galimą iniciatyvą galvojau ne apie save kaip Seimo pirmininkę, bet apskritai apie tai, kaip man atrodo Parlamento pirmininkas galėtų būti saugomas. Kiek man teko bendrauti per šiuos pusantrų metų su pirmininkais iš kitų ES parlamentų, daugumoje šalių, ypač tose, kurios yra mūsų regione: kaimynai estai, šiaurės šalių atstovai, apskritai pirmininkai nėra saugomi. Manau, kad tai parodo, jog galima šiek tiek supaprastinti tvarką“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Pirmininkę saugantys pareigūnai – profesionalai ir neturėjo įtakos šiam siūlymui, tikino ji.
„Nesakyčiau, kad patyriau kažkokių nepatogumų, nes tarnybos pareigūnai yra nepaprastai profesionalūs ir tikrai su kiekvienu iš jų yra malonumas dirbti kartu. Šitas siūlymas susijęs su tuo, kad tvarka galėtų būti paprastesnė, mažiau resursų reikalaujanti“, – pasikartojo Seimo pirmininkė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Privatumo yra pakankamai paliekama, namuose mes esame kaip ir įprastai, nesakyčiau, kad taip dramatiškai viskas kinta tapus Seimo pirmininke“, – šypsojosi V. Čmilytė-Nielsen.
Pagal dabartinę tvarką, apsauga Seimo pirmininkę lydi net ir per atostogas.
Norėtųsi, kad Lietuva būtų vakarietiška ir šiaurietiška šalis, kur galioja racionalus ir paprastesnis požiūris į daugelį dalykų.
„Oficialių atostogų Seimo pirmininkas neturi. Yra pertraukos tarp sesijų ir per pertraukas tarp sesijų planuojamas laikas savarankiškai, tačiau aš iš savo patirties jau matau, kad laikas tarp sesijų dažnu atveju tampa intensyvesniu, nes galima ir ruoštis sesijai, ir planuoti daug susitikimų. Tarnybos pareigūnai į atostogas visada važiuoja kartu. Nei Seimo pirmininkas, nei ministras pirmininkas nelydimi apsaugos pagal dabartinį reglamentavimą negali išvykti“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Be įstatymo pakeitimo bent iš dalies atsisakyti suteiktos apsaugos nėra įmanoma. Seimo pirmininkė ir premjerė siūlymą teikė pasitarusios.
„Tai nėra susiję su kažkokiomis asmeninėmis preferencijomis ar juo labiau tuo, kad esame moterys. Tai yra susiję su tuo, kad norėtųsi, kad Lietuva būtų vakarietiška ir šiaurietiška šalis, kur galioja racionalus ir paprastesnis požiūris į daugelį dalykų, tame tarpe ir į vadovų apsaugą ar tam tikras ceremonijas, labai aiškiai atskiriant, kurios iš jų – būtinos, o kurios perteklinės“, – sakė Seimo pirmininkė.
Iškilus grėsmei būtų galima grįžti prie 24 val. per parą trunkančios apsaugos.
„Mūsų siūlomame įstatyme yra labai aiški nuostata, kad reikėtų vertinti kylančias grėsmes. Saugikliai tikrai yra sudėti ir dabartiniam laikotarpiui, ir bet kuriam kitam žvelgiant į ateitį“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
-
Premjerė: dabartinis apsaugos visą parą režimas yra perteklinis ir neracionalus 2
„Gyvenime yra labai daug praktinių situacijų, kai, mano ir Seimo pirmininkės vertinimu, toks režimas, koks dabar numatytas, 24/7, yra galbūt perteklinis ir neracionalus“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjerė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė I. Šimonytė šią savaitę registravo Vadovybės apsaugos įstatymo pataisą, kad 24 valandas per parą būtų saugomas tik prezidentas, o kiti vadovybei priskiriami asmenys būtų saugomi užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai tiesiogiai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga.
Šiuo metu įstatymas numato, kad Vadovybės apsaugos tarnyba saugo vadovybę 24 valandas per parą. Vadovybei priklauso prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas ir šias pareigas laikinai einantys asmenys.
Gyvenime yra labai daug praktinių situacijų, kai, mano ir Seimo pirmininkės vertinimu, toks režimas, koks dabar numatytas, 24/7, yra galbūt perteklinis ir neracionalus.
Pasak I. Šimonytės, toks reguliavimas sukuria gyvenimiškas situacijas, kai nesant galimybės pareigūnams jos įvertinti lanksčiai apsauga tampa neberacionali.
„Kadangi tarnyba yra statutinė organizacija ir vykdo griežtai ,kas parašyta įstatyme, tai lankstumui kažkokios erdvės nėra. Pateiksiu labai paprastą pavyzdį, jei aš norėčiau išsivesti šunį už Turniškių teritorijos ribos į mišką, reikėtų, kad mane lydėtų palyda, nors apsaugos žmonės mane gali matyti per tvorą“, – kalbėjo premjerė.
Anot jos, teikiamos pataisos užtikrintų racionalų resursų naudojimą.
Buvęs premjeras ir buvęs policijos vadovas Saulius Skvernelis tuo tarpu ketvirtadienį sukritikavo tokią iniciatyvą, sakydamas, kad „kolegės nesupranta, kokias pareigas užima“.
Opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas svarstė, kad galbūt būtų galima iš viso atsisakyti Seimo pirmininko apsaugos, tačiau dalinės apsaugos, pasak jo, neturėtų būti.
„Galbūt Seimo pirmininko apskritai galima nesaugoti, bet nedaryti tokių dalinių sprendimų, kurie yra pavojingi visomis prasmėmis tiek valstybės reputacijai, tiek saugomų asmenų gyvybei ir sveikatai“, – kalbėjo buvęs premjeras.
Pataisas dėl žemesnio lygio apsaugos Seimo pirmininkė ir premjerė aiškina noru turėti daugiau privatumo.
„Įstatymo parengimą paskatino noras veiksmingai užtikrinti vadovybei priskirtinių asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą“, – sakoma pataisos aiškinamajame rašte.
Iniciatorės cituoja Konstitucijos nuostatas, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, ir nurodo, kad teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą gali būti ribojama, tik kai tai būtina.
Anot iniciatorių, galiojantis reguliavimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo, kadangi tokia apsauga kiekvienam vadovybei priskiriamam asmeniui taikoma neatsižvelgus į jo pareigas bei realų su jomis susijusį ar jam kylantį pavojų.
-
S. Skvernelis kritikuoja norą mažinti apsaugą: kolegės nesupranta, kokias pareigas eina 5
„Nei premjeras, nei Seimo pirmininkas neturi laisvo nuo darbo meto, ir manau, tai ydinga praktika, kai įstatymai taikomi personalijoms. Kolegės nesupranta, kokias pareigas eina. Tokio bravūriškumo tikrai neturėtų būti – arba apsauga yra, arba saugoma, arba nesaugoma“, – ketvirtadienį Seime sakė S. Skvernelis.
Opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas svarstė, kad galbūt būtų galima iš viso atsisakyti Seimo pirmininko apsaugos, tačiau dalinės apsaugos, pasak jo, neturėtų būti.
„Galbūt Seimo pirmininko apskritai galima nesaugoti, bet nedaryti tokių dalinių sprendimų, kurie yra pavojingi visomis prasmėmis tiek valstybės reputacijai, tiek saugomų asmenų gyvybei ir sveikatai“, – kalbėjo buvęs premjeras.
Kolegės nesupranta, kokias pareigas eina. Tokio bravūriškumo tikrai neturėtų būti – arba apsauga yra, arba saugoma, arba nesaugoma.
Jis sakė suprantantis kolegių norą sumažinti apsaugos lygį, nes visą parą trunkanti apsauga yra „didžiulė psichologinė našta ir nepatogumas“, tačiau, anot jo, prie to reikia priprasti.
„Vertinu (pataisas) kaip žmogišką nuovargį po dvejų metų nuo tos naštos, bet privalo su pareigūnais susitaikyti. (...) Žinant visas tas peripetijas ir aplinkybes, jie tikrai savo darbą atlieka labai profesionaliai, aš galiu palyginti su kitomis valstybėmis, mes turime vieną profesionaliausių tarnybų, ir jie tikrai netrukdė“, – teigė S. Skvernelis.
Pasak jo, didžiausią grėsmę vadovaujantiems asmenims viešumoje kelia neprognozuojami asmenys ir būna situacijų, kai vadovybės apsaugos pareigūnams reikia staigiai reaguoti, ir jam einant pareigas „tokių reagavimų buvo“.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ir premjerė I. Šimonytė šią savaitę registravo Vadovybės apsaugos įstatymo pataisą, kad 24 valandas per parą būtų saugomas tik prezidentas, o kiti vadovybei priskiriami asmenys būtų saugomi užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai tiesiogiai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga.
Šiuo metu įstatymas numato, kad Vadovybės apsaugos tarnyba saugo vadovybę 24 valandas per parą. Vadovybei priklauso prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas ir šias pareigas laikinai einantys asmenys.
Pataisas Seimo pirmininkė ir premjerė aiškina noru turėti daugiau privatumo.
„Įstatymo parengimą paskatino noras veiksmingai užtikrinti vadovybei priskirtinių asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą“, – sakoma pataisos aiškinamajame rašte.
Iniciatorės cituoja Konstitucijos nuostatas, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, ir nurodo, kad teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą gali būti ribojama, tik kai tai būtina.
Anot iniciatorių, galiojantis reguliavimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo, kadangi tokia apsauga kiekvienam vadovybei priskiriamam asmeniui taikoma neatsižvelgus į jo pareigas bei realų su jomis susijusį ar jam kylantį pavojų.
-
V. Čmilytė-Nielsen: Seimo vadovo ir premjero apsauga galėtų būti paprastesnė 1
„Aš nesiečiau tai su manimi ar premjere asmeniškai, bet tiesiog kiek per pusantrų metų man teko bendrauti su kitų Europos Sąjungos valstybių parlamentų pirmininkais, tapo akivaizdu, kad tikrai galima būtų organizuoti apsaugą kiek paprasčiau ir naudojant šiek tiek mažiau resursų. Apie tai ir yra šis įstatymo projektas“, – trečiadienį LRT sakė parlamento vadovė.
Ji tvirtino, kad pagal apsaugos lygį tarp ES valstybių parlamentų pirmininkų ji patenka į trejetuką labiausiai saugomų politikų.
Pasak Seimo vadovės, ją nuolat lydi du apsaugos pareigūnai. Taip pat saugoma jos darbo vieta, būstas.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ir premjerė I. Šimonytė antradienį registravo Vadovybės apsaugos įstatymo pataisą, kad 24 valandas per parą būtų saugomas tik prezidentas, o kiti vadovybei priskiriami asmenys būtų saugomi užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai tiesiogiai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga.
Jeigu kiltų grėsmė šių asmenų saugumui, jie galėtų būti saugomi ir kitu laiku, o vadovybei priskiriamo asmens gyvenamoji vieta būtų saugoma 24 valandas per parą.
Šiuo metu įstatymas numato, kad Vadovybės apsaugos tarnyba saugo vadovybę 24 valandas per parą. Vadovybei priklauso prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas ir šias pareigas laikinai einantys asmenys.
Pataisas Seimo pirmininkė ir premjerė aiškina noru turėti daugiau privatumo.
„Įstatymo parengimą paskatino noras veiksmingai užtikrinti vadovybei priskirtinių asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą“, – sakoma pataisos aiškinamajame rašte.
Iniciatorės cituoja Konstitucijos nuostatas, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, ir nurodo, kad teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą gali būti ribojama, tik kai tai būtina.
„Dabartinis Vadovybės apsaugos įstatymo teisinis reguliavimas, viena vertus, nustato saugomo asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, kita vertus, nesukuria vadovybei priskiriamam asmeniui jokių realių galimybių šia teise pasinaudoti, kadangi apsauga vykdoma 24 valandas per parą, galimai prieštarauja šiai Konstitucinio Teismo suformuotai doktrinai.“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Anot iniciatorių, toks galiojantis reguliavimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo, kadangi tokia apsauga kiekvienam vadovybei priskiriamam asmeniui taikoma neatsižvelgus į jo pareigas bei realų su jomis susijusį ar jam kylantį pavojų.