Kaip ir šimtai miestiečių, dar neseniai klaipėdietė Vaida Juodzevičiūtė rytais skubėdavo į darbą vienoje uostamiesčio įmonių. Šiandien moters dienos ritmą diktuoja gamta, o jos darboviete tapo daržo lysvės – čia užaugintos gėrybės keliauja ne tik ant Vaidos šeimos stalo.
Idėja gimė netikėtai
"Jau sočiai prisidirbau biure, prisivaikščiojau aukštakulniais batais, manikiūrais, žinau, kas tai yra", – juokavo klaipėdietė, paklausta, kodėl darbą rimtoje kompanijoje iškeitė į miesto žmogui netikėtą veiklą.
Kita vertus, ne tik turizmo ir rekreacijos, buhalterijos mokslų ragavusi moteris yra baigusi ir Žemės ūkio technikumą.
"Matyt, kaimas visada traukė, o ir smagiausios vasaros būdavo pas močiutę. Tai galiausiai vis tiek grįžau į kaimą", – juokėsi pašnekovė.
Vaida prisipažino, jog iš buvusios darbovietės išėjo neatsisukdama ir be jokio konkretaus plano. Tačiau užsukusią pas bičiulę, kuri užsiima ekologine daržininkyste, moterį aplankė įkvėpimas.
Anot pašnekovės, taip netikėtai ir gimė idėja auginti ekologiškas daržoves bei jas šviežias, tiesiai iš lysvių pristatyti pirkėjui.
"Yra gausybė užimtų žmonių, kurie norėtų tokių produktų, tačiau nei patys užsiaugins, nei įsigys prekybos centre", – teigė Vaida, įkūrusi ir iškalbingą "Šviežios dėžutės" prekės ženklą.
Jau kiek vėliau klaipėdietė sužinojo, kad daug kur užsienyje tokia veikla gana populiari ir puikiai išplėtota.
Siurprizu nesusižavėjo
"Iš pradžių mano mintis buvo tokia – į dėžutę už standartinį mokestį po tam tikrą kiekį dėti tai, kas užaugo. Tačiau, kaip paaiškėjo, lietuviai nemėgsta siurprizų, jie nori labai tiksliai žinoti, ką perka, – šypsojosi pašnekovė. – Be to, kai vieną savaitę daugiau kažko užaugdavo ir turėdavau mažiau užsakymų, daugiau gėrybių įdėdavau ir į dėžutę. Kitą savaitę turiu mažiau – įdedu mažiau. Tačiau tada iš karto toks nusivylimas! Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad nusipirkau svarstykles, ir dabar viską sveriu gramais, o žmonėms siunčiu naujienlaiškius su sąrašu, iš kurio jie gali išsirinkti, kiek ir ko nori."
Šiais metais po 1 eurą užstato už kartoninę dėžutę pradėjusi imti Vaida prisipažino tokiu sprendimu siekianti paskatinti žmones susimąstyti, kad ir tokio paprasto daikto nederėtų išmesti, nes jį galima panaudoti dar kartą arba perdirbti.
"Norisi, kad mes kuo mažiau vartotume, kuo mažiau gamintume šiukšlių, o ne tik pirktume, pirktume ir pirktume. Ir pati visada atkreipiu dėmesį, ką panaudota dar galima pritaikyti kad ir supakavimui", – kalbėjo klaipėdietė.
Turi turėti supratimą
Į Vaidos produktų dėžutę keliauja įvairios sezoninės sodo ir daržo gėrybės.
Išaušus pavasariui įprastą ridikėlių, svogūnlaiškių, daigintų sėklų, kitų ankstyvųjų žalumynų asortimentą moteris papildo ir vertingomis laukinėmis žolėmis, kaip garšvos arba dilgėlės.
"Vėliau atsiranda salotų, žirnių, kažkokių rimtesnių dalykų, po kurių jau užplūsta gausybė vasarinių daržovių, rudenį – baklažanai, morkos, bulvės ir panašiai, o žiemos link daugėja konservų, džiovintų gėrybių, šaldytų vaisių, gaminu prieskonių mišinukus, arbatas", – pasakojo moteris.
Vaida neneigė, jog jos klientų ratą sudaro žmonės, kurie turi supratimą bei atitinkamų finansinių galimybių, nes šie produktai yra kiek brangesni nei turguje ar prekybos centruose.
"Yra toks etatinių valgytojų ratas. Smagu, kad žmonės vertina tikrą, šviežią produktą ir manimi pasitiki. Žino, kad auginu sąžiningai, be jokių chemijų. O kam? Juk pats ir suvalgysi. Domiuosi gamtine žemdirbyste, o ir tėvai augino be jokių cheminių trąšų, pasigaminame komposto", – ekskursiją po savo valdas surengusi Vaida čia pat pademonstravo ir specialius dangalus, kuriais sudygusias lysves saugo nuo kenkėjų.
Kelionių teks palūkėti
Nors Vaida juokauja grįžusi į kaimą, išties sezoninės daržovės ir vaisiai tarpsta šalia jos šeimos namo Tauralaukyje esančiame sklype, dalį daržovių užaugina klaipėdietės bičiulės.
"Dar netoliese turime žemės ūkio paskirties sklypą, kur galės augti moliūgai, bulvės, burokėliai. Tačiau neketinu plėstis tiek, kad jau reikėtų traktorių ir tai taptų dideliu ūkininkavimu. Svarbiausia, kad užtektų man, mano šeimai, milijonų uždirbti neplanuoju", – šypsojosi Vaida, neneigusi, jog jos triūsą neretai palengvina ir artimųjų pagalba.
Kaip prisipažino moteris, dirbdama biure ji galėjo sau leisti bent kartą per metus išlėkti į kelionę panardyti.
"Kol kas iš to, ką užsidirbu, gyvenu labai kukliai. Be to, reikia įvairių investicijų – dar vieno šiltnamio, šaldiklio produktams. Gal po kokių penkerių metų ir galėsiu sau leisti kokią kelionę, – svarstė Vaida, patikinusi, kad dėl to visiškai nesigraužia. – Grįžti į biurą nė už ką nebenorėčiau. Gyvenu gamtos ritmu, be skubėjimo, stresų, džiaugiuosi grynu oru ir kitiems padedu atrasti netikėtų dalykų. Manau, kad einu teisingu keliu. Mąstantis žmogus vis tiek galvoja apie tai, ką pirkti, ką valgyti, ką duoti vaikui, o ne svajoja apie cheminį "vanilės skonio" maistą."
