Reformavus regioninius priklausomybės ligų centrus, visų filialų vadovai turėjo būti atrinkti konkurso būdu. Tad balandžio pabaigoje buvo paskelbtas Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo vadovo konkursas.
Į šį postą kandidatavo du asmenys, ankstesnis direktorius nusprendė konkurse nedalyvauti. Naujasis Klaipėdos filialo vadovas paaiškėjo birželį.
Pokalbis su naująja Klaipėdos filialo vadove Vaida Karulaitiene.
– Kodėl nusprendėte dalyvauti šio centro vadovų konkurse?
– Laikas vietoje nestovi, norėjosi save realizuoti, nuveikti daugiau, nei dariau iki šiol. Sudalyvavau konkurse ir man pavyko jį laimėti.
Be to, visada turėjau norą padėti kitiems, keisti, tobulinti mūsų sveikatos paslaugas, eiti pirmyn. Šiandien Klaipėdoje yra toks poreikis, o dabar atsirado ir galimybių. Tikiuosi, pavyks įgyvendinti, ką esu užsibrėžusi.
– Kaip vertinate savo darbo pradžią? Galbūt teko susidurti su iššūkiais? Kaip priėmė kolektyvas?
– Kiekviename darbe pradžia lengva nebūna, tenka daug gilintis, susipažinti su įstaigoje galiojančiais teisės aktais, įsakymais, tvarkomis, procedūromis.
Džiaugiuosi savo kolektyvu – tai puiki profesionalų komanda, kuri nusiteikusi dirbti daug, atsakingai, kryptingai, padėti žmonėms, sergantiems priklausomybės ligomis, integruotis į visuomenę, grįžti į visavertį gyvenimą.
– Kokias aktualiausias problemas šiuo metu jums tenka spręsti?
– Šiuo metu baigiama suvienodinti teikiamų paslaugų spektrą ir paslaugų teikimo procedūras. Klaipėdoje bene svarbiausia užduotis yra didinti visuomenės informuotumą apie priklausomybės ligas ir gydymo paslaugas, mažinti su liga ir jos gydymu susijusią stigmą ir tapti patraukliems visuomenei. Kaip Respublikinis priklausomybės ligų centras, kartu su visais jo filialais, sieksime nuolat gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą.
– Kaip vertinate priklausomybės ligų gydymo perspektyvas?
– Pirmiausia reikėtų rasti Klaipėdos filialui tinkamas, pritaikytas gydymuisi, atitinkančias visus reikalavimus patalpas. Susidorojus su šia užduotimi, manau, sumažėtų stigma.
Priklausomybė nėra vien simptomo gydymas. Susidūrus su priklausomybe labai svarbu gydymo tęstinumas, žmogaus motyvacijos, savipagalbos skatinimas.
Neužtenka išgydyti abstinenciją, pacientus reikia įtraukti į ilgalaikį sveikimo procesą, kuriame kompleksiškai dirba specialistai, teikiama pagalba, stiprinanti socialinius, savianalizės, jausmų pažinimo ir kitus įgūdžius. Viso to reikia, kad žmogus keistų gyvenimo būdą ir sveiktų.
– Visuomenėje vis daugėja įvairių priklausomybių, tačiau mūsų šalyje ši sritis – gana nuskriausta. Klaipėdos filiale metai iš metų trūksta psichiatrų, kitų darbuotojų. Ar negąsdina tokia situacija, valdžios požiūris?
– Situacija nuolat kinta, šiuo metu Klaipėdos filiale dirba keturi gydytojai ir planuojama priimti dar du. Gydytojai, socialiniai darbuotojai, psichologai ir slaugytojai yra aukštos kvalifikacijos specialistai, žinantys, kaip padėti pacientams.
Įkūrus Respublikinį priklausomybės ligų centrą, situacija gerėja – atsiveria daugiau galimybių pacientams, plečiamas gydymo paslaugų spektras, nesant vietų ar pagal paprasčiausią pageidavimą, asmuo gali rinktis, kuriame RPLC filiale gydytis, ir būti užtikrintas, kad gaus tokios pačios kokybės paslaugą.
Priklausomybės ligos pastaraisiais metais tapo dažniau aptarinėjamos, todėl yra vilties, kad geriau apsišvietusi visuomenė laiku atpažins žalingo vartojimo ar priklausomybės simptomus ir kreipsis pagalbos ligai dar neįsisenėjus. Šiuo metu Klaipėdos filiale daugėja pacientų farmakoterapijos metadonu ir "Minesotos" gydymo skyriuose.
Stiprėja mūsų filialo bendradarbiavimas su kitomis gydymo įstaigomis, socialinės pagalbos, vaiko teisių apsaugos tarnybomis, teisėsaugos institucijomis. Paslaugų kokybė išaugo, tapome stipresni, pagaliau šiai sričiai skiriamas dėmesys. Esu nusiteikusi optimistiškai.
Trumpa dosjė
Nuo 1991 m. dirbo slaugytoja VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje Psichiatrijos filiale.
2011 m. baigė Klaipėdos universitetą, kuriame įgijo slaugos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, iškart po to 2013 m. – slaugos magistro kvalifikacinį laipsnį.
2014 m. tapo tos pačios ligoninės Tuberkuliozės filialo II skyriaus vyresniąja slaugytoja, po metų – Psichiatrijos filialo Ūmios psichiatrijos skyriaus vyresniąja slaugytoja.
1998–2000 m. kėlė kvalifikaciją su stažuote Švedijos programoje – pacientų, turinčių psichinę negalią, slauga. Kurį laiką buvo LR SAM vyriausioji slaugos specialistė Klaipėdos kraštui. Tebėra LR SAM slaugos koordinavimo komiteto narė.
Dirba Valstybinėje Klaipėdos kolegijoje slaugos praktikos ir kursinių darbų vadove.
Ištekėjusi, augina 15 metų dukrą.
