Iš Panevėžio kilusi moteris augo su mama ir močiute bei jaunesniuoju broliu. Tėčio jos gyvenime nebuvo. „Mama vos galą su galu sudurdavo, o galiausiai, jai susirgus vėžiu, man teko rūpintis ir mama, ir jaunesniuoju broliu“, – apie savo paauglystę pasakos Vaida, dabar jau galinti save vadinti sėkminga verslininke.

Baigusi mokyklą, būdama vos 18 metų, Vaida susikrovė kelis daiktus ir išvyko uždarbiauti į Švediją. Kaip ir daugelis lietuvių, ji planavo padirbėti tik vieną vasarą ir parsivežti apvalią sumą pinigų. Savo karjerą Vaida pradėjo braškių laukuose. „Po šio darbo dešimt metų negalėjau žiūrėti į braškes“, – sakys Vaida.

Lenkti nugarą braškių laukuose nebuvo Vaidos svajonė, tačiau be puikios švedų kalbos geresnio darbo susirasti buvo neįmanoma. „Švedai garsėja kaip dideli nacionalistai, todėl, jei nori siekti karjeros čia, būtina mokėti švedų kalbą. Be to, jau turėjau ketverių metų dukrą, kuriai norėjau suteikti kuo geresnę aplinką. Todėl nusprendžiau stoti į universitetą ir mokytis kalbos bei tarptautinių santykių“ , – sakys Vaida.

Pramokusi švediškai, Vaida įsidarbino aukle, po to gavo vertėjos darbą, o visai netrukus sukūrė savo verslą. Dabar lietuvė valdo didžiulę konsultacinę įmonę, kuri turi savo padalinius Stokholme ir Helsinborge bei dirba su Švedijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos piliečiais bei verslo įmonėmis. „Jeigu ne mano vyras, verslo nebūčiau sukūrusi. Tai jis paskatino mane ne šiaip po darbo pagelbėti lietuviams, o kurti savo įmonę. Be to, esu dėkinga jam, kad perėmė visą namų ūkį bei vaikų priežiūrą“, – pasakos Vaida.

Atrodytų, Vaidos gyvenimas yra toks, apie kokį tik galėjo pasvajoti augdama nepritekliuje. Tačiau ji sako, kad pinigai laimės jai neatnešė, atvirkščiai – verslas privertė aukoti laiką su šeima, sveikatą ir laisvalaikį. Atvirai apie sėkmingo verslo kainą Švedijoje – pirmadienio vakarą, 20 val., LNK televizijos laidoje „Nuo... Iki...“.

Viena geidžiamiausių šalių pabėgėliams – Švedija – išradingai renka patalpas atvykėliams: dalis jų bus apgyvendinama, pavyzdžiui, apleistuose prekybos centruose ar tuščiuose darželiuose. „Kol Lietuva galvoja, kaip susitvarkys su 1 tūkst. pabėgėlių, toks kiekis į Švediją atvyksta kasdien. Prieš mėnesį atrodė, kad jie kažkur Turkijoje, bet dabar, atvykęs į Malmės centrinę traukinių stotį, juos pamatai realiai“, – pasakoja LRT RADIJO korespondentė Švedijoje Vaida Meidutė-Strazdauskienė.

Europai susiduriant su didžiausia pabėgėlių krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, Švedija per šiuos metus planuoja priimti ne mažiau kaip 100 tūkst. pabėgėlių. Anot korespondentės, kol Lietuva svarsto, kaip susitvarkys su 1 tūkst. atvykstančių pabėgėlių, toks skaičius į Švediją atvyksta praktiškai kasdien.

„Gyvendama Švedijos pietuose jaučiu, kad atvykėlių jau padaugėjo. Dar prieš mėnesį atrodė, kad jie kažkur Turkijoje, bet dabar, atvykęs į Malmės centrinę traukinių stotį, juos pamatai realiai“, – pasakoja pašnekovė.

V. Meidutės-Strazdauskienės teigimu, Švedijoje neseniai atliktos apklausos rodo, kad daugiau žmonių linkę pabėgėlius priimti, nei jų atsisakyti.

„Žmonės šneka, kad turime pinigų, resursų ir vietos, [...] kad dabar laikas dar kartą pasauliui parodyti, kokia yra Švedija – morališkai išugdyta tauta, kuri gelbėja žmones“, – portalui LRT.lt teigia LRT RADIJO korespondentė. Kita vertus, auga ir antiimigracinių pažiūrų naujosios dešinės partijos – Švedijos demokratų – populiarumas, nors šią partiją krečia krizė po to, kai jie atskyrė jaunimo partiją.

„Jie turi savo auginamą kartą – jaunimo partiją. Po didelių kivirčų šios partijos atsiskyrė ir, nors liko tokiu pačiu vardu, eina skirtingomis kryptimis. Jaunimas motininei partijai pradėjo kalbėti, kad pastaroji gyvena per daug izoliuotai ir mato tik Švediją, o likusio pasaulio – ne“, – pasakoja V. Meidutė-Strazdauskienė.

Nori priimti vienišus vaikus

Pasak LRT RADIJO korespondentės, Švedijos šeimos raginamos priimti be suaugusiųjų atvykusius vaikus iki 17 metų. „Dėl to kyla didžiulis kultūros susikirtimas, nes iš kitų kraštų atvykę nepilnamečiai galbūt nebėra vaikai jau ir nuo 14-kos metų, nes, pavyzdžiui, jei yra vyriausias sūnus, tai pagal jų papročius auginamas ir labai anksti traktuojamas kaip vyras, o ne vaikas. Švedų šeimos raginamos priimti tuos vaikus, kurie atvyksta vieni“, – LRT.lt sako V. Meidutė-Strazdauskienė.

Neseniai žiniasklaidoje buvo skelbta, kad be suaugusiųjų atvykstančių pabėgėlių paauglių priėmimas Švedijoje tapo tikru verslu. Kaip pranešė televizijos kanalas SVT, dėl didžiulio migrantų srauto kai kurie asmenys mėgina pasipelnyti iš atvykėlių nelaimės.

Kaip rašė naujienų agentūra ELTA, SVT duomenimis, pabėgėlį paauglį priimanti šeima kas mėnesį gali tikėtis 12–18 tūkstančių kronų (1272–1908 eurai) valstybinės pašalpos. Todėl pabėgėlių skirstymas šeimoms virto „tikru turgumi“. Kaip pažymi televizijos kanalas, kai kurie norintys užsidirbti švedai skambina į municipalitetus ir atvirai derasi.

„Jie stačiai klausia, kiek vaikų gali priimti ir kiek už tai gaus. Kai pokalbis pakrypsta apie pinigus, mes iškart pajuntame, kad pagalba nėra svarbiausias jų tikslas“, – sakė Tomelilos municipaliteto socialinio skyriaus vadovė Madleine Moberg.

Nuo šių metų pradžios Švedijoje prieglobsčio jau paprašė 65 tūkst. žmonių, tarp jų – daugiau kaip 12 tūkst. paauglių, atvykusių be suaugusiųjų.

Švedijoje išradingai renkamos ir patalpos pabėgėliams.

„Žiniasklaidoje vis pasirodo žinučių, kaip savivaldybės ieško vietų pabėgėliams. Pavyzdžiui, dalis pabėgėlių bus apgyvendinami apleistame pramogų centre. Pagal Lietuvos standartus jis neatrodytų apleistas, jei galvosime apie kažkokį stadioną Vilniuje. Tai – normalus pastatas, kuris skubiai įrengiamas, kad būtų tinkamas gyventi.

Kiti bus apgyvendinami, pavyzdžiui, užmiestyje esančiame darželyje, kuris nebenaudojamas, nes yra pastatytas naujas. Seną darželį sutvarkė per savaitę, suvežė lovas, būtiniausius daiktus ir jau apgyvendino žmones“, – portalui LRT.lt pasakojo V. Meidutė-Strazdauskienė.