„Šiemet Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ su vyriausiuoju dirigentu Giedriumi Vazniu miestiečiams ir svečiams parengė ypatingą muzikinę programą, nes koncertas ne tik skleis šventinę šv.Velykų dvasią, bet taps finaliniu Frankofonijos mėnesio akordu“ – programos užsklandą atveria kasmetinio Velykų muzikos koncerto rengėjas – KĮ „Kauno santaka“ vadovas Vaidas Andriuškevičius.

Populiarias džiazo melodijas gros orkestras „Ąžuolynas“, o prie jo jungsis Kauno miesto partnerio – Grenoblio (Prancūzija) jaunieji solistai Marie-Alix Garreau ir Ilan Abu Baker, kurie sustiprins prisikėlimo bei pavasarinio dvelksmo pojūtį.

Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ visada laukiamas, nes jo muzikavimu Kauno miesto gyventojai mėgaujasi jau šešiasdešimt trečius metus, tačiau būsimo koncerto svečiams viešnagė Lietuvoje bus pirma. Marie-Alix Garreau ir Ilan Abu Baker šiai koncerto programai parengė solines kompozicijas bei duetus.

Paprašius papasakoti daugiau apie save, abu jaunieji dainininkai paminėjo, kad su muzika pradėjo draugauti vaikystėje. Marie-Alix fortepijonu groja nuo šešerių metų, Illan saksofoną atrado būdamas septynerių, paauglystėje jį viliojo breikas, repas, o vėliau pradėjo mokytis klasikinio dainavimo ir nusprendė būtent šioje srityje plėsti savo akiratį ir profesiškai tobulėti.

Pamėgusi groti fortepijonu Marie-Alix įstojo į Grenoblio konservatoriją, dar vėliau savo studijas nusprendė papildyti dainavimu. Būtent Grenoblio konservatorijoje prasidėjo jos kūrybiniai bandymai – miniatiūros žanrų fortepijonui ir violončelei kūrimas, muzikos kūrimas dokumentiniam filmui. Grenoblio konservatorijos auklėtiniai Marie-Alix Garreau ir Ilan Abu Baker nuolat atranda save naujuose projektuose, dainuoja įvairiuose ansambliuose, choruose – visur, kur galima išreikšti save dainuojant. „Pirmą kartą skrisime į Lietuvą tęsti savo muzikinikų nuotykių ir labai laukiame šio koncerto“, – dalinasi savo emocija Marie-Alix Garreau.

„La Vie en rose“ (Rožinis gyvenimas), dainuota Editos Piaf, „Maria“ iš L.Bernšteino miuziklo „Vestsaido istorija“, G. Geršvino kompozicijos, L.Rimšos „Strazdas“ ir dar daug šviesių bei viltingai nuteikiančių kompozicijų skambės po bažnyčios skliautais ir sveikinsime vieni kitus su Prisikėlimu, gamtos pabudimu.

E. Morricone garso takeliai vesternams, kriminalinėms, psichologinėms dramoms tapo kino muzikos klasika, šiandien vis dažniau skambanti koncertų salėse. „Laukiniai vakarai“, pražūtinga, sulaikanti kvapą būtis ir ilgesinga ar net banaliai skambanti E. Morricone muzika iškyla kaip galinga gyvenimo epopėja, pasakojanti spalvingas gyvenimo istorijas apie misijas, gerus ir blogus, saują dolerių, neliečiamuosius, jauną kaubojų – Nieką, Sicilijos klaną ir kt. E. Morricone gyvenimas ir karjera truko septynis dešimtmečius, per kuriuos kompozitorius sukūrė daugiau nei 500 partitūrų filmams, televizijos serialams, įvairioms žiniasklaidos priemonėms.

Organizatorių nuotr. 

Pirmaisiais savo karjeros metais kompozitorius E. Morricone dirbo aranžuotoju Italijos radijo stotyse ir dirigentu, vėliau pradėjo dirbti su režisieriumi Sergio Leone ir ši kūrybinė bendrystė kompozitoriui pelnė tarptautinį pripažinimą bei įtvirtino jo vietą kino istorijoje. Taip gimė pirmasis žymiosios „dolerių“ trilogijos filmas „Sauja dolerių“ (Per un pugno di dollari, 1964), kiti du – „Keletu dolerių daugiau“ (Per qualche dollaro in più, 1965) ir „Geras, blogas ir bjaurus“ (Il buono, il brutto, il cattivo, 1966). Šie filmai sukėlė revoliuciją vesterno žanre, o novatoriškos ir atmosferos E. Morricone partitūros tapo „spagečių vesterno“ sinonimu, su paprastomis, tačiau ryškiomis melodijomis, vokalizavimu, švilpavimu ar netradicinių instrumentų naudojimu. E. Morricone talentas paskatino jį bendradarbiauti ir su kitais žinomais režisieriais. Jis kūrė įvairių žanrų filmams, įskaitant kriminalines dramas, pvz.: „Neliečiamieji“ (The Untouchables, 1987), romantiškas dramas, tokias kaip „Naujasis „Paradiso“ kino teatras“ (Cinema Paradiso, 1988) ar didingus istorinius epus, kuriam būtų galima priskirti filmą „Misija“ (The Mission, 1986).

E. Morricone indėlis į muzikos ir kino pasaulį buvo įvertintas daugybe apdovanojimų ir pagyrimų. Keletas iš beveik penkių dešimčių įvertinimų: Garbės „Oskaras“ (2007), „Grammy“ apdovanojimas, Venecijos bienalės „Auksinis liūtas“ už visą kūrybą (2010) ir 2019 metais kardinolo Gianfranco Ravasi, įteiktas auksinis popiežiaus Pranciškaus pontifikato medalis už kūrybinį indėlį. Nepaisant to, kad E. Morricone yra vienas garsiausių visų laikų kino kompozitorių, pirmas „Oskaras“ už geriausią originalų filmą E. Morricone buvo įteiktas už Quentino Tarantino filmą „Grėsmingasis Aštuonetas“ (The Hateful Eight, 2015) tik 2016 m. Tai buvo nuostaba ir sutrikimas kino ir muzikos pasaulio bendruomenei, žinant kompozitoriaus ankstesnių darbų poveikį ir populiarumą.

Marija Arutiunova. Organizatorių nuotr. 

Pats kompozitorius yra prisipažinęs, kad nebuvo didelis vakarietiškų filmų gerbėjas, o tai ironiška, nes būtent su jais siejamos garsiausios E. Morricone kompozicijos. Kartą jis pareiškė, kad priėmė pasiūlymus kurti vakarietiškus filmus, nes jie leido jam eksperimentuoti. E. Morricone buvo žinomas dėl savo netradicinių ir eksperimentinių metodų, leidžiančių sukurti savo muzikinėms kompozicijoms reikalingus garsus. Pavyzdžiui, jis dažnai naudojo kasdienius daiktus, tokius kaip alaus buteliai, švilpimas, gyvūnų triukšmas. Kompozitoriaus noras peržengti tradicinių instrumentų ir technikų ribas rodo jo novatorišką požiūrį į muziką. Be kino muzikos E. Morricone sukūrė apie šimtą klasikinės muzikos kūrinių, įskaitant solo, kamerinius ir simfoninius kūrinius. Kompozitorius E. Morricone neslėpė, kad visą gyvenimą buvo tikėjimo žmogus. Ne viename interviu E. Morricone tvirtino, kad sakralios muzikos gijas galima atrasti visuose jo kūriniuose, įkūnijančiuose šiuolaikinę kultūrą. Jo muzikinės partitūros auditoriją nukreipia į skirtingus laikus ir aplinkas, žadina vaizduotę ir stiprina pasakojimą.

„E. Morricone kūriniai įkvėpė daugelį muzikantų, o jo įtaka muzikos industrijai yra milžiniška. Užburiančios E. Morricone melodijos žavi ne tik tą vyresnę kartą, kuri matė ir augo su filmais bei jo muzika. Vis jaunesnės kartos atsigręžia į E. Morricone melodijas, stipriau įtvirtindami kompozitorių kaip didį visų laikų muzikos Maestro. Šiemet kompozitoriui būtų sukakę 95 metai, tačiau ne data atvedė mus prie E. Morricone muzikos koncerto, o melodijos iš kino filmų, kuriose girdime daug gyvenimų ir emocionaliai skambančio turinio. Programos premjera jau greitai, tačiau mums norėtųsi, kad E. Morricone muzika mus lydėtų dar mažiausiai penkis metus – iki kompozitoriaus šimtmečio“, – vizionieriškus planus atskleidė koncerto organizatorius – KĮ „Kauno santaka“ vadovas Vaidas Andriuškevičius. 

Į matytas ir išgyventas kino teatruose E. Morricone muzikos keliones Kauno valstybinėje filharmonijoje šių metų gruodžio 20 d. kviečia Marija Arutiunova (sopranas), Valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas), Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ (vyr. dirigentas Giedrius Vaznys), dirigentas Jonas Janulevičius, vizualizacijų autorius Karolis Bratkauskas.

Minėti apibūdinimai itin tinka amerikiečių kompozitoriaus Claude T. Smith kūriniui „Festival Variations“. Tai – viena monumentaliausių XX amžiaus kompozicijų pučiamiesiems, kurioje daugelio pučiamųjų kompozicijų autorius romantinę dvasią perteikia su virtuozine išmone.

„Musica academia“ programoje skambės ir lietuvių Arvydo Malcio kompozitoriaus kūrinys „Vasaros nakties sodai“ (Jievaro Jasinskio aranžuotė). Kompozitorius atvirauja, kad savo muzika visuomet siekė kalbėti apie svarbiausius dalykus – žmogiškąsias aistras, kovas, pakilimus ir nuosmukius, meilę, mirtį ir draugystę, vienatvę, laikinumą ir amžinybę. Toks pasirinkimas dažnai lemia kūrinių populiarumą. „Vasaros nakties sodai“ – viena iš tokių kompozicijų, turinti net šešias versijas skirtingoms instrumentų sudėtims – nuo kompozicijos fortepijonui iki pučiamųjų instrumentų orkestro.

Neabejotinai ryškus koncerto akcentas amerikiečių kompozitoriaus Giancarlo Aquilanti koncertas trimitui ir pučiamųjų orkestrui, kurį italų kilmės kompozitorius skyrė trimitininkui Marco Pierobonui, kuris šiemet ir atliks kompozitoriaus Giancarlo Aquilanti kūrinį. Dėl tradicinės muzikinės kalbos ir malonaus klausymosi šio kompozitoriaus muzika populiari ir dažnai atliekama pasaulyje. Jo kūriniuose, kaip ir šiame koncerte, dera nuosaikios šiuolaikinės priemonės su džiazu, romantiniais fragmentais bei efektiniais skambesiais.

Marco Pierobonas. Organizatorių nuotr.

Marco Pierobonas – vienas ryškiausių šių dienų trimitininkų, kurio koncerinė veikla driekiasi Vakarų Europos ir Amerikos maršrutais. Solisto biografijoje įrašyti koncertai kasmetiniame Florencijos menų festivalyje „Maggio Musicale Fiorentino“, pasirodymai su Jungtinės Karalystės, Austrijos, Italijos, Argentinos kameriniais ir simfoniniais orkestrais. Solistas laimėjo pirmąją vietą tarptautiniuose Passau (Vokietija) ir Imperia bei Aqui Terme (Italija) konkursuose, 1999–2002 m. buvo pagrindinis „Maggio Musicale Fiorentino“ orkestro trimitininkas, 2003–2008 m. – „Accademia di Santa Cecilia“ orkestro pagrindinis trimitininkas.

Kaip pagrindinis trimitininkas Marco Pierobonas bendradarbiavo su Čikagos ir Filarmonica della Scala simfoniniais orkestrais. Jis atliko jam specialiai skirtus kompozitorių Giancarlo Aquilanti, Angelo Sormani, Giuseppe Bonafine ir Michele Mangani kūrinius. 2014 m. jis debiutavo kaip dirigentas, vadovavo Sanremo simfoniniam orkestrui, Bolzano „Haydn“ orkestrui, Zagrebo nacionaliniam Kroatijos teatro orkestrui, Perugia „Orchestra da camera“, Genuvos Carlo Felice teatro orkestrui, Bario „Orchestra Metropolitana“ Slovėnijoje ir kt. Su „Sony“ ir EMI leidybos kompanijomis Marco Pierobornas yra įrašęs ir išleidęs kompaktines plokšteles, nuolat veda meistriškumo kursus JAV, Argentinoje, Kazachstane, Kinijoje, Kanadoje, Anglijoje, Graikijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje ir kt. Nuo 2007 m. jis yra trimito profesorius Bolzano konservatorijoje Italijoje. Pierobonas yra „Yamaha“ atlikėjas ir groja šios kompanijos instrumentais.

Su Marco Pierobonu turės galimybę susitikti ne tik koncerto klausytojai, bet ir muzikuojanti jaunuomenė – Vytauto Didžiojo Universiteto Muzikos fakulteto studentai, kuriems Marco Pierobonas surengs meistriškumo kursus.

Marco Pierobonas. Organizatorių nuotr.

Dar trys koncerto kūriniai leis pasimėgauti pučiamųjų instrumentų orkestro meistryste, kurią Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ (vyr. dirigentas Giedrius Vaznys) perteikia kiekvienoje „Musica academia“ programoje.

Joaquinas Turina savo kompozicijai „La Procession du Rocio“ įkvėpimo sėmėsi iš ispanų liaudies muzikos. Nors kompozitorius kilęs iš Ispanijos, studijuodamas Paryžiuje buvo paveiktas impresionistinių Debussy ir Ravelio harmonijų. Grįžęs į Ispaniją, Muzikoje kompozitorius siekė atspindėti festivalį ir procesiją, vykstančią šurmuliojančioje Sevilijos Trianos aplinkoje. Dėka Alfredo Reedo aranžuotės šis kūrinys nepraranda savo populiarumo pozicijų pučiamųjų orkestrų repertuare.

Lapkričio 18 diena – Latvijos Nepriklausomybės diena, todėl neįsivaizduojame koncerto be latviškos muzikos akcento. Buvo pasirinkta populiari latvių liaudies daina „Es guļu, guļu“ (Aš miegu, miegu), kurią pučiamųjų instrumentų orkestrui aranžavo Kazys Daugėla.

Programos „Musica academia“ saldainiu pučiamųjų instrumentų muzikos gerbėjams būtų galima pavadinti amerikiečių kompozitoriaus ir aranžuotojo Omaro Thomaso „Come Sunday“. Dviejų dalių kompozicija yra nusilenkimas Hammond vargonams, kurie itin reikšmingi juodaodžių pamaldose. Anot autoriaus, pirmoji dalis „Testimony“ (Liudijimas) paruošia bendruomenės širdis, protus ir dvasią priimti Žodį, muzikoje suliejus magiškas Bacho, bliuzo, džiazo ir R&B galias. Antroji dalis „Šauk!“ – tai virtuoziška šventė – pašėlusios ir džiaugsmingos kulminacinės akimirkos, kai tarnystę perima Dvasia. Kūrinys yra kartu ir linktelėjimas Duke'ui Ellingtonui, kurio muzikoje jaučiamos klasikinės muzikos inspiracijos. Elegantiška, graži, rafinuota, intensyvi ir jausminga – taip apibūdinama Omaro Thomaso muzika, kuri šiandien jaudina klausytojus visame pasaulyje. 

„Rudeninį „Musica academia“ koncertą drąsiai galime vadinti Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas“ metų viršukalne, muzikine atrakcija, nes programoje skambės užsienio ir lietuvių kompozitorių kūriniai, pasižymintys muzikos stilių įvairiove ir spalvingomis tembrų atsklandomis. Programa jau pakeliui į Kauno valstybinio filharmonijos didžiąją sceną ir sakome – nusiteikite geros muzikos dozei“, – taip programą „Musica academia“ apibendrino ją rengiančios koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ vadovas Vaidas Andriuškevičius.

„Nauja šaltojo sezono pradžios programa labai susijusi su šiandieninėmis aktualijomis. Vasarai baigiantis, vyko kūrybos ir lietuviškos muzikos problemas gvildenusio projekto „Metų laikai" renginiai. Spalį Lietuvą pirmą kartą aplankys elektroninio instrumento virtuozė, grojanti tik „bekontakčiu būdu". O štai lapkričio ir gruodžio koncertai bus skirti dviejų įstaigos kolektyvų jubiliejams pažymėti - Kauno pučiamųjų instrumentų orkestrui „Ąžuolynas" sukanka 60 metų, o Kauno bigbendas mini kūrybinės veiklos 30-metį“, - pasakoja miesto savivaldybės įsteigtos viešosios įstaigos „Kauno santaka" vadovas Vaidas Andriuškevičius.

Spalio 21-ąją Kauno valstybinėje filharmonijoje vyksiančiame koncerte „Claros Rockmore pasaulis“ klausytojai turės galimybę išgirsti „neliečiamuoju instrumentu" vadinamo teremino garsą. Vakaro metu vienoje scenoje su Kauno pučiamųjų instrumentų orkestru „Ąžuolynas" pasirodys pirmą kartą Lietuvoje viešinti teremino atlikėja Katica Illeny (Vengrija). Pasaulio koncertų salėse puikiai žinoma atlikėja Kaune pademonstruos, kaip ore tapomos gražiausių kūrinių melodijos.

„Grojant prieš šimtmetį rusų fiziko Leono Theremino išrastu pirmuoju elektroniniu muzikos instrumentu, nebūtina liestis paties korpuso. Užtenka tik atlikti tam tikrus gestus ore: dešinioji ranka reguliuoja garso aukštį, o kairioji - garsumą. Tačiau ne viskas taip paprasta, mat tereminas - itin sunkiai įvaldomas instrumentas. Pirmoji jį prisijaukino 1911 metais Vilniuje, litvakų šeimoje, gimusi, vėliau JAV gyvenusi Clara Rockmore. Būtent jos 110-osioms gimimo metinėms ir dedikuotas spalio 21 dienos koncertas", - pasakojo „Kauno santakos" vadovas.

60-mečio gimtadienį pažymėdamas orkestras „Ąžuolynas“ žada ir toliau su klausytojais dalintis kiekvieno muzikos gurmano ausiai patrauklia programa. Jubiliejiniame orkestro koncerte skambės ir viena Vytauto  Mačernio metų trilogijos premjerų - Raimundo Martinkėno sukurta teatrališka kompozicija poeto kūrybos temomis. Tai numatyta itin konceptualaus pavadinimo renginyje - „Ąąąąąąžuolissimo“.

Kiek prabėgo „Ąžuolyno" kūrybinės veiklos dešimtmečių, tiek aptinkama ir „ą" pavadinime koncerto, vyksiančio lapkričio 20-ąją Kauno valstybinėje filharmonijoje. Ne veltui pavadinime, anot V. Andriuškevičiaus, pridėta ir aukščiausiam laipsniui išreikšti skirta itališka galūnė, nes kelias Kauno profesionalių muzikų kartas jungiantis „Ąžuolynas" gali didžiuotis, būdamas vienu labiausiai patyrusių kolektyvų Lietuvoje.

Kaip visuomet išradingas Kauno bigbendas šventinį gruodžio mėnesį pradės džiazuodamas. 30-metį švenčiantis kolektyvas savo jubiliejų pasitiko nauja kompaktine plokštele „Kauno bigbendas. Jazz Up.", kurioje skamba specialiai jam sukurtos lietuviško džiazo naujienos.

- Kaip šiandien gyvena koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ kolektyvai, kokios muzikantų nuotaikos?

- Gyvename kaip ir visos scenos meno įstaigos – laukdami gyvų susitikimų su savo klausytojais, kurių pasiilgo visi trys mūsų kolektyvai ir mūsų veiklą sekanti auditorija. Tiesa, visu šiuo „tyliuoju“ metu, kuris prasidėjo dar praėjusių metų rudenį ir tęsėsi iki šio pavasario, turėjome darbų – intensyviai pildėme „Facebook“ ir „YouTube“ kanalų turinį, klausytoją su savo idėjomis pasiekdavome tiesiai iš namų muzikuojant.

Žinoma, projektavome savo kūrybinius planus ateičiai, turėdami optimizmo, kad jau šį rudenį savo kolektyvų variklius užkursime visu pajėgumu.  Ar bus taip, ar ne – greitai pamatysime, o kol kas įsibėgėjame ir mūsų nuotaikos yra viltingos bei giedros, juolab, kad jau šį savaitgalį su orkestrais išeisime į Kauno miesto erdves.

- Kauno miesto gimtadienio fone vyks daug kultūros renginių, kurių sumanytojai nestokoja originalumo, išmonės. Su kokia „dovana“ Kaunui šiemet ateina „Kauno santaka“?

- Kalbant apie šiuos metus norėčiau trumpai užsiminti apie praėjusius. Dvidešimt metų vyko Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas“ inicijuotas festivalis „Padūduokim Kaunui“, kuris buvo rengiamas Kauno miesto gimtadienio dienomis arba panašiu metu.

Tapo įprasta, kad su šiuo festivaliu „Ąžuolynas“ puoselėjo gyvo muzikavimo tradiciją atvirose miesto erdvėse, o kartu – tapdavo ir šiltojo sezono šaukliais. Šiemet festivalis atsinaujina BandFest pavadinimu. Atsinaujinimo poreikius lėmė visas vėrinys motyvų. Pagrindinis jų – siekiame auginti festivalį, turinio ir formos prasme, iki tarptautinio lygio platformos, kurioje vietą rastų pučiamųjų orkestrai, didesni ar mažesni džiazo kolektyvai ir kiti orkestrai ar ansambliai, kuriuose dominuoja pučiamieji.

Esame tarptautinės organizacijos WASBE (World Association for Symphonic Bands and Ensembles)  nariai, todėl sekame pasaulines tendencijas, o jose – daug gaivių idėjų, netikėtų posūkių ir dinamikos. Vienas svarbiausių BandFest idėjos plėtojimo veiksnių yra tai, kad praėjusio amžiaus orkestrų pasiekimai ir jų įvairovė tapo aukštos meninės vertės akademinę muziką atliekančiais kolektyvais.

Per pastarąjį dešimtmetį šioje srityje pasiekta reikšmingų kokybinių pokyčių. Vakarų Europos ir kitų išsivysčiusių pasaulio šalių orkestrų patirtis jau daugelį metų yra kitokio pobūdžio. Ypač išskirtini būtų pučiamųjų orkestrai, kuriuos daugumoje šalių turi mažesnių miestelių bendruomenės, vidurinio ar aukštojo mokslo įstaigos, įmonės ar didelės organizacijos. Jie rengia klasikinės, bažnytinės muzikos programas, dalyvauja konkursuose, festivaliuose, bažnytiniuose renginiuose.

Taigi orkestrai yra aktyvus, neatsiejamas nuo bendrojo šių šalių muzikinės kultūros konteksto reiškinys, o pučiamųjų orkestrai – ypač ryškus ir kultūriškai telkiantis organizmas, todėl mūsų dovana – atsinaujinęs festivalis BandFest ir pagrindinė šio festivalio programa, kuri įvyks gegužės 22 d. įvairiose Kauno miesto erdvėse.

Dar vienu svarbiu atsinaujinimo motyvu paminėčiau du miesto reprezentacinius kolektyvus, kurie tikrai pelnytai yra vadinami „Kauno vizitinėmis kortelėmis“ ir šiemet švenčia solidžias sukaktis. Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ gyvuojantis 60 metų, o Kauno bigbendas – 30 metų, todėl orkestrų festivalis tampa vienijančiu vardikliu.

- Kur, kada ir kokius orkestrus bus galima išgirsti gegužės 22 d.?

- Kaip ir minėjau, BandFest dalyviai pasirodys skirtingose miesto erdvėse. Dėl šalyje galiojančių pandeminių suvaržymų ir saugumo nenorime labai tiksliai detalizuoti orkestrų pasirodymų laikų, tačiau verta pasakyti, kad jei anksčiau mes ėjome į susitikimą su orkestrais, tai dabar – devyni orkestrai mus „pasigaus“ Ąžuolyno, Santarvės, Draugystės, Kalniečių, Santakos parkuose,  Aleksote, Šilainiuose, Steigiamojo Seimo, Vienybės, Nepriklausomybės, Kauno Rotušės aikštėse, Neries krantinėje – Panemunės šile, Laisvės alėjoje, Sakramento kiemelyje ir Kauno marių prieplaukoje.

Žinoma, kiekvienas orkestras atvyksta su originalia, nesikartojančia programa, kuri skambės nuo 12 iki 20 val. Kauno miesto gimtadienio proga išgirsime ir matysime Lietuvos valstybinį pučiamųjų orkestrą „Trimitas“, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos orkestrą, Karinių oro pajėgų orkestrą, Šiaulių pučiamųjų orkestrą, Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestrą „Garsas“, Marijampolės pučiamųjų orkestrą, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų orkestrą, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestrą „Ąžuolynas“ bei Kauno bigbendą.

- Kokios festivalio naujienos dar būtų aktualios miestiečiams ir svečiams?

- Jau tapo įprasta, kad šiais metais bent kartą per mėnesį atveriame virtualius langus, todėl 12.00 val. muzikiniu kūriniu sveikinsime Kauną iš „Kauno santakos“ „YouTube“ kanalo bei „Facebook“ paskyros. Vėlgi, norėtume, kad tai būtų nedidelė staigmena, todėl kol kas jos nepagarsinsime. Festivalio programoje – koncertai mieste, Kauno miesto rajone, koncertas visai šeimai „Tegyvuoja karalius“, profesionalių orkestrų forumas, kuris vyks jau vasaros pabaigoje. Tiesiog – kviečiame apsilankyti mūsų svetainėje, mūsų socialinių tinklų paskyroje ir sekti įvykius.

- Ir pabaigai, jei reikėtų festivalį pristatyti keliais „raktiniais žodžiais“ apie siekius, kokius juos įrašytumėte?

- Mums svarbu konsoliduoti profesionalius orkestrus, susitelkus plėtoti bei pristatyti ne tik muzikines idėjas, bet ir aktyviai bendradarbiauti turinio klausimais.  Ne mažiau svarbios jungtys su mėgėjų orkestrais ir grupėmis, kitais menais, aktuali muzikos stilių ir žanrų įvairovė, pasaulio patirtis, inovatyvūs sprendimai ir tradicijų puoselėjimas.

O svarbiausia, kad BandFest taptų įtraukiu renginiu, judėjimu ar net sambūriu, kokiais yra tapę daugelis Vakarų Europoje vykstančių festivalių (pvz.: Austrijoje vykstantis Mid Europe ir kt.). Tikimės, kad po užsitęsusios pandemijos visi galėsime laisviau judėti ir kituose festivaliuose išgirsime svečių iš kitų šalių. O kol kas sakome – įsibėgėjame ir kviečiame festivalio distanciją įveikti kartu.

Kompozitorius, kurio šimtmetį šiemet mini viso pasaulio muzikos bendruomenė, ypatingai jautė intymumo ir vulkaninių žmogaus emocijų dinamiką, todėl jo tango melodijų vingiuose ir ritmuose balti-juodi klavišai susipina į neatskiriamus gyvenimo ir teatro pasažus.

Simboliška – premjerą įprasmina kompozitoriaus A. Piazzollos tango operos María de Buenos Aires daina Yo soy Maria, kurią atlieka taip pat... Marija – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Marija Arutiunova (sopranas). „Esu Marija“ – dainuoja A. Piazzollos tango herojė akompanuojant Kauno bigbendui (vyr. dirigentas Jievaras Jasinskis, aranžuotės autorius), šiemet mininčiam 30 – uosius savo kūrybinės veiklos metus, besiblaškanti tarp šviesos ir tamsos šešėlių, o šiapus – klaidžiojanti tarp penkių Kauno teatrų, vis bandydama galiojančio karantino metu juos atverti muzikiniais raktais.

Nestokojantys inovatyvių meninių idėjų entuziastai, Kauno bigbendo muzikantai, jau metus trunkančiu pandeminiu režimu, savo klausytojus išradingais būdais džiugina virtualioje erdvėje ir juokauja, kad šiuo metu pasaulyje susiklosčiusi situacija – tarsi užsitęsęs spektaklis ar kaukių balius, kuriuose kuriame savo pagrindinius vaidmenis ir žinoma – naudojame ne vieną, o kelias kaukes...

Teatro dienai tokią puotą paruošė Kauno bigbendas kartu su Kauno valstybinio muzikinio teatro soliste M. Arutiunova, šio teatro baleto šokėjais Justina Bervingiene ir Gintaru Visockiu, kuriuos į vieną dainos spektaklį teatrališkai sujungė gausi koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ ir menininkų kūrybinė komanda.

„Teatras daugeliui mums lyg namai, o namai – tarsi teatras. Teatras mums užduoda klausimus, o kartais – pakužda ir atsakymus į juos... Užvėrę teatro duris net nejaučiame kaip vieną-kitą personažą perkeliame į namus, darbus, gatves ar pačias netikėčiausias vietas. Ir nors karantininės kaukės gali paslėpti ar pridengti mūsų kuriamus personažus – balsas, akys ir kūno kalba iškalbingai pasakoja apie mus. Mūsų įstaigos ir visų jos kolektyvų vardu dėkoju prie šios idėjos prisidėjusiems – Kauno miesto kameriniam, Kauno valstybiniam muzikiniam ir visiems Kauno teatrams, Kauno kultūros centrui, režisieriui Andriui Žiurauskui, sveikinu teatralus ir linkiu gyvų susitikimų su publika, sodrių įvykiais ir asmeninėmis savybėmis vaidmenų. Kad jūsų herojus, patyręs iššūkius ir išbandymus išgyventų ir mums liktų įsimintinas ilgam... savo siekiais, poelgiais, istorija. Su teatro diena, mieli bičiuliai!“ – sako šio sveikinimo – sumanymo iniciatorius, KĮ „Kauno santaka“ vadovas Vaidas Andriuškevičius.

Kiekvienais metais kovo 27 dieną kartu su pavasario vėju įsiveržia ir gaivališkas teatro vėjas. Tarptautinė teatro diena tampa trumpu mūsų gyvenimų atspindžiu. Tapo įprasta, kad teatro dieną rampos nušviečia scenas ir sveikiname, sveikiname.

Pirmiausia – teatro bendruomenę, paskui – vieni kitus, dalindamiesi išgyventais savo asmeniniais komedijų, dramų ar farsų epizodais. Ir nors kaip ir praeitais metais šiandieną rampų šviesos priblėsusios, ieškome teatro, nes beprotiškai jo pasiilgome. Sakoma, kas ieško – tas randa naujus kelius, sprendimus ar šiuo atveju – scenas, nes kiekvieną dieną esame savo gyvenimo įvykių scenoje, kurioje sukasi ryškūs pagrindiniai ir charakteringi arba vos pastebimi epizodiniai personažai.

Įstaigai V. Andriuškevičius pradėjo vadovauti 2015 metais ir prisipažįsta, kad tai buvusi įtrauki, tačiau nauja patirtis jo gyvenime, kuri ir atvedė prie apsisprendimo dalyvauti konkurse dar kartą.

Koncertinė įstaiga „Kauno santaka“ turi tris kolektyvus, kiekvienas yra savitas ir kartu – labai spalvingas, todėl globoti ir auginti juos, siekti kūrybinių viršukalnių nėra lengva, nes skiriasi jų repertuaras, stilistinė orientacija.

Kauno pučiamųjų instrumentų orkestrą „Ąžuolynas“ žmonės mato ir girdi šiltuoju metų laiku, o pastaruoju metu – ir koncertų salėse, Kauno bigbendas kiekvienam kauniečiui žinomas kaip legendinis džiazo kolektyvas. Jo koncertinio aktyvumo puslapiuose įrašyta daug tarptautinių renginių, bendrų programų su Lietuvos ir užsienio džiazo scenos meistrais. Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“ – ištikimiausias lietuvių tradicinės muzikos propaguotojas, pastaruoju metu vis dažniau į savo programas įtraukiantis ir teatro elementų.

Per penkis darbo metus su šiais kolektyvais pasiekta nemažai, tačiau, anot vadovo V. Andriuškevičiaus – „ne tik metai, bet kartais ir kiekviena diena kupina iššūkių, kovos, kuri, ačiū Dievui, vyksta muzikos meno lygmenyje, t. y. – dėl geresnės programos turinio, atlikėjų ir geriausio muzikinės idėjos išpildymo. Į tokį tikslą einame visi kartu ir veikiame kaip didelė, vieninga komanda, kurios dėka pavyko realizuoti įsimintinus renginius, o kai kurie – tapo ir miesto ar mūsų kolektyvus reprezentuojančiais įvykiais (sudėtingos programos „Musica academia“, pramoginės „Parkų muzika“, festivalis „Padūduokim Kaunui“, edukacinės – „Muzika ne tik PUČIAmiesiems“, specialiai mūsų kolektyvams sukurtos autorinės programos „Džiazolendas“, „Džiazo mišios“, muzikiniai spektakliai „Ar Amerika pirtyje?!“, „Penkiašakis dobilėlis“, ir kt.). Ne vienas miesto gyventojas atpažins užsienio atlikėjus, kurie kelių metų bėgyje koncertavo su Kauno bigbendu ir „Ąžuolynu“. Tai – Sofia Rubina-Hunter (džiazo dainininkė, Estija), Gunhild Carling (multiinstrumentalistė, džiazo dainininkė Švedija), Nadine Axisa (džiazo dainininkė, Malta), Victor Mendoza (vibrafonas, Meksika), Peter Beets (džiazo pianistas, Olandija), Denisas Shapovalovas (violončelininkas, Rusija), Jacques Mauger (trombonininkas, Prancūzija), Simon Perčič (dirigentas, Slovėnija)“.

Paklaustas apie tai kaip gyvena šiomis dienomis kolektyvai ir kokios kryptys planuojamos netolimoje ateityje, V. Andriuškevičius pirmiausiai užsimena apie visus mus palietusią covid-19 pandemijos krizę.

„Reikėtų pasakyti, kad šio išbandymo dėka tapome dar stipresni ir kūrybingesni. Todėl apie konkrečius ambicingus ateities planus šiandien kalbėti būtų labai drąsu, o gal net ir nelabai išmintinga. Tačiau pasinaudodamas proga už draugystę, susitelkimą norėčiau padėkoti savo kolektyvams, administracijai ir nuolatiniams mūsų renginių lankytojams. Augantis pastarųjų skaičius yra ne tik mūsų bendro darbo barometras, bet simbolizuoja aukštai pakeltą kartelę, kurią turime išlaikyti eidami tolyn ir dar aukščiau kilstelėti. Ištikimų klausytojų laukia daug įdomių muzikinių patirčių, trajektorijų, tarpsritinių projektų, negirdėtų solistų. Čia dėčiau daugtaškį, palikdamas vietos intrigai, kuri dažniausiai mūsų mielus klausytojus ir atveda į koncertus. Svarbiausia – būkime sveiki ir turėsime daug gražių muzikinių susitikimų“, – kaip ir dera geram muzikantui „naujasis – senasis“ vadovas pokalbį baigia optimistiškai, mažoriniu trigarsiu.

Pasirengimo subtilumai

Pokalbyje apie muzikinio sezono pradžią V.Andriuškevičius dalijosi ne tik žiniomis apie būsimus muzikinius rudens ir žiemos įvykius, jų įvairovę, bet ir idėjomis. Vieniems artimesnė pučiamųjų instrumentų muzika, kitiems daug emocijų teikia džiazas ir galiausiai – tradiciniais liaudies instrumentais grojantis kolektyvas "Ainiai" turi savo gerbėjų ratą, kuris kuo toliau, tuo daugiau telkia didesnes auditorijas savo mieste ir Lietuvos regionuose.

"Nors nuolat reikia spręsti įvairius žemiškus klausimus, tačiau labai svarbios yra vizijos, kryptys, idėjos, dėl kurių nuolat savęs klausi: ką noriu padaryti, pasakyti ir muzikos kalba perduoti žmonėms? – sako V.Adriuškevičius. – Lyginant su ankstesniais metais, pastebime, kad seniau pakakdavo tiesiog sudėti kūrinius į vieną koncerto programą, ją kokybiškai atlikti, ir viskas. Dabar tokiai nuostatai sakome "stop".

Išplatėjęs meninių paslaugų laukas, jo įvairovė diktuoja naujas žaidimo taisykles. "Pagal jas pastaruoju metu mes veikiame, konkuruojame su kitais ir auginame savo auditoriją. Tai reiškia, kad kiekviena programa mums yra tarsi kūryba. Todėl pristatome savo kūrybingai parengtą renginių triptiką. Tiesa, aplink juos rasite ir kitus mūsų koncertus. Visko neišpasakosi, nes turime palikti ir lašelį paslapties smalsiausiems savo klausytojams", – sakė pašnekovas.

Muzikos šventė miestui

Taigi koks tas triptikas, kurį pristatys Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras "Ąžuolynas", Kauno bigbendas ir Kauno muzikos ansamblis "Ainiai"?

Nevengdamas muzikinių terminų ir paralelių, V.Andriuškevičius juokauja, kad bus pradėta nuo įžangos, kaip esama daugelyje gerų kūrinių. Kas tai bus? Lengva atspėti, nes visiems muzikams reikšminga yra spalio 1-oji, kuri nuo 1975-ųjų  minima kaip Pasaulio muzikos diena. "Tą dieną girdėsite ir matysite mūsų kolektyvus Laisvės alėjoje, o štai "Ainiai" vyks į Kėdainius. Ir nors pasaulio neaprėpsime, bet trumpam geografiškai praplatėsime ir paprastą dieną paversime švente. O kadangi spalio 1-oji yra taip pat ir Tarptautinė kavos diena, vadinasi, jei bus gražus oras, kviečiame sujungti du malonumus – muziką ir kavą mūsų miesto širdyje", – kviečia "Kauno santaka" vadovas.

Spalio 2-ąją Kauno Sakramento bažnyčios erdvėje Kauno muzikos ansamblis "Ainiai" surengs koncertą, skirtą Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai, kuriame pristatys naują programą "Retro Metro".

Solo lūpinei armonikėlei

Po įžangos – trys įdomūs, skirtingi ir labai įvairūs koncertinės įstaigos įvykiai, kurių kiekvienas – vis kito kolektyvo. Pirmasis renginys vyks spalio 24 d. Kauno miesto valstybinėje filharmonijoje. Lietuvos džiazo mokyklos ambasadorius Kauno bigbendas (vyr. dirigentas Jievaras Jasinskis) kvies į netikėtą ir džiazuojantį pasimatymą. Koncerto viešnia – Nyderlandų džiazo muzikantė Hermine Deurloo, grojanti lūpine armonikėle ir savo bei užsienio šalyse plačiai žinoma, laukiama dėl subtiliai valdomo instrumento, puošnių improvizacinių.

H.Deurloo gimė ir augo Amsterdame, kuriame kunkuliuoja muzikinis ir kultūrinis gyvenimas, todėl atlikėja ne kartą yra sakiusi, kad miesto gyvybingumas ir dinamika yra tai, kas ją labiausiai įkvepia. H.Deurloo studijavo saksofoną Amsterdamo konservatorijoje, tačiau gavus dovanų lūpinę armonikėlę iškart ją atrado ir pamilo. O kur dar lūpinės armonikėlės legenda vadinamas belgų džiazo legenda Tootsas Thielemansas, kuris meilę šiam instrumentui dar labiau sustiprino?

Koncerto programoje "Netikėti džiazo pasažai" skambės džiazo hitai ir negirdėtos kompozicijos. Trumpam atgims ir legendinė T.Thielemanso kompozicija "Bluesette", tapusi lūpinės armonikėlės repertuaro vizitine kortele ir įsimintinu džiazo standartu.

"Akivaizdu, kad H.Derloo yra viena geriausių šio dešimtmečio džiazo atlikėjų, grojančių lūpine armonikėle. Ji yra muzikali, instrumentą valdo sklandžiai ir minkštai", – taip džiazo muzikantę pristato žymus džiazo muzikos apžvalgininkas ir kritikas Scottas Yanow ("LA Jazz Scene").

Trombono garsai

Orkestras "Ąžuolynas" (dirigentas Giedrius Vaznys) pratęs įspūdingų koncertų seriją. Prieš metus įgyvendinęs roko ir akademinės muzikos jungtį su žymiu violončelininku Denisu Šapovalovu, orkestras vėl ragina pasirengti gurmaniškai muzikos puotai. Lapkričio 30 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje su šiuo orkestru įsimintiną koncerto nuotaiką kurs dvi muzikos pasaulio žvaigždės. Tai prancūzų trombonininkas Jacquesas Maugeris ir slovėnų dirigentas Simonas Perčičius.

Nuo Japonijos, Korėjos iki JAV ir Pietų Amerikos – tokiais plačiais maršrutais su soliniais koncertais keliauja žymus trombonininkas J.Maugeris. Įrašęs daugiau kaip 30 kompaktinių plokštelių, vieno seniausių Šveicarijos universiteto Lozanoje profesorius, Prancūzijos trombonininkų asociacijos prezidentas yra nenuilstantis prancūziškos mokyklos ir repertuaro ambasadorius.

Jis dažnai rengia meistriškumo pamokas savo šalyje ir užsienyje. Jo atliekamas žymaus kino filmų autoriaus Vladimiro Cosma koncertas trombonui ir orkestrui Kaune bus pasaulinės reikšmės įvykis – premjera, kurią pirmiausiai išgirs Lietuvos muzikos mylėtojai. Savo naujausiąjį kūrinį V.Cosma skyrė trombonininkui J.Maugeriui, kuriam daugelis kompozitorių nuolat kuria originalius kūrinius arba pritaiko specialias aranžuotes.

Šio koncerto programoje taip pat skambės virtuoziškumo ir sodraus skambesio Amilcare Ponchielli, Jameso Barneso partitūros, Franzo Josepho Haydno Serenada ir švelniai balansuojanti tarp akademinės ir populiariosios muzikos stiliaus Jano van der Rootso kompozicija "I Shall Love but Thee". Prie J.van Rootso ir Georgo Gershwino kūrinių atlikimo prisijungs charizmatiška, ne tik pagrindinius vaidmenis Kauno valstybiniame muzikiniame teatre kurianti, bet ir solinius koncertus rengianti dainininkė Marija Arutiunova (sopranas).

Programą sudarė ir jai tą vakarą diriguos S.Perčičius, kuris plačiai žinomas Europoje ir už jos ribų. Tai plataus akiračio menininkas, jo rengiami koncertai išsiskiria emocija, kiekvienam kūriniui skiriamu individualiu mostu. Be simfoninės muzikos, repertuaro dirigentas nuosekliai rengia projektus su kameriniais, operos ir pučiamųjų instrumentų orkestrais Berlyno, Bialystoko, Zugló (Vengrija) filharmonijose, Vienos, Liublianos, Prahos ir kitų miestų koncertų salėse.

Legendinė komedija

Trečiasis įvykis kauniečius ir miesto svečius pakvies į Nacionalinį Kauno dramos teatrą lapkričio 6 d. Ansamblis "Ainiai" (koncertmeisteris Rytis Janilionis) su gausia kūrybine komanda ir kviestiniais solistais rengia nacionalinę premjerą. Tai muzikinė komedija "Penkiašakis dobilėlis" (pagal Balio Sruogos komediją "Dobilėlis penkialapis"), kuriai muziką kuria kompozitorius Giedrius Svilainis.

Klasika tapęs scenos kūrinys buvo ne kartą pastatytas teatruose, televizijos ekranuose. Naujajame dviejų dalių muzikiniame spektaklyje linksmai žvelgiama į naivuolius, įvairaus plauko sukčius, gebančius manipuliuoti žmonių likimais.

"Yra dalykų, kurie niekuomet nesensta ir nepraranda savo aktualumo bei žavesio. Netikėtus ir komiškus posūkius stengiamės pateikti žvelgdami iš šių dienų perspektyvos", – teigia būsimo spektaklio režisierius ir scenarijaus autorius Nerijus Petrokas. Scenografiją kuria dailininkas Sergejus Bocullo, vaizdo projekcijas – Vesta Obuolevičiūtė, kostiumų dailininkė – Daiva Petrulytė. Į Kauno muzikos ansamblio "Ainiai" gretas šiame spektaklyje įsilies gerai žinomi šalyje solistai – Edmundas Seilius (tenoras), Kristina Zmailaitė (sopranas), Algirdas Bagdonavičius (tenoras / kontratenoras), kuriems patikėti spalvingi komedijos personažai.

„Mes gyvename pagal nenutrūkstantį ciklą, kuriame visais metų laikais žiūrovai susitinka su mūsų kolektyvais – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestru „Ąžuolynas“, Kauno bigbendu ir Kauno muzikos ansambliu „Ainiai“. Tuo mes išsiskiriame iš kitų koncertinių organizacijų“ – teigia įstaigos vadovas Vaidas Andriuškevičius, kurio paprašėme pasidalinti apie muzikinio sezono pradžią.

Tačiau plėtojome pokalbį ne tik apie būsimus muzikinius rudens ir žiemos įvykius, jų įvairovę, bet ir idėjas. Vieniems artimesnė pučiamųjų instrumentų muzika, kitiems daug emocijų teikia džiazas ir galiausiai – tradiciniais liaudies instrumentais grojantis kolektyvas „Ainiai“ turi savo gerbėjų ratą, kuris kuo toliau – tuo daugiau telkia didesnes auditorijas savo mieste ir Lietuvos regionuose.

„Nors nuolat reikia spręsti įvairius ūkinius arba paprasčiau tariant – žemiškus klausimus, tačiau labai svarbios yra vizijos, kryptys, idėjos, kurių dėka pastoviai savęs klausi: ką noriu padaryti, pasakyti ir muzikos kalba perduoti žmonėms? Lyginant su ankstesniais metais pastebime, kad seniau pakakdavo tiesiog sudėti kūrinius į vieną koncerto programą, ją kokybiškai atlikti ir – viskas. Dabar tokiai nuostatai sakome „stop“. Išplatėjęs meninių paslaugų laukas, jo įvairovė diktuoja naujas žaidimo taisykles, pagal kurias pastaruoju metu mes veikiame, konkuruojame su kitais ir auginame savo auditoriją. Tai reiškia, kad kiekviena programa mums yra tarsi kūryba. Todėl pristatome savo kūrybingai parengtą renginių triptiką. Tiesa,  aplink juos rasite ir kitus mūsų koncertus, kuriuos kiekvienas ras, pastebės mūsų puslapyje, socialinių tinklų paskyroje ir tikimės – apsilankys. Visko neišpasakosi, nes turime palikti ir lašelį paslapties smalsiausiems savo klausytojams“.

Taigi koks gi tas „triptikas“, kurį pristatys Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, Kauno bigbendas ir Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“?

Nevengdamas muzikinių terminų ir paralelių įstaigos vadovas Vaidas Andriuškevičius juokauja, kad bus pradėta nuo įžangos, kaip esama daugelyje gerų kūrinių. Kas tai bus? Lengva atspėti, nes visiems muzikams reikšminga yra spalio 1 – ji, kuri nuo 1975 minima kaip Pasaulio muzikos diena. Tą dieną girdėsite ir matysite mūsų kolektyvus Laisvės alėjoje, o štai „Ainiai“ vyks į Kėdainius.

„Ir nors pasaulio neaprėpsime, bet trumpam geografiškai praplatėsime ir paprastą dieną paversime švente. O kadangi spalio 1 – oji yra taip pat ir tarptautinė kavos diena, vadinasi jei bus gražus oras, kviečiame sujungti du malonumus – muziką ir kavą mūsų miesto širdyje“ – kviečia „Kauno santaka“ vadovas. Kitą dieną, spalio 2-ąją, Kauno Sakramento bažnyčios erdvėje Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“ suregs koncertą, skirtą Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai, kuriame pristatys naują programą „Retro – Metro“. 

Po įžangos – trys įdomūs, skirtingi ir labai įvairūs koncertinės įstaigos įvykiai, kurių kiekvienas – vis kito kolektyvo. Pirmasis renginys vyks spalio 24 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje. Lietuvos džiazo mokyklos ambasadorius Kauno bigbendas (vyr. dirigentas Jievaras Jasinskis) kvies į netikėtą ir džiazuojantį pasimatymą. Koncerto viešnia – Nyderlandų džiazo muzikantė Hermine Deurloo, grojanti lūpine armonikėle ir savo bei užsienio šalyse plačiai žinoma, laukiama dėl subtiliai valdomo instrumento, puošnių improvizacinių.

Hermine Deurloo gimė ir augo Amsterdame, kuriame kunkuliuoja muzikinis ir kultūrinis gyvenimas, todėl ne kartą Hermine yra sakiusi, kad miesto gyvybingumas ir dinamika yra tai, kas ją labiausiai įkvepia. 

Hermine studijavo saksofoną Amsterdamo konservatorijoje, tačiau gavus dovanų lūpinę armonikėlę iškart ją atrado ir pamilo. O kur dar lūpinės armonikėlės legenda vadinamas belgų džiazo legenda Toots Thielemans, kuris meilę šiam instrumentui dar labiau sustiprino? Koncerto programoje „Netikėti džiazo pasažai“ skambės džiazo hitai ir negirdėtos kompozicijos. Trumpam atgims ir legendinė Tootso Thielemano kompozicija "Bluesette", tapusi lūpinės armonikėlės repertuaro vizitine kortele ir įsimintinu džiazo standartu.

„Akivaizdu, kad Hermine Derloo yra viena geriausių šio dešimtmečio džiazo atlikėjų, grojančių lūpine armonikėle. „Ji yra muzikali, instrumentą valdo sklandžiai ir minkštai“ – taip džiazo muzikantę pristato žymus džiazo muzikos apžvalgininkas ir kritikas Scott Yanow (LA Jazz Scene). Sutikite – lūpinės armonikėlės ir bigbendo duetas – išties intriguojantis ir retas įvykis, kurio nevalia praleisti.

Tuo tarpu Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ (dirigentas Giedrius Vaznys) pratęs įspūdingų koncertų seriją. Prieš metus įgyvendinęs roko ir akademinės muzikos jungtį su žymiu violončelininku Denisu Shapovalovu, orkestras vėl ragina pasirengti gurmaniškai muzikos puotai. Lapkričio 30 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje su šiuo orkestru įsimintiną koncerto nuotaiką kurs dvi muzikos pasaulio žvaigždės. Tai – prancūzų trombonininkas Jacques Mauger (Žak Možé) ir slovėnų dirigentas Simonas Perčičius (Simon Perčič).

Nuo Japonijos, Korėjos iki JAV ir Pietų Amerikos – tokiais plačiais maršrutais su soliniais koncertais keliauja žymus trombonininkas Jacques Mauger. Įrašęs daugiau kaip 30 kompaktinių plokštelių, vieno seniausių Šveicarijos universiteto Lozanoje profesorius, Prancūzijos trombonininkų asociacijos prezidentas yra nenuilstantis prancūziškos mokyklos ir repertuaro ambasadorius.

Jis dažnai rengia meistriškumo pamokas savo šalyje ir užsienyje. Jo atliekamas žymaus kino filmų autoriaus Vladimiro Kosmos (Vladimir Cosma) koncertas trombonui ir orkestrui Kaune bus pasaulinės reikšmės įvykis – premjera, kurią pirmiausiai išgirs Lietuvos muzikos mylėtojai.

Savo naujausiąjį kūrinį Vladimiras Kosma skyrė trombonininkui J. Mauger, kuriam daugelis kompozitorių nuolat kuria originalius kūrinius arba pritaiko specialias aranžuotes. Šio koncerto programoje taip pat skambės virtuoziškumo ir sodraus skambesio Amilcare Ponchielli, James Barnes partitūros, Franzo Josepho Haydno Serenada bei švelniai balansuojanti tarp akademinės ir populiariosios muzikos stiliaus Jan van der Rootso kompozicija "I Shall Love but Thee".

Prie J. van Rootso ir Georgo Gershwino kūrinių atlikimo prisijungs charizmatiška, ne tik pagrindinius vaidmenis Kauno valstybiniame muzikiniame teatre kurianti, bet ir solinius koncertus rengianti dainininkė Marija Arutiunova (sopranas). Programą sudarė ir jai tą vakarą diriguos Slovėnijos dirigentas Simonas Perčičius (Simon Perčič), kuris plačiai žinomas Europoje ir už jos ribų. Tai plataus akiračio menininkas, jo rengiami koncertai išsiskiria emocija, kiekvienam kūriniui skiriamu individualiu mostu. Be simfoninės muzikos repertuaro dirigentas nuosekliai rengia projektus su kameriniais, operos ir pučiamųjų instrumentų orkestrais Berlyno, Bialystoko, Zugló (Vengrija) filharmonijose, Vienos, Liublijanos, Prahos ir kitų miestų koncertų salėse.

Trečiasis įvykis kauniečius ir miesto svečius pakvies į Nacionalinį Kauno dramos teatrą lapkričio 6 dieną. Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“ (koncertmeisteris Rytis Janilionis) su gausia kūrybine komanda ir kviestiniais solistais rengia nacionalinę premjerą. Tai – muzikinė komedija „Penkiašakis dobilėlis“ (pagal Balio Sruogos komediją „Dobilėlis penkialapis“), kuriai muziką kuria kompozitorius Giedrius Svilainis.

Klasika tapęs scenos kūrinys buvo ne kartą pastatytas teatruose, televizijos ekranuose. Naujajame dviejų dalių muzikiniame spektaklyje linksmai žvelgiama į naivuolius, įvairaus plauko sukčius, gebančius manipuliuoti žmonių likimais. „Yra dalykų, kurie niekuomet nesensta ir nepraranda savo aktualumo bei žavesio. Netikėtus bei komiškus posūkius stengiamės pateikti žvelgiant iš šių dienų perspektyvos“ – teigia būsimo spektaklio režisierius ir scenarijaus autorius Nerijus Petrokas.

Scenografiją kuria dailininkas Sergėjus Bocullo, vaizdo projekcijas – Vesta Obuolevičiūtė, kostiumų dailininkė – Daiva Petrulytė. Į Kauno muzikos ansamblio „Ainiai“ gretas šiame spektaklyje įsilies gerai žinomi šalyje solistai – Edmundas Seilius (tenoras), Kristina Zmailaitė (sopranas), Algirdas Bagdonavičius (tenoras / kontratenoras), kuriems patikėti spalvingi komedijos personažai.

Reikšmingiausių trijų muzikinių įvykių pristatymą koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ vadovas Vaidas Andriuškevičius apibendrina trumpa ir užtikrinta koda: „Tai bus programų ir stilių įvairovė visiems skoniams“.