„Kolegos keletą mėnesių dirbo ieškodami geriausių sprendimų, kaip turėtų veikti vaiko teisių gynėjai, kaip turėtų veikti policijos pareigūnai, kad vaiko perkėlimo procesas vyktų kaip įmanoma jautriau, empatiškiau, apsaugant vaiką ir nesukeliant jam streso ir žalos. Ir kad tas procesas vyktų kaip įmanoma trumpiau“, – žurnalistams trečiadienį teigė VTAĮT direktorė Ilma Skuodienė.

„Šiame algoritme yra aiškiai apibrėžta, kad procesui vadovauja ir jį koordinuoja vaiko teisių gynėjai. Policijos pareigūnai tik padeda įgyvendinti šitą procesą“, – pabrėžė I. Skuodienė.

Vaiko teisių gynėjams ir policijos pareigūnams – papildomi mokymai

I. Skuodienė pažymi, kad su naujomis tvarkomis tiek vaiko teisių apsaugos specialistai, tiek policijos pareigūnai bus supažindinti artimiausiu metu prasidėsiančiuose mokymuose.

„Bus papildomi mokymai apie skirtingo amžiaus vaikų raidą, kaip jie reaguoja, kaip su jais kalbėti, kaip perduoti informaciją. Svarbiausias to tikslas – kaip įgyvendinti šį procesą, sukeliant mažiausiai streso vaikui ir užtikrinant geriausius jo interesus“, – sakė I. Skuodienė.

Renatas Požėla ir Ilma Skuodienė. P. Peleckio / BNS nuotr.

Savo ruožtu generalinis policijos komisaras Renatas Požėla pabrėžia, kad policijos pareigūnams išties buvo reikalinga daugiau informacijos apie tai, kaip veikti su vaiko teisių apsauga susijusiais atvejais.

„Šitie algoritmai labai aiškiai apibrėžia, ką institucijos gali ir kiek gali. Aiškiai apsirašėme, kad, jei reikia vaikų teisių specialistams mūsų pagalbos, mes detaliai susipažįstame su situacija, įvertiname, kokių paslaugų iš mūsų gali prireikti, įvertiname vietos, kur reikia vykti, saugumą, kiek ten yra asmenų, ko galima iš jų tikėtis ir kokie policijos pajėgumai turi vykti į situaciją“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė R. Požėla.

„Pagrindinės mūsų užduotys – šalinti galimas kliūtis, užtikrinti vaiko teisių specialistų patekimą į aplinką, užtikrinti, kad vaiko teisių specialistai galėtų atlikti savo darbą. (...) Tai yra didžiulis žingsnis į priekį, įgyvendinant įstatymo reikalavimus“, – pažymėjo generalinis komisaras.

R. Požėla atkreipia dėmesį, kad į įvykius reaguojantiems pareigūnams pravers vaiko teisių specialistų rengiami mokymai. Pasak komisaro, pirmieji vaiko teisių specialistų ir psichologų vedami mokymai pareigūnams truks apie valandą ir vyks nuotoliu.

„Labai geras dalykas, kad iškart yra planuojami mūsų pareigūnų mokymai, papildomų kompetencijų įgijimas. Vėlgi, ne visada mūsų pareigūnai turi tas pilnas kompetencijas veikti tokiose situacijose – tą tikrai pripažįstu“, – kalbėjo R. Požėla.

Tai yra didžiulis žingsnis į priekį, įgyvendinant įstatymo reikalavimus.

Tarnyba primena: vaikas iš šeimos gali būti paimamas tik kraštutiniais atvejais

Pranešama, kad vaikas iš šeimos bus paimamas dviem atvejais – kai vaiko teisių gynėjams atvykus į įvykio vietą paaiškėja, kad vaikui yra nesaugu – tėvai yra apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, vaikas yra patyręs prievartą ir pan. Taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad likti šeimoje vaikui yra nesaugu, nes ten kyla pavojus jo raidai, sveikatai ar gyvybei.

Įvaikinimo tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad jau artimiausiu metu prasidės bendri vaiko teisių gynėjų ir policijos pareigūnų mokymai, kaip kuo jautriau ir saugiau užtikrinti vaiko perkėlimą į saugią aplinką. Mokymų metu bus kalbama, kaip nuraminti, išklausyti nuomonę ir užtikrinti geriausius vaiko interesus bei kaip suprantamai paaiškinti aplinkybes tėvams ir valdyti konfliktinę situaciją.

VTAĮT primena, kad pernai vaiko teisių gynėjai iš viso užfiksavo 7641 atvejį, kai vaikams reikėjo užtikrinti saugią aplinką – 5052 atvejais šeimos nariai buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų ir negalėjo pasirūpinti vaiku, 1504 atvejais kilo realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Dar 872 atvejais tėvai negalėjo pasirūpinti vaiku dėl ligos, suėmimo ar buvimo bausmės atlikimo vietose, 452 atvejais vaikas buvo paliktas be priežiūros arba su žmonėmis, kurie negeba juo pasirūpinti. Taip pat tarnyba fiksavo 76 atvejus, kai tėvų buvimo vieta buvo nežinoma arba jie buvo dingę.

ELTA primena, kad pernai, gruodžio pradžioje, viešojoje erdvėje išplito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip vaiko teisių apsaugos darbuotojai iš mamos jėga paima vaiką. Tyrimą dėl šio vaizdo įrašo atlikusi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė nustatė, jog vaiko nuo motinos atskyrimą vykdę specialistai dirbo netinkamai ir neprofesionaliai.

Kad vaiko paėmimą Palangoje vykdę specialistai ir policijos pareigūnai procesą galėjo atlikti geriau, taip pat įvykyje turėjo dalyvauti daugiau vaiko teisių specialistų, pripažino ir I. Skuodienė. Todėl šių metų pabaigoje tarnyba subūrė tarpinstitucinę darbo grupę, kuriai buvo pavesta sudaryti algoritmą, aiškiau apibrėžiantį, kas turi būti atsakingas už vaiko paėmimo procesą, kada ir kaip gali būti pasitelkiama policijos pareigūnų pagalba užtikrinant vaikui saugią aplinką.

Taip pat visi tiesiogiai su vaikais dirbantys tarnybos darbuotojai įpareigoti sudalyvauti mokymuose apie vaiko nuomonės išklausymą, informacijos pateikimą jam suprantama kalba.

Kreipimąsi pasirašė Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Lietuvos tėvų forumas, Šeimos institutas, Laisvos visuomenės institutas ir kitos organizacijos.

Organizacijos išreiškė palaikymą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, dėl kurių priėmimo Seimas nebaigė balsavimo kovo 26 dieną, nes pritrūko plenariniame posėdyje dalyvavusių Seimo narių.

Pasak kreipimosi iniciatorių, pataisų priėmimas nustatytų balansą tarp vaiko teisių apsaugos sistemos institucijų galių ir šeimos teisių, bet neribotų galimybės gelbėti vaikus nuo smurto.

„Dėkojame Seimo nariams, kurie balsavo už šių pataisų priėmimą, tikimės ir tolesnio palaikymo, o likusiųjų norime paprašyti atsižvelgti į 28 700 Lietuvos gyventojų, pasirašiusių peticiją, nuomonę. Pataisoms taip pat pritarė šeimų, tėvų ir vaikų interesams atstovaujančios organizacijos“, - primena kreipimosi autoriai.

Rašte parlamentarams išskiriamas „reikšmingos žalos sveikatai“ kriterijus, sprendžiant dėl vaiko paėmimo iš šeimos.

Vaiko paėmimas iš šeimos, nesant pakankamo pagrindo, sukelia didžiulę žalą pačiam vaikui.

„Vaiko paėmimas iš šeimos, nesant pakankamo pagrindo, sukelia didžiulę žalą pačiam vaikui. Tai patvirtina išsamūs psichologijos mokslo duomenys. Mažamečiams vaikams atskyrimas nuo tėvų sukelia siaubą, šoką, kuris gali išsivystyti į „nerimo dėl atskyrimo sutrikimą“, lemti depresiją, įvairius nerimo sutrikimus, potrauminio streso sindromą ir kitas būkles, kurios turi ilgalaikių pasekmių ir sunkina net suaugusio žmogaus gyvenimą bei socialinę adaptaciją“, - argumentuojama Seimo nariams skirtame rašte.

Diskusijoje dėl VTAPĮ tobulinimo dalyvavusios pusės sutarė, kad vaiko paėmimas yra blogiausia priemonė.

„Kaip ir kitoms žmogaus teisių ribojimo priemonėms, vaiko paėmimui iš šeimos galioja konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis nesukelti daugiau žalos nei ta, kurios siekiama išvengti. Todėl vaiko paėmimo iš šeimos atveju yra visiškai teisinga nustatyti „reikšmingos žalos sveikatai“ kriterijų“, - teigiama rašte Seimo nariams.

Kovo 26 dieną Seimas priėmė „reikšmingos žalos sveikatai“ apibrėžimą, kuriuo nurodoma, kad bet koks - net ir nedidelis sveikatos sutrikimas, kilęs dėl smurto - būtų laikomas reikšminga žala sveikatai.

„Pataisose numatytuose vaiko paėmimo pagrinduose kalbama apie pavojų, dėl kurio gali kilti žala, o ne apie jau nustatytą žalos padarymo faktą. Klaidinga teigti, kad „reikšmingos žalos sveikatai“ kriterijus apsunkintų vaiko apsaugą. Atkreipiame dėmesį, kad nustačius vaiko apsaugos poreikį, pagal pataisas gali būti taikomos dvi vaiko apsaugos priemonės: laikinoji priežiūra (kai vaikas yra perduodamas prižiūrėti kitiems šeimos nariams ar giminaičiams, arba šeima yra perkeliama į socialinį centrą, kur ji stebima ir jai teikiama pagalba) ir vaiko paėmimas iš įstatyminių atstovų (šeimos)“, - primenama kreipimesi.

Pasak jų, reikšmingos žalos sveikatai kriterijus leistų atskirti, kada reikalinga laikinoji priežiūra (dalinė intervencija), o kada - vaiko paėmimas iš šeimos (kraštutinė intervencija). Dalinė intervencija vyktų išlaikant šeimos struktūrą ir nenutraukiant šeimos ryšių. Šeimai tokiu atveju būtų taikomos laikinosios priežiūros priemonės (šeima stebima, netinkamas socialinis elgesys koreguojamas per atvejo vadybą).

Kraštutinė intervencija vyktų išardant šeimos struktūrą ir nutraukiant šeimos ryšius.

„Tai drastiška priemonė, todėl teisinga ir proporcinga ją taikyti tik tais atvejais, kai yra nustatomas realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ir grėsti jo gyvybei. Toks pat kriterijus yra taikomas ir kitose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje“, - teigia kreipimąsi pasirašiusios NVO.

Neįvedus „reikšmingos žalos sveikatai“ kriterijaus, teisė spręsti, kada taikyti vieną, o kada kitą vaiko apsaugos priemonę, būtų palikta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai per poįstatyminius teisės aktus.

Pasak kreipimosi autorių, toks reguliavimas egzistuoja ir dabar.

„Tačiau verta prisiminti, kad būtent ministerijos nekompetencija ruošiant ydingą grėsmės vaikui lygio nustatymo aprašą, kurio pagrindu vaikai buvo paimami iš šeimų, turėjo itin skaudžių padarinių šeimoms ir vaikams bei sukėlė didelį nerimą visuomenėje, - primena kreipimosi autoriai, pabrėždami, jog siekis apsaugoti specialistus nuo atsakomybės, jeigu jie vaiką iš šeimos paimtų nepagrįstai, nėra pakankama priežastis specialistams suteikti įgaliojimus paimti vaikus iš šeimos nesant jokio pavojaus jų sveikatai ar raidai.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, žmogaus teisių apribojimai gali būti nustatyti tik įstatymu. „Todėl būtent VTAPĮ, o ne ministerijos lygmens teisės aktuose, turi būti aiškūs vaiko paėmimo iš įstatyminių atstovų pagrindai. Principas, jog vaiko paėmimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė, neturi praktinės reikšmės, jei VTAPĮ nėra numatomas aiškus jo taikymo mechanizmas“, - argumentuojama rašte Seimo nariams.

Kreipimąsi pasirašę NVO pažymi, kad smurtinis tėvų elgesys, negalintis sukelti vaiko sveikatai jokios žalos, neatleistų tėvų nuo baudžiamos, administracinės ar civilinės atsakomybės, kurią taiko teisėsaugos institucijos ir teismas. Tačiau tokiu atveju vaiko teisių apsaugos tarnybos turėtų taikyti mažiau invazyvią vaiko apsaugos priemonę, kad nesukeltų žalos pačiam vaikui.

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė Violeta Vasiliauskienė sako, kad peticiją „Stop tarnybų smurtui prieš vaiką ir šeimą” tėvai išreiškia palaikymą Seime svarstomoms Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama subalansuoti tarnybų galias ir šeimos teises.

„Rytoj Valstiečių ir žaliųjų frakcijos posėdyje įteiksime šią peticiją Seimo nariams ir pirmininkui Viktorui Pranckiečiui. Prezidentei ir premjerui taip pat ketiname įteikti. Pirmiausiai Seimui, nes jis rytoj balsuos dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų. Paėmimas iš šeimos, kadangi iš tikrųjų yra drastiškas veiksmas, tai turėtų būti atliekamas tada, kai vaikas patiria realią grėsmę, realią žalą šeimoje, ir tas paėmimas duotų mažiau žalos, nei jis patirtų šeimoje. Tai labai svarbu, nes dažnai būna paėmimas visiškai nepagrįstas, spekuliuojant pavojumi vaikui, o po to vaikai atsiduria globos įstaigoje, kurioje vargu ar jiems yra saugiau nei jų pačių šeimoje“, - Eltai sakė V. Vasiliauskienė.

Šeimų, tėvų ir vaikų teises bei interesus ginančios NVO kreipsis į Seimo narius, prašydamos palaikyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kurias registravo Ramūnas Karbauskis.

Juk vaiko gerovei ypatingai svarbu, kad jo šeima, tėvai ir jų prigimtinės teisės valstybėje būtų gerbiamos.

„Suprantame, kad Lietuvoje yra daug vaikų, kuriems reikalinga pagalba. Vaiko teisių apsaugos sistema vykdo išties kilnią misiją. Tačiau svarbu ne tik vadovautis pačios sistemos ir jai talkinančių organizacijų nuomone, bet išklausyti ir kitą pusę - šeimas, su kuriomis ši sistema dirba. Juk vaiko gerovei ypatingai svarbu, kad jo šeima, tėvai ir jų prigimtinės teisės valstybėje būtų gerbiamos”, - rašoma kreipimesi.

Pasak NVO, pataisomis kaip tik ir siekiama subalansuoti tarnybų galias bei šeimos teises, „kurios Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) parengtame „jungtiniame projekte“ didele dalimi yra ignoruojamos”.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, ne tarnybos, o šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas, atkreipia dėmesį peticijos autoriai ir ją pasirašę tėvai.

Peticija „Stop tarnybų smurtui prieš vaiką ir šeimą“ adresuota prezidentei Daliai Grybauskaitei, ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui, Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui bei viceministrei Vilmai Augienei, Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorei Alinai Jakavonienei.

„Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos piliečiai, šia peticija reiškiame savo susirūpinimą dėl 2018 m. pradėtos įgyvendinti vaiko teisių apsaugos reformos. (...) Šeimų, nukentėjusių nuo nepagrįstų Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAIT) pareigūnų veiksmų, liudijimai rodo nehumanišką ir antikonstitucinį šios reformos pobūdį“, - konstatuojama rašte.

Vaiko paėmimas iš šeimos peticijoje vadinamas kraštutine priemone, kuri gali būti taikoma tik esant akivaizdžiam ir tiesioginiam pavojui vaikui, nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje bei nesant kitų priemonių.

„Kiekvienas nepagrįstas ir nepamatuotas vaiko atskyrimas nuo jo gyvenamosios aplinkos ir šeimos visų pirma yra biurokratų bausmė pačiam vaikui. Būtent jis atsiduria svetimoje ir nepažįstamoje aplinkoje ir būtent jis praranda tai, kas nuo gimimo jam yra artimiausia: mylinčius, nors kartais ir klystančius tėtį ir mamą“, - rašoma peticijoje.

Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė kolegoms perdavė tokį šios pataisos autoriaus paaiškinimą: „Šiuo siūlymu siekiama išvengti interpretavimų ir užtikrinti tai, kad tie atvejai, kada vaikas yra vertinamas pažymiais, kai jis yra kritikuojamas dėl mokymosi rezultatų, nebūtų laikomi psichologiniu smurtu prieš vaiką, nes yra neišvengiama vaiko žinias vertinti mokykloje ar ikimokyklinio ugdymo įstaigose.„

Komiteto narys Julius Sabatauskas posėdyje išreiškė abejonių dėl tokios pataisos reikalingumo, ji esą įneštų daugiau neaiškumo.

„Turiu tokį galbūt retorinį klausimą, nes turbūt neatsakysite: ar Žiežmarių mokytojos elgesys su mokiniais irgi laikytinas leidžiama veika, nėra psichologinis smurtas? Šaukimas, baubimas ant vaikų, netiesioginiai grasinimai?“ - klausė J. Sabatauskas.

A. Širinskienė gynė R. Dagio pasiūlymą.

Tokiais veiksmais, tokiomis formuluotėmis mes, priešingai, vykdytojams į rankas duodame laisvę veiksmų interpretacijoms, galės elgtis kaip norės.

„Gerbiami kolegos, jeigu jūs paskaitytumėte psichologinio smurto apibrėžimo pirmąjį sakinį, tai vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas ir priėmus pono Dagio pasiūlymą išliktų kaip tie elementai, kurie sudaro psichologinį smurtą“, - sakė A. Širinskienė.

J. Sabatauskas tvirtino, kad pataisos visgi nereikia, nes dabar įstatyme esanti psichologinio smurto formuluotė yra aiški ir konkreti, apimanti visus aspektus.

„Tokiais veiksmais, tokiomis formuluotėmis mes, priešingai, vykdytojams į rankas duodame laisvę veiksmų interpretacijoms, galės elgtis kaip norės. Tai, aš manau, to mes nesiekiame, norime atvirkščiai, kad būtų visiškas teisinio reglamentavimo, reguliavimo aiškumas. Šita pataisa tik sukelia daugiau neaiškumo ir daugiau klausimų“, - tvirtino J. Sabatauskas.

Seimo narys Mindaugas Puidokas palaikė R. Dagio siūlymą ir apie pataisą teigė priešingai.

„Jis įneša tam tikro tikslumo, tam tikro aiškumo. Manau, kad interpretuoti jį kaip perteklinį vien dėl to, kad tiesiog nepatinka pati nuostata, tai nėra objektyvus vertinimas“, - sakė M. Puidokas.

Vis dėlto šešiais balsais už, dviem prieš ir vienam susilaikius, siūlymas buvo priimtas.

Pritarė dėl vaikų paėmimo iš šeimos

Seimo Teisės ir teisėsaugos komitetas pritarė grupės Seimo narių siūlymui Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įrašyti nuostatą, kad vaikas iš šeimos galėtų būti paimtas tik tuo atveju, kai kyla tiesioginis ir realus pavojus jo saugumui, sveikatai ir gyvybei.

Komiteto narys Vitalijus Gailius abejojo, kad tokį siūlymą galima bus realiai įgyvendinti praktikoje, nes neaišku, kokiais kriterijais ir kas vertins, kad vaikui saugiau likti biologinėje šeimoje nei nelikti.

„Ši pataisa įneš teisinio neaiškumo, teisinės netvarkos į normą, ir man iš tikrųjų nėra aišku, kokios kompetencijos nulems sprendimą, kad pasilikti grėsmėje vaikui, jo ateities raidai yra saugiau nei nepasilikti. Kas nustatys ir kaip nustatys, kokie kriterijai, kaip įvertinti, kad tikrai jam saugiau likti biologinėje šeimoje. O kas atsitiks, jeigu ne saugiau, jei bus padaryta negrįžtama žala?“ - klausė V. Gailius.

Komiteto pirmininkė A. Širinskienė gynė siūlomą pataisą, esą ji kaip tik pagelbėtų rasti sprendimą konkrečiose situacijose.

„Tos sąvokos dėl realaus ir tiesioginio pavojaus gerokai konkretizuoja situacijas. Man labai sunku suprasti, kaip, pavyzdžiui, būtų sprendžiamos tokios praktinės situacijos, kada, tarkime, tėvai grįžta iš kažkur ir viršija greitį. Nesaugus vairavimas tikrai yra realus pavojus važiuojančiųjų gyvybei, tačiau ar tai yra tiesioginis pavojus... Aš tikrai labai abejoju. Tai dėl to, kad kyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai tėvams nesaugiai važiuojant, ar reikėtų šiuo atveju spręsti dėl vaiko paėmimo? Greičiausiai aš taip spėčiau, kad nereikėtų“, - sakė A. Širinskienė.

Pasak jos, jeigu reikia, pačias realaus ir tiesioginio pavojaus sąvokas reikėtų tikslinti kituose teisės aktuose. Tačiau teismai savo praktikoje jas esą puikiai taiko.