„Šiandien socialinėje apsaugos sistemoje labai trūksta vieno svarbaus elemento. Apie ji nėra populiaru kalbėti, bet aš kalbu apie prevencines paslaugas. Šiai dienai socialinės paslaugos socialinės apsaugos sistemoje orientuotos į pasekmes“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė prezidento patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais, atsakydama į klausimą, ar Lietuva gali apsaugoti vaikus nuo tokių situacijų.

Sekmadienį vyras, paėmęs metų neturintį kūdikį iš mamos, valtimi perplaukė Skirvytės upę iki Rusijos ir buvo sulaikytas šios šalies pasieniečių.

Rusija atsisako išduoti vaiką ir vyrą, nurodydama, kad šis be Lietuvos pilietybės turi ir Rusijos pilietybę, o pasak Nacionalinio krizių valdymo centro, savo vaiko pagrobimu įtariamas vyras paleistas į laisvę.

Tuo metu liepą iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ tėvai pasiėmė tris vaikus.

Jie buvo surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija, kai, kaip teigė teisėsauga, šeima greičiausiai ketino kirsti sieną. Vaikų tėvus ir juos automobiliu vežusį asmenį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Prevencinių paslaugų sistema Lietuvoje yra neišvystyta pakankamai.

„Iš tikrųjų šitie atvejai rodo, kad, na, trūksta tų įgūdžių ir, lyginant su Europos Sąjungos šalimis prevencinė sistema turi būti didesnė“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

„Prevencinių paslaugų sistema Lietuvoje yra neišvystyta pakankamai. Aš kalbu apie pasirengimo tėvystei, motinystei mokymo sistemą. Kiek ji yra išplėtota, kiek žmonės patenka į ją, ar prieinamos paslaugos regionuose“, – pastebėjo ji.

Pasak patarėjos, tokiai sistemai turėtų būti skiriamas tinkamas finansavimas, žmogiškieji ištekliai, kuriamos organizacinės struktūros, daugiau dėmesio skiriama pozityvios tėvystės, konstruktyvaus bendravimo mokymams.

TRKK kontaktai su vaiko teisių įgaliotine Marija Lvova-Belova, kuri yra ieškoma už karo nusikaltimus dėl vaikų deportavimo iš Ukrainos, yra pirmas aukšto lygio tarptautinio įsikišimo šiuo klausimu patvirtinimas.

TRKK atstovas Jasonas Straziuso (Džeisonas Straziusas) ketvirtadienį sakė, kad jo organizacija bendrauja su M. Lvova-Belova „pagal savo mandatą atkurti ryšius tarp išskirtų šeimų ir padėti joms susijungti, kai tai įmanoma“.

Jungtinių Tautų vaikų agentūra UNICEF taip pat sakė kontaktavusi su Rusijos pareigūnais dėl ukrainiečių vaikų, bet atstovas Kurtisas Cooperis (Kertisas Kuperis) naujienų agentūrai AP sakė, kad UNICEF „negavo grįžtamojo ryšio dėl pasiūlymo padėti [šeimų] susijungimo procesams“.

Tuo metu tarptautinė pabėgėlių organizacija „Refugees International“ paneigė bet kokius kontaktus su rusais, nors M. Lvova-Belova tvirtino, kad ši organizacija su ja susisiekė.

Praėjusį mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė M. Lvovos-Belovos ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderius, kaltindamas juos vaikų grobimu iš Ukrainos.

M. Lvova-Belova trečiadienį neformaliame Jungtinių Tautų posėdyje tvirtino, jog vaikai ne grobiami, o buvo paimti dėl jų saugumo. Tarptautinė bendrija tokius pareiškimus atmeta.

Vakarų šalių ambasadoriai boikotavo Rusijos sušauktą neoficialų JT Saugumo Tarybos posėdį, vietoj savęs siųsdami žemo rango diplomatus. Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Albanijos ir Maltos diplomatai išėjo, kai M. Lvova-Belova pradėjo kalbėti posėdyje per vaizdo ryšį.

M. Lvova-Belova sakė, kad su Ukrainos valdžia oficialiai nebuvo bendrauta dėl vaikų, tačiau ji teigė, kad jos biuras susitiko su UNICEF, „Refugees International“ ir Raudonojo Kryžiaus atstovais ir pateikė visą turimą informaciją apie vaikus. Ji tvirtino, kad Rusija koordinuoja su Raudonuoju Kryžiumi vaikų sugrąžinimo jų šeimoms klausimus.

J. Straziuso patvirtino TRKK kontaktus su M. Lvova-Belova ir sakė, kad šeimų susijungimo procesas apima jų narių atsekimą, kontaktų užmezgimą ir palaikymą, reikiamų sutikimų ir dokumentų gavimą. Pasak jo, šeimos pirmiausia turi pateikti TRKK prašymus surasti vaikus ir detales apie juos.

Tikslų į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų skaičių sunku nustatyti. Trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame Ukrainos JT ambasadoriaus Serhijaus Kyslycios pareiškime teigiama, kad daugiau kaip 19 500 vaikų buvo paimti iš šeimų ar vaikų namų ir prievarta deportuoti.

M. Lvova-Belova yra sakiusi, kad nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai įsiveržė į Ukrainą, Rusija priėmė daugiau kaip 5 mln. ukrainiečių, įskaitant 700 000 vaikų – visus su tėvais, giminaičiais ar teisėtais globėjais, išskyrus 2 000 vaikų iš našlaičių namų rytiniame Donbase.

Anot jos, iki šiol apie 1 300 vaikų buvo grąžinti į vaikų namus, 400 išsiųsti į Rusijos vaikų namus ir 358 apgyvendinti globėjų namuose.