Inspektoriai taip pat nustatė, kad patikrinimo dieną, patiekalų gamyboje buvo naudoti kiaušiniai, tačiau specialistai pastebėjo, jog kiaušinių plovimo indai buvo sausi ir nenaudoti. Taigi padaryta išvada, jog kiaušiniai nebuvo tinkamai nuplauti, kaip turėtų būti pagal maisto saugos reikalavimus. Daržovių ir termiškai neapdorotos mėsos pjaustymo peiliai sumaišyti, laikomi ne tose darbo zonose. Nustatyta, jog netinkamai tvarkomos maisto atliekos. Grindų valymo inventorius laikomas prie maisto gamybos inventoriaus. Aptikta ir nešvari, susidėvėjusi elektros instaliacija, atviri, korozijos pažeisti vamzdynai, drėgmės pažeistos sienos.

Taip pat nustatyti ir vaikų maitinimo organizavimo pažeidimai – vaikams, alergiškiems pienui, žuviai bei riešutams nėra pritaikyto specialaus valgiaraščio, vaikų maitinimui naudojamų batonėlių cukraus kiekis viršytas beveik dvigubai nei leidžiama.

Tikrinant progimnaziją, inspektoriai aptiko ir kituose miestuose jau besikartojančią situaciją: prie pastato įėjimo, lauke rasti padėti ant žemės, galimai darbuotojų asmeninėms reikmėms paruošti išsinešti, daugiau nei 1 kg virtų ryžių, 3 kg virtų  perlinių kruopų, valytų bei supjaustytų bulvių, kurių indas buvo galimai slepiamas po kartoninėmis dėžėmis. Šalia šių produktų buvo padėtas neženklintas kibiras su maisto atliekomis. Tačiau tai dar ne viskas – darbuotojų buitinėse patalpose rastos 2 dėžutės po 800 g ekologiško kietojo sūrio, kuris pagal remiamą ES ir LR valstybės pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo programą turėjo būti išdalintas vaikams.

Apie šio patikrinimo rezultatus informuota miesto savivaldybė. VMVT Priežiūros skyriaus pareigūnų sprendimu, uždrausta tiekti į rinką bei įmonė įpareigota sunaikinti 21 kg maisto produktų. Atsakingiems asmenims bus taikoma administracinė atsakomybė.

Šiai priemonei finansuoti 2024 m. skirta 2,13 mln. Eur, o tai yra beveik milijonu eurų daugiau nei pernai.

Paramos laikotarpis nuo 2024 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

ŽŪM jau 5 metus tęsia savo inciatyvą skatinti vaikus maitinti sveikatai palankiais ir kokybiškais produktais, taip pat ir tiekiamais rinkai trumposiomis žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėmis.

Paramos suma padidinta beveik milijonu eurų reaguojant į aktyvų vaikų ugdymo įstaigų norą vaikus maitinti pagal kokybės sistemas pagamintais produktais bei nuo šiemet padidintą paramos sumą vienam vaikui per mėnesį.

Parama yra dengiamas kainų skirtumas, susidarantis renkantis ekologiškus ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintus produktus vietoj įprastinių maisto produktų ir žaliavų.

Parama teikiama vaikų ugdymo įstaigoms, dirbančioms pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, taip pat daugiafunkciniams centrams ir pagal pradinio ugdymo programas dirbančioms vaikų ugdymo įstaigoms, tačiau tik tiems centrams ir įstaigoms, kurie dirba taip pat ir pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas.

Šių vaikų maitinimui skirtą maistą vaikų ugdymo įstaiga turi gaminti tik tam tikslui skirtose patalpose ir turi turėti galiojantį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą (t. y. nepirkti maitinimo paslaugos).

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos, kurios siekia gauti paramą pagal taisykles, įsipareigoja pagal kokybės sistemas pagamintų produktų įsigyti ne mažiau kaip 60 proc. (maksimalus paramos dydis vienam vaikui per mėnesį nuo šių metų padidintas iki 26 eurų (buvo 20 eurų)) arba ne mažiau kaip 50 proc. (maksimalus paramos dydis vienam vaikui per mėnesį nuo šių metų padidintas iki 22 eurų (buvo 17 eurų)) pagal kokybės sistemas pagamintų produktų viso vaikų maitinimui skirto maisto kiekio.

2023 m. 1,344 mln. Eur biudžeto lėšų paramos gavo 63 vaikų ugdymo įstaigos, maitinančios daugiau kaip 10,5 tūkst. vaikų. Ypač aktyvios buvo Šiaulių ir Druskininkų miestų, Panevėžio, Plungės, Ukmergės ir Lazdijų rajonų savivaldybės, kuriose vaikai kasdien gauna šviežią, sveikatai palankų mūsų krašto ūkininkų išaugintą maistą.

„Sustoti neketiname, toliau kryptingai tobuliname maitinimo paslaugą, kad ji visiškai atitiktų tėvų ir mokinių lūkesčius“, – „Kauno dienai“ sakė Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Žydra Narbutienė.

Iššūkiai ir galimybės

Neseniai Seimo rūmuose vykusioje konferencijoje, kurioje apžvelgtos vaikų maitinimo organizavimo problemos ugdymo įstaigose, Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentė Klėja Merčaitytė išsakė moksleivių nuomonę ir lūkesčius. Jos žodžiais, iki 2025 m. mokyklų valgyklas turėtų pasiekti nauji, laikmetį atitinkantys vėjai: visur turėtų būti įdiegti mokinių savitarnos stalai, sudarytos realios galimybės atsiskaityti už maistą įvairiais būdais, įdiegtos skaitmenizuotos maisto užsakymo ir atsiskaitymo sistemos, sukurtos jaukios mokinių poilsio ir maitinimo erdvės, pailgintos pietų pertraukos, sudarytos galimybės pasišildyti iš namų atsineštą maistą. Ž. Narbutienė sako, kad visa tai įgyvendinant Kauno rajone nesukels iššūkių, nes jau nemažai padaryta.

Žydra Narbutienė./ Organizatorių nuotr. 

Kauno rajono mokyklos jau dalyvauja Lietuvos finansų ministerijos inicijuotame projekte „Atsiskaitymo negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo mokyklų valgyklose diegimas“, skaitmenizuojamas maisto užsakymo ir atsiskaitymo procesas – vienuolika Kauno rajono mokyklų šioms sistemoms diegti pateikė paraiškas Europos socialinio fondo agentūrai finansavimui gauti. Šį mėnesį Kauno rajono mokyklose jau diegiamos atsiskaitymo sistemos.

Tendencija: 80 proc. mokyklų turi visiškai modernizuotas, naujas virtuves, likusios – modernizuotas iš dalies./ Organizatorių nuotr. 

Dauguma virtuvių – modernizuotos

Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė pasidžiaugė: maisto ruošimo patalpų būklė Kauno rajono mokyklose yra itin gera, 80 proc. mokyklų – visiškai modernizuotos, naujos virtuvės, likusiose – modernizuotos iš dalies.

Kauno rajono prioritetas – karšto šviežio maisto ruošimas vietoje.

„Moderniose virtuvėse ne tik atlikti kapitaliniai statybų ir remonto darbai, bet ir sumontuota nauja visa technologinė įranga: viryklės, šaldytuvai, konvekcinės garo krosnys, universalūs virimo katilai sriuboms ir pertrintam maistui ruošti, kiti sveikatai palankiam maistui gaminti pritaikyti įrenginiai, modernios maisto dalijimo linijos. Valgyklų salėse  kuriamos modernios ir jaukios erdvės, atnaujinti baldai, inventorius“, – vardino Ž. Narbutienė.

2018 m. atidarytos trys, 2019 m. – dvi, 2021 m. – penkios, 2022 m. – dvi naujos modernios virtuvės ir valgyklos (Mastaičių daugiafunkciame centre ir Neveronių lopšelyje-darželyje). Prieš keletą dienų duris atvėrė naujas lopšelis-darželis Užliedžiuose, kuriame taip pat įrengta pati moderniausia ir šiuolaikiškiausia virtuvė.

Švediškas stalas – 20 mokyklų

Kauno rajono mokyklos pirmosios šalyje įdiegė švediško stalo principą. Šią iniciatyvą vizito Kauno rajone metu Seimo Sveikatos reikalų komitetas pavadino sėkmės istorija, o pakaunės mokyklose patirties sėmėsi daugybė Lietuvos savivaldybių: Panevėžio, Alytaus, Šiaulių, Jonavos rajonų, Elektrėnų, Plungės ir kt.

Po pandemijos laikotarpio, kai laikinai buvo pristabdyta švediškų stalų veikla ir plėtra, savitarnos linijos atnaujintos beveik visose jį taikiusiose aštuoniolikoje mokyklų, papildomai šiais mokslo metais principas diegiamas Užliedžių daugiafunkciame centre ir Kulautuvos pagrindinėje mokykloje.

Aktyvios dalyvės

Kauno rajono mokyklos aktyviai dalyvauja įvairiose ES ir nacionalinėse programose, skatinančiose sveikatai palankesnę vaikų mitybą. Pieno produktų vartojimo skatinimo programoje ir Vaisių vartojimo skatinimo programoje dalyvauja visos Kauno rajono mokyklos nuo pat šių programų vykdymo pradžios.

Visiems ikimokyklinukams, priešmokyklinukams ir pradinukams Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) nustatyta tvarka nemokamai patiekiami ekologiški arba pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminti produktai (NKP). Vykdant Vaisių programą Kauno rajone, šiais mokslo metais įgyvendinta trumpoji grandinė – visi vaisiai (NKP obuoliai ir kriaušės) į mokyklas tiekiami tiesiai iš Babtų sodų.

Estetika: valgyklose kuriama jauki ir meniška aplinka./ Organizatorių nuotr. 

Kauno rajonas dalyvauja ŽŪM finansuojamame projekte „Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose“. „Šį projektą eksperimento tvarka vykdo Noreikiškių lopšelis-darželis „Ąžuolėlis“, pateikęs paraišką NMA finansavimui gauti ir įsipareigojęs gamybai naudoti ne mažiau kaip 50 proc. ekologiškų ir NKP produktų iš visų prekių grupių“, – sakė Ž. Narbutienė.

Atnaujina ir gilina žinias

Daug dėmesio skiriama ir darbuotojų kvalifikacijai. „Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyrius, KTU Maisto mokslo technologijų ir kompetencijų centras (MMTKC) bendradarbiauja jau daug metų, šio centro mokomojoje virtuvėje reguliariai mokinių atostogų metu rengiami mūsų mokyklų virėjų ir maitinimo įmonių vadovų teoriniai ir praktiniai mokymai“, – bendradarbiavimu džiaugėsi savivaldybės atstovė.

MMTKC – moderniausias tokio tipo centras Baltijos šalyse, aprūpintas unikalia bandomąja įranga maisto pramonei ir viešajam maitinimui. Čia kuriami nauji maisto produktai ir receptūros, vykdomi įvairūs moksliniai tyrimai.

Tobulėjimas: daug dėmesio skiriama ir darbuotojų kvalifikacijai./ Organizatorių nuotr. 

„Mokyklų virėjos, susiskirsčiusios į komandas, mokymų metu pačios gamina įvairius patiekalus: salotas, sriubą, pagrindinį patiekalą. Gamybos metu išbandomi nauji receptai, prieskoniai, aptariami svarbiausi technologiniai aspektai. Virėjos degustuoja kolegių pagamintus patiekalus, išsako savo pastabas. Maisto ruošimo pratybos KTU MMTKC Kauno rajono virėjoms yra ne tik puiki galimybė atnaujinti žinias ir pasitobulinti, bet ir galimybė pabendrauti su kolegėmis, pasidalyti patirtimi, pasiruošti atsakingam darbui mokyklų valgyklose“, – pabrėžė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė.

Skaičių kalba

Kauno rajono ugdymo įstaigose yra stebimas žymus vaikų skaičiaus didėjimas, tai yra iššūkis organizuojant jų maitinimą. Šiuo metu valstybinėse pakaunės ugdymo įstaigose ugdomi 15 482 vaikai, arba 959 daugiau nei praėjusiais mokslo metais. Žymiai didėja ir mokinių, gaunančių nemokamus pietus, skaičius. Nemokamai valgo 3 900, arba apie 34 proc. mokinių. 2 798 vaikai, arba visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai, dalyvauja visuotiniame nemokamame maitinime: jiems skirtas nemokamas maitinimas, nevertinant šeimos pajamų.

Vaikų maitinimas organizuojamas 47 įstaigose: 20 lopšelių-darželių, trijuose daugiafunkciuose centruose, dviejose pradinėse mokyklose, keturiose mokyklose-darželiuose, šešiose pagrindinėse mokyklose, vienoje progimnazijoje ir vienuolikoje gimnazijų.

Dermė: maistas pakaunės ugdymo įstaigose – įvairus, palankus sveikatai, skanus ir estetiškai patiektas./ Organizatorių nuotr. 

Ž. Narbutienė pabrėžė: Kauno rajono prioritetas – ruošti karštą šviežią maistą vietoje. Maistas gaminamas vietoje visose 47 ugdymo įstaigose, termosais atvežamas tik į Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos Ramučių skyrių, modulinius darželius ir šeimos darželius.

Iki rudens vienam darželinukui skirtas 1,92 Eur per dieną, lopšelio vaikams – 1,69 Eur. Į šią sumą patenka trys porcijos patiekalų, sriuba, įvairūs vaisiai ir gėrimai.

„Pusryčiams valgėm ryžių košę su trintais konservuotais vaisiais ir arbata. Pietums gausime raugintų kopūstų sriubą, duonos, kiaulienos troškinio su daržovėmis, virtų grikių, salotų su agurkais ir pomidorais“, – dienos meniu vardino maisto organizatorė Asta Zakienė.

Pavakariams – varškės apkepas, jogurtas ir arbata. Visus šiuos patiekalus reikia suruošti už tiek, kiek skyrė savivaldybė. Būna dienų, kai nepavyksta, virėjoms tenka pasukti galvą, kuo pamaitinti vaikus.

„Sunku yra išlaviruoti, nes produktų kainos labai skirtingos, veža skirtingi tiekėjai. Jeigu vieną dieną daugiau suvalgome, turime žiūrėti, kad kitą dieną išsilygintų ir viena, ir kita diena“, – aiškino A. Zakienė.

Nuo rugsėjo pirmosios tėvams už vaikų maitinimą darželiuose teks mokėti beveik 40 proc. daugiau. Kainos kyla dėl pabrangusių maisto produktų, nesikeičia tik suma už patiekalų gamybą – išlieka prieš dešimtmetį Šiaulių savivaldybėje numatyta 58 euro ct.

„Jeigu anksčiau tėveliai lopšeliuose mokėdavo 1,69 Eur už visos dienos maitinimą, tai dabar mokės 2,47 Eur. Ikimokyklinėse grupėse tėvai mokės 2,90 Eur, kai mokėjo 1,92 Eur“, – komentavo Šiaulių miesto savivaldybės atstovas Vincas Urbonavičius.

Už šią sumą vaikai darželiuose turi gauti kokybišką ir sveiką maitinimą. Tikimasi, kad pakėlus kainas maistą pirkti ir ruošti bus lengviau, mat šią vasarą kai kurie darželiai maistą vaikams gamino nuostolingai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jeigu porcijų kiekis yra atitinkamas ir darželis turi ne 20 vaikų, o daugiau, tai tikrai galima įsitalpinti į pakankamai sveiką mitybą, kuri atitinka sveikatai palankaus maisto rekomendacijas“, – teigė virėjų ir konditerių asociacijos tarybos narė Aida Čepukaitė.

„Šiuo kainų padidinimu mes stengiamės išlaikyti tokį patį lygį, maisto kokybę, kad vaikai pavalgytų sveikai ir sočiai“, – sakė V. Urbonavičius.

Anot darželio maisto organizatorės, maisto produktai brangsta kone kiekvieną kartą perkant. Tikimasi, kad pakėlus įkainius pavyks išlaikyti dabar esančią kokybę.

„Lašišą pirkdavome už 12 Eur/kg, dabar turime 18 Eur/kg, yra kas jau pirko ir už 28 Eur/kg. Tokios kainos“, – tvirtino A. Zakienė.

Norėtume, kad ir virėjai gautų atitinkamą atlygį, nes didžioji dalis ugdymo įstaigose ir ligoninėse dirbančių virėjų gauna kone minimumą.

Maitinimo kaina priklauso nuo daugelio dalykų, ne vien nuo savivaldybės numatytos kainos. Svarbus požiūris ir noras ruošti kuo sveikesnį maistą arba net miestų vadovų keliami tikslai ugdymo įstaigoms.

„Ir savivaldybės nustato, ir meras, kurio koks požiūris. Vieni taupo etatus, kiti netaupo. Virėjas gali būti ir sandėlininkas, ir viešųjų pirkimų specialistas, o kiti kaip tik žiūri, kad ir dietologas arba dietistas pagelbėtų su maitinimu“, – komentavo A. Čepukaitė.

Virėjų ir konditerių asociacija norėtų, kad visuomenės požiūris į vaikų maitinimą dar labiau pasikeistų. Žinoma, tada reikėtų sumą dar padidinti. Vargu, ar kokybiškam visos dienos maitinimui užtektų mažiau nei 3 eurų.

„Norėtume, kad ir virėjai gautų atitinkamą atlygį, nes didžioji dalis ugdymo įstaigose ir ligoninėse dirbančių virėjų gauna kone minimumą“, – sakė A. Čepukaitė.

Maitinimo įkainius ugdymo įstaigose pakėlė ir Vilnius bei kiti miestai. Kol kas planų ateityje dar labiau didinti kainas nėra, nebent maisto produktai ir elektra brangs toliau.

„Ne paslaptis, kad kiekviena maitinimo įstaiga, kuri yra ne pelno siekianti, vis tiek taupo kaštus, o tikrai žinome, kad maisto kainos parduotuvėse eksponentiškai didėja. Ar jūs išmaitintumėte savo šeimą už 2,90 Eur per dieną vienam žmogui? Iš maisto parduotuvėje galimų nusipirkti produktų tikrai išmaitintumėte. Pagal tai, kokie porcijų dydžiai yra pradinukams ir darželinukams, turėtų užtekti tų pinigų ir kokybiškai pamaitinti. Mes turime labai daug maitintojų, kurie galėtų maitinti vaikus už tokią sumą kokybišku maistu, bet jie net nepatenka į vadinamąjį žaidimą“, – kalbėjo virėjų ir konditerių asociacijos tarybos narė Aida Čepukaitė.

Mokyklos ir darželiai naudojasi trimis maitinimo rūšimis. Pasak A. Čepukaitės, kokybiškiausias maistas tiekiamas tada, kai samdomi virėjai ugdymo įstaigos viduje.

„Yra pagrindinės trys maitinimo rūšys. Pirmoji – kai mokykla ar darželis samdo virėjus viduje ir tai yra geriausias maitinimo būdas, nes patys virėjai gamina ir jiems labiausiai rūpi. Antroji – išorinis tiekėjas, kuris turi savo virėjus, trečioji – išorinis tiekėjas, kuris atveža iš cecho. Logiškai galvojant, kas pagamina maistą toliau ir jį atveža, maisto kokybė nukenčia. Ir kuo tu esi didesnis, tuo tavo porcijos kaina yra mažesnė. Problema yra tame, kad mokyklos dažniausiai neturi tiek standartinės įrangos, kurios užtektų gaminti visiems kokybišką maistą. Jeigu ta įranga butų, į viešuosius pirkimus patektų daug daugiau žmonių, norinčių kuo kokybiškiau pamaitinti savo vaikus“, – aiškino A. Čepukaitė.

Mažoms mokykloms, ugdančioms mažesnį skaičių vaikų, investuoti į savo įrangą neapsimoka.

„Įsivaizduokime, kad įrangą nusipirkti kainuotų 50 tūkst. Eur. Jeigu laimite viešąjį pirkimą metams, tai jūs nežinote, ar turėsite jį antrus, trečius metus, tačiau turite investuoti 50 tūkst. Eur, kad galėtumėte maitinti [vaikus]. Jeigu tai yra tik viena mokykla, kurioje yra 200 vaikų, tai jums net neapsimoka“, – teigė A. Čepukaitė.

Vaikus ugdymo įstaigose maitinantis verslas turi pasižymėti altruizmu, nes negali užsikelti kainų, o ir maisto kokybė turi atitikti standartus. Dažniausiai dėl to nukenčia virėjai, uždirbdami kone minimumą.

„Kiekvienas verslo direktorius ar savininkas visada sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį. Jeigu jis nori kuo daugiau užsidirbti, tada nukentės kokybė. Reikia sąžiningo atlygio darbuotojams. Ne paslaptis, kad procentas tų pinigų tenka ir virėjams, tai galite pasižiūrėti statistiškai, kiek vidutiniškai mokykloje arba darželyje dirbantis virėjas uždirba – minimumą. Bet dažnai mažesni tiekėjai daugiau mokėti ir negali, nes jų kaštai vienai porcijai yra per dideli“, – sakė A. Čepukaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Visi, kas turi galimybę prisidėti prie tų sprendimų, prisideda. Manau, kad situacija gerėja ir negalime prašyti, kad leistų 5 Eur [vaiko maitinimui per dieną] iškart duoti, nes tuos pinigus iš kažkur reikia gauti. Reikia apie tai kalbėti, kad daugiau pinigų yra geriau. Tiekėjas X, vietoje 2,90 Eur laimėjęs už 5 Eur, skirs didesnę dalį pinigų produktams. Mes norime, kad būtų kuo daugiau tiekėjų, būtų konkurencija ir kad būtų kokybės ir kainos santykis“, – komentavo A. Čepukaitė.

Maitinimo kaina priklauso nuo gaminamo maisto kiekio. Kuo daugiau – tuo pigiau.

Labai primygtinai rekomenduojame savivaldybėms padėti mokykloms parengti labai stiprias viešųjų pirkimų sutartis.

„Kai kur už 3 Eur darželiai sugebėdavo duoti lašišos, kurios kaina yra 15–17 Eur/kg. Aš nežinau, kaip jie gaudavo tą lašišą ir už kokią kainą. Galbūt lašišą galima pakeisti produktu, kuris tikrai ekologiškai augintas Lietuvoje. Jeigu tu už 2,90 Eur maitini 50 vaikų ir 500 ar 5 tūkst., yra skirtumas. Kaip tu gaminsi 50 ir kaip tu gaminsi 5 tūkst., kiek kainuos tavo produktai 5 tūkst. vaikų kasdieną ir kiek jie kainuos 50 vaikų. Tai yra didžiulis skirtumas. Ir tada visa kita strategija – virėjai išoriniai ar vidiniai ir pan.“ – aiškino A. Čepukaitė.

Ji ragina savivaldybes investuoti į viešųjų pirkimų sutarčių rengimą, kad mokyklos ir darželiai neliktų nuskriausti.

„Tai yra viešasis pirkimas. Labai primygtinai rekomenduojame savivaldybėms padėti mokykloms parengti labai stiprias viešųjų pirkimų sutartis. Jeigu tavo sutartis nėra stipri, tu negali nieko reikalauti. Kai kur yra samdomas specialistas, turintis juridinį išsilavinimą, kitur yra mažinami etatai ir vos ne virėjas tą sutartį perskaito, nukopijuoja ir pasirašo, sudaro produktų sąrašą. Kaip ne specialistas gali daryti tokį dalyką? Galima sumokėti šiek tiek daugiau pinigų savivaldybės atžvilgiu ir turėti vieną gerą sutartį savivaldybėje“, – kalbėjo A. Čepukaitė.

Kur mes beeitume, nebuvo nė vienos mokyklos, kad būtų viskas tobula.

Svarbiausia, kad kiekvienas dirbtų savo darbą ir darytų jį kokybiškai bei tarpusavyje bendradarbiautų.

„Labai svarbu, kad specialistai darytų savo darbą. Jeigu virėjas užsiima kažkuo, kas susiję su pirkimais, tai nėra teisinga. Virėjas turėtų žinoti, kaip gaminti maistą iš technologinės pusės. Technologas turėtų ją sudaryti, o dietistas turėtų sudėlioti meniu maistinės vertės atžvilgiu. Jie visi turi bendradarbiauti. Teko ir su Sveikatos apsaugos ministerija bendrauti, kurie sakė, kur mes beeitume, nebuvo nė vienos mokyklos, kad būtų viskas tobula“, – teigė A. Čepukaitė.

Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas pabrėžia, kad pratinti vaikus nuo mažens sveikai maitintis yra nepaprastai svarbu, nes tai gali lemti ir jų mitybos įpročius ateityje.

Iš viso 45 paraiškas pateikusias ugdymo įstaigas lanko 7200 vaikų, o vieno jų maitinimui papildomai skiriama nuo 17 iki 20 eurų paramos per mėnesį. Iš paramos lėšų padengiamas kainų skirtumas, susidarantis vietoje įprastinių maisto produktų vaikų maitinimui naudojant pagal kokybės sistemas pagamintus produktus.

Vaikai turėtų gauti mėsos ir jos produktų, pieno ir jo produktų, kiaušinių, grūdų produktų, duonos bei pyrago gaminių, aliejaus ir riebalų, vaisių ir jų produktų, daržovių ir jų produktų, uogų ir jų produktų, kitų (medaus, žuvies ir kt.) produktų.

Ekologiški ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminti maisto produktai turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. viso vaikų maitinimui skirto maisto kiekio. Tuomet parama vienam vaikui per mėnesį siekia 17 eurų per mėnesį.

Jeigu tokie pat maisto produktai vaikų racione sudaro ne mažiau kaip 60 proc., tuomet parama – 20 eurų per mėnesį.

Žemės ūkio ministerija siekia, kad vaikai valgytų vietoje užaugintą ir pagamintą maistą, todėl vienas iš pareiškėjų atrankos kriterijų yra maisto tiekimo trumposios grandinės, t. y. tarp vartotojo ir augintojo gali būti ne daugiau kaip vienas tarpininkas. Pirmenybė teikiama produktams, užaugintiems ar pagamintiems toje pačioje savivaldybėje, kur įsikūrusi ugdymo įstaiga, arba kaimyninėse savivaldybėse.

Žemės ūkio ministerija teigia, kad labiausiai parama vaikams maitinti pagal kokybės sistemas pagamintu maistu susidomėjo vaikų darželiai Šiaulių mieste (14), Panevėžio rajone (10), Ukmergės mieste (7), taip pat Klaipėdos rajone, Druskininkuose, Biržuose, Lazdijuose, Jurbarke, Vilniuje, Kauno rajone.

Pirminę informaciją apie įtarimus, susirgus lopšelį-darželį „Ąžuoliukas“ lankiusiems vaikams, VMVT inspektoriai iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento gavo balandžio 2 d. apie 13 val. Susirgusiems vaikams nustatyta pirminė diagnozė – nepatikslintos kilmės gastroenteritas, kolitas.

VMVT inspektoriai tą pačią dieną patikrino šio lopšelio-darželio maisto tvarkymo patalpas, vertino vaikų maitinimui skirto maisto saugą, kokybę, tinkamumo vartoti terminus, laikymo sąlygas, atsekamumą. Tikrino, kaip vykdoma savikontrolės sistema, kaip yra užtikrinama patalpų ir personalo higiena, ar tinkamai naudojami biocidiniai produktai.

Nors, išankstiniais patikrinimo duomenimis, šiurkščių maisto kokybės, produktų ženklinimo, jų tinkamumo vartoti terminų, laikymo sąlygų, atsekamumo, savikontrolės ar personalo higienos neatitikimų nenustatyta, tačiau užfiksuotos neatitiktys dėl maisto ruošimo srautų išdėstymo, nepilnai sukomplektuotų rankų higienos priemonių ir kt. Taip pat buvo konstatuota užsitęsusi problema – maisto ruošimo patalpose būtina nedelsiant atlikti remontą. Patikrinimo metu nustatyta ypatingai bloga langų būklė, jie pasidengę pelėsiu, būtina suremontuoti grindis, reikalingas gamybinio inventoriaus atnaujinimas.

Maisto ruošimo patalpose inspektoriai paėmė plovinių nuo gamybos inventoriaus paviršiaus mėginius, atrinko šaldytos paukštienos mėginius.

Siekiant itin atidžiai ištirti ir įvertinti šios ugdymo įstaigos maitinimo bloko darbą, protrūkio tyrimo metu papildomai nuspręsta laboratorijoje ištirti daugiau ir didesnio spektro, jautrių saugos požiūriu maisto produktų bei jų žaliavų, bus vertinami tiekėjai, žaliavų kilmė. Kontrolės metu taip pat vertinami ir šios įstaigos valgiaraščio technologiniai aprašymai patiekalams ruošti, kuriems pasiūlyta atlikti tam tikrų koregavimo veiksmų.

Šiuo metu lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ ugdymo veiklos nevykdo ir, VMVT žiniomis, vaikų nepriims iki balandžio 12 d. Darželio maitinimo bloko patalpos valomos ir dezinfekuojamos, atliktos dezinfekcijos efektyvumui vertinti mėginių tyrimų rezultatų laukiama šią savaitę.

„Mūsų savivaldybė jau seniai labai aktyviai dalyvauja Žemės ūkio ministerijos inicijuotose programose „Pienas vaikams“ ir „Vaisiai mokykloms“. Pirmieji šalyje rajono mokyklose įdiegėme švediško stalo principą, įsiliejome į ekologiškų produktų vartojimo programą“, – pasakojo apdovanojimus iš žemės ūkio ministro Andrius Palionio gavusi Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Žydra Narbutienė, atsakinga už maitinimo organizavimą švietimo įstaigose.

Ministro padėkos sulaukė ir Kauno rajono Garliavos lopšelis-darželis „Eglutė“. Jis apdovanotas už vaikų maitinimą ekologiškais, pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintais produktais.

Šis lopšelis-darželis, anot Savivaldybės atstovų, pirmasis Kauno rajone ryžosi iššūkiui – nuo 2019 metų lapkričio išbando maitinimą naudojant ekologiškų ūkių produktus. Jų vaikų mityboje turi būti ne mažiau kaip 60 procentų. Pagal šį principą perkami visų maisto grupių produktai – mėsa, pienas, kiaušiniai; grūdai, duonos bei pyrago gaminiai, aliejus, vaisiai ir kiti. „Eglutė“ pasinaudojo Žemės ūkio ministerijos antrus metus teikiama parama ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms, skiriama padengti kainų skirtumą, susidarantį vaikų maitinimui naudojant ekologiškus maisto produktus vietoj įprastinių. Šia parama praėjusiais metais Lietuvoje pasinaudojo 7 įstaigos.

Pasak pranešimo, „Kokybiško maisto šventėje“ apdovanoti tie, kurie labiausiai šiais metais prisidėjo prie maisto kokybės formavimo ir skyrė didžiausią dėmesį valgymo kultūrai Lietuvoje tobulinti.

Leidimą progimnazijoje pardavinėti konditerijos gaminius, saldžius gėrimus ir kitokius užkandžius davė mokyklos taryba, kurią sudaro keli tėvų, mokytojų ir mokinių atstovai.

Kilus kai kurių tėvų nepasitenkinimui, pernai gruodį įstaigoje lankėsi Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. Nė vienas jų pažeidimų neužfiksavo.

Kreipusis dienraščio žurnalistams, praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento atstovai atliko pakartotinį tyrimą, kurio metu, remiantis Vaikų maitinimo tvarkos aprašu, mokyklos valgykloje draudžiamų produktų nerado.

Teigiama, kad keksiukai su kakava ar kukurūzų užkandžiai švietimo įstaigų valgyklose gali būti.

Redakcijos archyvo nuotr.

"Taip, bufete prekiaujama miltinės konditerijos gaminiais – bandelėmis su cinamonu, varške, kurių gamintojas ir tiekėjas – bendrovė "Klaipėdos duona". Taip pat prekiaujama mokyklos valgykloje iškeptais miltiniais gaminiais – keksiukais su kakava, pieniškomis dešrelėmis. Tačiau šie kepiniai nepriskiriami konditerijos gaminiams su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu. Be to, bufete neprekiaujama saldainiais ar kitais panašiais saldumynais. Šiuos produktus atstoja sveikatai palankūs gaminiai – javainiai, batonėliai, kurie gamintojo pažymėti specialiu vaikų mitybai palankiu ženkliuku. Visi gėrimai (skardinėse, tetrapakuose), parduodami bufete, taip pat nedraudžiami mokinių mitybai", – teigiama tarnybos siųstame atsakyme.

Esą tiek atvežti miltinės konditerijos gaminiai, tiek gaminti mokyklos valgyklos virtuvėje yra pritaikyti vaikų maitinimui pagal pridėtinio cukraus, druskos ar skaidulinių medžiagų kiekį juose.

Redakcijos archyvo nuotr.

"Vadovaujantis Vaikų maitinimo tvarkos aprašo nuostatomis, mokiniams mokykloje gali būti patiekiami šalti užkandžiai (raštišku vaikų atstovų pagal įstatymą pritarimu). Toks sutikimas mokykloje yra patvirtintas 2019 m. spalio 23 d. mokyklos tarybos posėdžio protokolu. Todėl manome, kad atsiradus mokyklos bendruomenėje tokių vaikų atstovų, kurie nesutinka su šio dokumento nuostatomis, gali klausimą svarstyti ir keisti bufete parduodamų produktų sąrašą. Vaikų maitinimas yra opi tema visai mokyklos bendruomenei. Manome, kad ateityje sveikatai palankių produktų sąrašas mokyklose tik ilgės. Į šį procesą turi įsijungti tiek mokiniai, jų tėveliai, tiek pedagogai, visuomenės sveikatos specialistai, maitinimo paslaugos teikėjai, gamintojai", – rašoma atsakyme.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, jeigu užkandžių sąrašas, kuriam buvo pritarta, netenkina vaikų atstovų, jis gali būti peržiūrėtas ir pakeistas sveikatai palankesniais maisto produktais, patiekalais arba galima jų visai atsisakyti.