Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakyme, kuriuo atnaujinta vaikų ir paauglių psichiatrijos paslaugų teikimo tvarka, įsigaliosianti lapkričio 1 dieną.

Ministro A. Verygos teigimu, tikimasi, kad, inicijavus šiuos pokyčius, reikalingą gydytojų specialistų pagalbą augančiai kartai bus galima suteikti kuo anksčiau. Tai leistų užkirsti kelią rimtesniems psichikos sutrikimams.

Kuo anksčiau yra nustatomi ir pradedami gydyti psichikos sutrikimai, tuo dažniau pavyksta išvengti didelės žalos tolimesnei vaiko raidai.

„Psichikos sveikatos srityje galioja tie patys dėsniai, kaip ir gydant kitas ligas ar negalavimus. Kuo anksčiau yra nustatomi ir pradedami gydyti psichikos sutrikimai, tuo dažniau pavyksta išvengti didelės žalos tolimesnei vaiko raidai. Tai padidina tikimybę, kad ateityje turėsime geresnę suaugusiųjų psichikos sveikatą, o jiems bus lengviau integruotis visuomenėje, gyventi socialinį gyvenimą, kaip ir daugeliui mūsų šalies žmonių“, – teigia ministras A. Veryga.

Plečiamas gydymo įstaigų tinklas, kuris teiks vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas. Iki šiol stacionaro paslaugas Lietuvoje teikė tik kelios stacionarines gydymo paslaugas teikiančios įstaigos didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tad, norint gauti dienos stacionaro paslaugas, gyventojai iš visos Lietuvos turėjo kasdien vežti mažuosius pacientus į šiuos miestus. Tai sudarė itin didelių nepatogumų tėvams.

Įsigaliojus naujajai tvarkai, vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos galės būti teikiamos keliose dešimtyse gydymo įstaigų, tolygiai išsidėsčiusių visoje Lietuvoje, ir tai pagerins paslaugų prieinamumą. Gydant sudėtingesnius vaikų ir paauglių psichikos sutrikimus, nereikės atitraukti vaiko iš šeimos, nepasikeis vaiko aplinka, o į šį pasikeitimą mažieji neretai reaguoja labai jautriai, ypač turintys raidos sutrikimų, pavyzdžiui, kuriems diagnozuotas autizmas. Pranešama, kad nuo lapkričio jaunieji pacientai paprasčiau galės gauti reikalingas diagnostines ar gydymo paslaugas dienos stacionare, o vakare galės grįžti į įprastą jiems aplinką.

Taip pat atsiranda nauja paslauga, kuri iki šiol nebuvo teikta – vaikų ir paauglių psichosocialinės reabilitacijos paslauga. Ji skirta padėti psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams integruotis arba reintegruotis į bendruomenę, mokyklą ir šeimą, arba kai reikia sustiprinti paciento socialinius ryšius, socialinius ir savitarnos įgūdžius bei adaptaciją.

Teikiant vaikų ir paauglių psichosocialinės reabilitacijos paslaugas, galės būti taikoma individuali, grupinė ar šeimos psichoterapija, socialinių įgūdžių ugdymas. Taip pat – išplėstinė gydytojo vaikų ir paauglių psichikos sveikatos specialistų konsultacija, aplinkos terapija, įvairūs meno terapijos metodai, psichoedukacija. Psichosocialinės reabilitacijos paslaugą teiks specialistų komanda: gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, psichikos sveikatos slaugytojas, o esant poreikiui, – ir psichoterapijos paslaugas teikiantis specialistas, ergoterapeutas, kineziterapeutas, meno terapeutas.

Vaikų ir paauglių psichosocialinės reabilitacijos paslaugos galės būti teikiamos tiek ambulatoriškai, tiek stacionare. Ambulatorinė vaikų ir paauglių psichosocialinė reabilitacija galės būti trumpalaikė, iki 40 kalendorinių dienų, arba ilgalaikė, iki 9 mėnesių. Šios paslaugos skiriamos, atsižvelgiant į ligos simptomų sunkumą ir psichikos ligomis sergančių vaikų funkcionavimo lygį. Jos gali būti skiriamos, pavyzdžiui, esant vaiko emociniams sutrikimams po užsitęsusių stresinių situacijų, kaip konfliktiškos tėvų skyrybos, bei kitais atvejais.

Jaunųjų psichiatrų asociacijos prezidentas Edgaras Diržius teigia, kad pokyčiai vaikų ir paauglių psichikos sveikatos srityje yra būtini, tačiau, norint pasiekti efektyvių rezultatų, reikia skirtingų institucijų bendradarbiavimo ir reguliaraus nustatytos tvarkos atnaujinimo.

„Palankiai vertiname pokyčius ir džiaugiamės po beveik dviejų dešimtmečių pertraukos atnaujinta tvarka. Tikimės, kad ilgainiui prie permainų prisidės švietimo ir socialinės apsaugos sektoriai, o tvarka nuo šiol bus atnaujinama bent kas ketverius metus, jog būtų pasiekti maksimalūs rezultatai“, – teigia E. Diržius.

Tikimasi, kad naujovės leis sumažinti stacionarinio gydymo apimtis, tad mažieji pacientai kokybiškas paslaugas galės gauti greičiau. Kiek ir kokių paslaugų bus apmokama vienam pacientui Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, paaiškės rudenį, kai bus nustatyti paslaugų įkainiai.

Šios naujovės taip pat prisidės įgyvendinant Pagalbos vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas ar kitas raidos sutrikimas, 2019-2020 metų veiksmų planą, kuriuo trys ministerijos – Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto – įsipareigojo suvienyti jėgas ir konkrečiomis priemonėmis padėti vaikams bei jų tėvams.

Po to, kai prieš dvejus metus prakiuro Vaiko raidos centro pastato stogas, taip ir neatsirado laiko tą stogą sutvarkyti arba perkelti centrą į kitas patalpas.

Sveikatos apsaugos ministrės planas perkelti vaiko raidos centrą į Pušyno kelią, kur yra vaikų sanatorija, pasirodė netinkamas. Dabar Vaiko raidos centras glaudžiasi mažesnėse patalpose, negali teikti visų paslaugų.

Dar 2007 metais Gedimino Kirkilo vyriausybė buvo nusprendusi pastatyti naują Vaiko raidos centro korpusą Santariškėse, pastatas turėjo būti baigtas 2012 metais. Žinoma, jo nėra, bet yra naujas ministerijos sprendimas perkelti Vaiko raidos centrą į vaikų ligoninės patalpas Santariškėse, kai ši išsikels į naują pediatrijos korpusą.

Kada tai bus, ar iš viso bus, šiandien patvirtinančių vargu ar rastume, nes, pavyzdžiui, Santariškių klinikų vadovas nerado laiko atsakyti į „Savaitės“ žurnalisto klausimus. Nuo 2008 metų Vaiko raidos centras kartu su visa Vaikų ligonine buvo prijungtas prie Santariškių klinikų.

O štai vienas Vaiko raidos centro steigėjų ir nuolatinis jo globėjas profesorius Dainius Pūras sako, kad sprendimas perkelti centrą į Vaikų ligoninę – toks pat netinkamas, kaip netinkamas buvo nukelti į Pušyno kelią.

Telpa ne visi

D. Pūras Vaiko raidos centrą vadina Sąjūdžio kūdikiu. Atkūrus nepriklausomybę jam pavyko įtikinti tuometinę valdžią, kad psichikos negalią turintys vaikai privalo būti gydomi pasitelkiant pasaulinės medicinos naujausią metodiką.

Tada nuspręsta tokiems vaikams ir jų tėvams pagalbą teikti ne Naujojoje Vilnioje esančioje ligoninėje kartu su suaugusiaisiais, kaip tai buvo daroma sovietmečiu, o atskirai įsteigti Vaiko raidos centrą. 

Jame dirbantys medikai sako pastebintys, kad tokią negalią turinčių vaikų daugėja. Į šį centrą norintiems patekti vaikams ir jų tėvams kai kada eilėje tenka laukti iki pusmečio.

„Mes esame susispaudę ryškiai per mažose patalpose ir šiuo metu tikrai nepajėgūs teikti pagalbą tiek vaikų, kiek jų jos reikia“, – telefonu sakė Vaiko raidos centro Vaikų psichiatrijos skyriaus vedėja Jurgita Radzevičienė.

Tiesa, dar 2007-aisiais buvo nutarta centrui pastatyti atskirą korpusą Santariškėse. Parengti daug kainavę ne tik šio korpuso projektai, bet ir numatytos europinės lėšos –  3,5 mln. eurų. Tačiau per tą laikotarpį keitėsi ne tik vyriausybės, bet ir Santariškių klinikų vadovybė. O Vaiko raidos centras perėjo į Santariškių klinikų pavaldumą.

Nuspręsta: perkels į buvusį infekcinį korpusą

Tad Santariškių klinikos atsakingos ir privalo arba suremontuoti įgriuvusį Vaiko raidos centro pastato stogą Žvėryne, arba šiam centrui statyti naują korpusą Santariškėse. Tačiau Santariškių klinikų vadovybė nutarė nei vieno, nei kito nedaryti.

Su klinikų vadovu susitikti nepavyko dėl labai didelio jo užimtumo, kaip „Savaitei“ aiškino prof. Kęstučio Strupo pavaldiniai. Jo atstovė telefonu tikino, kad sprendimus priima Sveikatos apsaugos ministerija.

Skirtingai nei Santariškių klinikų vadovas, Sveikatos apsaugos ministrė mums laiko rado. Ji sako, kad dėl šios problemos šią savaitę posėdžiauta intensyviai – įvyko net du posėdžiai.

„Yra priimtas jau galutinis sprendimas. Vaiko raidos centras persikels į dabartinę vaikų ligoninę, kuri išsikels į naujai pastatytą pediatrijos korpusą“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

„Jis (dabartinės vaikų ligoninės pastatas) buvo pastatytas sovietiniais laikais kaip infekcinis korpusas Afrikos klimato valstybėms. Jis netinkamas naudoti“, – aiškino D. Pūras.

Vyriausybės prioritetas – stiprinti vaikų psichikos sveikatą

Tai reiškia, kad sveikatos apsaugos ministrė patvirtina Santariškių vadovybės iki šiol vykdytą politiką –  nei stogas Žvėryne tvarkomas, nei suprojektuotas korpusas Santariškėse Vaiko raidos centrui statomas nebus.

Vaikų psichiatras D. Pūras įtaria, kad Gedimino Kirkilo vyriausybės sprendimą statyti Vaiko raidos centrui atskirą korpusą skubama atšaukti, kol atostogauja premjeras.

„Šita vyriausybė yra įsipareigojusi prioritetiškai vaikų psichikos sveikatą stiprinti, žino, kad čia yra silpna Lietuvos vieta. Mano žiniomis, ministras pirmininkas yra dezinformuojamas, jis nežino tikros situacijos“, – sakė D. Pūras.

Kėsinasi į gražią Žvėryno vietą

Kad vaikų psichikos ligos pastaruoju metu – opi problema, patvirtina socialinių pedagogų ir pilietinių organizacijų kreipimasis atviru laišku į šalies vadovus ir politikus.

Jame prašoma kurti sisteminę, o ne fragmentišką vaiko gerovę, nes per ketvirtį amžiaus mūsų šalyje vaikai netapo laimingesni, o valstybėje nėra sukurto sisteminio požiūrio į vaiko gerovę.

Vaiko raidos centro istorija – dar vienas tai patvirtinantis pavyzdys, sako nevyriausybinių organizacijų vaikams konfederacijos garbės prezidentė Giedrė Kvieskienė.

„Reikėtų mažiau varvinti seilę į tą gražią Žvėryno vietą. Ten tikrai yra labai graži vieta, kuri galėtų būti pritaikyta ir vaikų poilsiui, ir rekreacijai, ir pramogoms, bet reikia politikų valios“, – sakė ji.

Įsigalėjusi barterinė korupcija

Sveikatos apsaugos ministrė sakė, kad pastatai ir teritorija Žvėryne, kur dabar įsikūręs Vaiko raidos centras, bus privatizuojami. O centras čia glausis, kol Vaikų pediatrijos ligoninei Santariškėse pastatys naują korpusą. Tada į atlaisvintas patalpas galės keltis Vaiko raidos centras. Jeigu tokio sprendimo nepakeis nauja vyriausybė arba, kaip sako D. Pūras, interesų grupės.

„Tai yra tos grupės, kur politikai važiuoja į Santariškes gydytis. Nebūtinai patys, bet ten, žinote, lietuviškos tradicijos: ir bobutė, ir anyta, ir visa giminė. Kaip sakoma, geriau juos gydo, daugiau dėmesio skiria. Tai vadinama barterine korupcija ir ji yra pavojingesnė negu „kyšiukas“ daktarui. Barterinė korupcija užblokuoja visas pastangas į skaidrumą atvesti Lietuvos sveikatos sistemą. Tai yra labai pavojingas požymis“, – pasakojo vaikų psichiatras.