Ankstyvosios reabilitacijos klinikoje, priklausančioje Kauno klinikoms, dirbantis gydytojas konsultuoja ir medicinos centre „Northway“ Klaipėdoje.

– Kokiomis rekomendacijomis galite pasidalinti su tėveliais?

– Pagal rekomendacijas iki 3 metų, kai vystosi raidos pamatai, vaikai neturėtų kontaktuoti su išmaniaisiais telefonais, televizoriumi, kompiuteriu. Vėliau šis laikas taip pat turi būti ribojamas, nes tai trikdo ir psichologinę, ir kalbinę vaikų raidą.

Nepaisant rekomendacijų, mažamečiui gali atsirasti socialinio bendravimo trikdžių. Tuomet mažylis nesugeba visiškai socializuotis su bendraamžiais, žaisti įprastų žaidimų. Galiausiai vaikas net pavalgyti be filmuko nesugeba.

Nūdien įprastu reiškiniu tapo pasikeitę visuomenės poreikiai, šeimos dinamika: tėvai su vaikais nebeskaito knygučių, mažiau žaidžia namie ir lauke, patys vaikai su bendraamžiais bendrauja nuotoliu, o ne susitikę kieme.

Tai mažina gerųjų patirčių gavimą, kurios ypač svarbios motorinei, psichologinei vaiko raidai. Tėvelių užduotis – suformuoti taisykles ir rodyti gerus pavyzdžius, kad vaikas būtų suinteresuotas turiningu laisvalaikiu. Jei vaikas mato, kad tėvai visą dieną nepakelia akių nuo telefonų, kyla klausimas: o kodėl jam draudžiama žiūrėti filmukus?

– Kokios priežastys, be šiuolaikinių technologijų įtakos, taip pat lemia vaikų raidos sutrikimų augimą?

– Vaikų raidos sutrikimų skaičiai auga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai gali būti susiję su aplinkos bei gyvenimo būdo pokyčiais. Noriu pabrėžti, kad aplinkos veiksniais įvardinu ne tik šiuolaikinių technologijų naudojimą, bet ir vaiko augimo aplinkos pasikeitimus, netinkamą mitybą, taršą... Sąrašą galima tęsti ir visi veiksniai – ne ką mažiau svarbūs nei genetiniai.

Tai – dažniausiai specialistų įvardijamos priežastys, tačiau jos tikrai nėra vienintelės. Kartais tiksli psichomotorinio sutrikimo priežastis yra aiški: pavyzdžiui, įgimtos ligos, nervų sistemos sutrikimai, traumos ir kitos aplinkybės. Dažniausiai raidos vėlavimą lemia daugelio veiksnių sąveika.

Be to, didėjančiam vaikų raidos sutrikimų skaičiui daryti įtaką gali ir tai, kad vis daugiau šeimų gali gauti savalaikę bei kokybišką medicinos specialistų pagalbą. Dabar gydytojai naudojasi įvairesniais vertinimais ir diagnostiniais kriterijais nei anksčiau, vadinasi, įmanoma tiksliau nustatyti raidos sutrikimą.

Mokslui žengiant į priekį, tobulėja medicinos pasiekimai: per daugelį metų pagerėjo ir neišnešiotų, ir sunkios būklės naujagimių išgyvenimo rodikliai. Nors tai neabejotinai teigiamas pokytis, deja, kai kurie iš šių vaikų ateityje susidurs su raidos sutrikimais.

„Northway“ nuotr.

– Minėjote, kad dirbate Kauno ankstyvosios reabilitacijos klinikoje. Kokie dažniausiai pasitaikantys atvejai jūsų – vaikų neurologo – praktikoje?

– Į universitetinius centrus siunčiami mažieji pacientai iš visos Lietuvos su sunkesnėmis ar nepatikslintomis diagnozėmis. Ne išimtis – ir raidos sutrikimai. Gan dažnai tenka matyti vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimus, cerebrinį paralyžių, specifinius mišrius raidos sutrikimus.

Gyvenime man pasisekė, kad apie šiuos sutrikimus galėjau mokytis iš geriausių šios srities specialistų Lietuvoje, todėl tai motyvuoja nesustoti ir tobulėti.

– Kokia yra pagrindinė vaikų neurologo užduotis? Ar vaikų neurologo darbe svarbus komandinis darbas su kitais specialistais?

– Pagrindinė vaikų neurologo užduotis – įvertinti vaiko anamnezę, klinikinius požymius, nustatyti psichomotorinės raidos sutrikimą. Tuomet, remiantis diagnoze ir gydytojo išvadomis, specialistai pritaiko tikslingas metodikas užsiėmimuose.

Šioje srityje be specialistų – psichologų, ergoterapeutų, kineziterapeutų, logoterapeutų pagalbos nepavyktų pasiekti geriausių rezultatų.

Jie ne tik atlieka objektyvius vertinimus, bet ir pateikia savo įžvalgas, kurios yra būtinos diagnozei nustatyti.

– Ar svarbus tėvų vaidmuo, gydant vaiko raidos sutrikimą?

– Joks specialistas negalės padėti vaikui, jei nesulauks pagalbos iš šeimos narių. Viena užsiėmimo valanda per savaitę ar septynios reabilitacijos dienos iš esmės nieko nepakeis.

Visada stengiuosi tėvams priminti, kad didžiausią įtaką turės vaiko namų aplinka. Visos užduotys, darbeliai, aplinkos pakeitimai turi būti atliekami kiekvieną dieną. Gydytojai, specialistai stengiasi suteikti kuo daugiau informacijos bei rekomendacijų, kaip tai atlikti. Visada skatinu vaikų tėvus užduoti klausimus ir išsiaiškinti tai, kas lieka neaišku ar ne iki galo jiems atsakyta. Tada lieka kartu dirbti dėl geriausio rezultato.

– Daugiausia laiko dirbate Kauno klinikų ankstyvosios reabilitacijos centre. Kas jus motyvuoja atvykti iš Kauno į Klaipėdą konsultuoti vaikus ir jų tėvelius?

– Savęs realizacija, pagalba ieškantiems pagalbos. Jūra (šypsosi). Manau kiekvienas gydytojas jaučiasi gerai ten, kur yra reikalingas. Per šį laiką dirbdamas Klaipėdoje sutikau ne vieną pacientą, kuriam galėjau patarti, padėti, nuraminti. Turbūt tai didžiausia motyvacija.

Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), centrai bus atsakingi už ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo savivaldybėse koordinavimą.

Anot ministerijos, tai reiškia, jog specialistams kitose šalies savivaldybėse galės padėti gydytojai iš penkių didžiųjų sveikatos priežiūros centrų: prireikus tiesiogiai ar nuotoliniu būdu pagelbėti konsultuojant pacientus, teikti metodinę pagalbą sveikatos, ugdymo ir socialines paslaugas vaikams teikiančioms įstaigoms ir specialistams ir kt.

SAM sako, jog pokyčiai reikalingi, kad vaikų raidos sutrikimų ankstyvąją reabilitaciją šeimos gautų vienodai greitai ir patogiai visoje Lietuvoje, o pačių paslaugų kokybė augtų.

Ministerija pranešime pažymi, kad speciali pagalba turi būti suteikiama ne tik raidos sutrikimų turinčiam vaikui, bet ir jo tėvams ar globėjams: kasdien susiduriant su unikaliais iššūkiais rūpinantis vaiku su raidos sutrikimais, artimiesiems taip pat reikia tiek emocinės, tiek fizinės sveikatos priežiūros profesionalų pagalbos.

Vienu iš svarbesnių siūlomų pokyčių įvardijamas tėvų mokymas. „Raidos sutrikimą turinčių vaikų tėvai turi būti mokomi, kaip taikyti ankstyvosios reabilitacijos intervencijas namuose, pritaikyti aplinką, naudoti kompensacines priemones“, – nurodoma pranešime.

Pasak SAM, šiuos mokymus vykdys specialistų komandos nariai pagal savo kompetenciją kiekvieno terapinio užsiėmimo metu.

Ambulatorines vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teiks specialiai tam suburta specialistų komanda, kuriai vadovaus gydytojas socialinis pediatras. Komandą turėtų sudaryti: gydytojas socialinis pediatras, kineziterapeutas, ergoterapeutas, klinikinis logopedas, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir bendrosios praktikos slaugytojas. Stacionare ši specialistų komanda dar pasipildys meno terapeutu ir specialiuoju pedagogu.

Ankstyvosios raidos sutrikimų gydymo kokybei ir prieinamumui gerinti bus sudarytas vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų valdymo komitetas, kuris vertins universiteto ankstyvosios vaikų reabilitacijos centrų pateiktas analizes, teiks išvadas ir pasiūlymus dėl šių paslaugų teikimo organizavimo tobulinimo. 

Vos gimę mažyliai miega nuo 11 iki 18 valandų per parą. Jie prabunda vidutiniškai kas 3-4 valandas, nes paprasčiausiai išalksta. Kūdikiai pirmosiomis gyvenimo dienomis dar neturi savo miego ritmo, neskiria dienos nuo nakties. Tačiau maždaug 3-4 savaičių vaikų miego ritmas pradeda nusistovėti, o dauguma 3 mėnesių vaikų jau gali išmiegoti neprabudę visą naktį.

Kokie veiksniai trikdo vaikų miegą?

Vaikų miego kokybę lemia patys įvairiausi veiksniai. Nors paveldėtas organizmo savybes, temperamentą ar nervinės sistemos veiksnius kontroliuoti nėra lengva, tačiau, atkreipę dėmesį į keletą paprastų patarimų, tėvai galės ženkliai pagerinti mažųjų miego kokybę.

Miegą neigiamai veikia per didelis tėvų rūpestis

Kai kuriems tėvams tai gali nuskambėti keistai, tačiau per didelis jų rūpestis vaiku gali neigiamai veikti vaiko nakties poilsį. Kitaip nei suaugęs žmogus, užmigęs vaikas pirmiausia patenka į aktyvų miegą – greitų akių judesių miego fazę. Jos metu vaikas miega neramiai – niurna, verkšlena, šypsosi, rodo grimasas, juda. Tai normali kūdikių miego ypatybė, tačiau dalis tėvų vos išgirdę verkšlenantį vaiką, iškart jį paima ant rankų. Taip vaiko miegas yra sutrikdomas, o ilgainiui prie tėvų rankų miego pradžioje įpratęs vaikas be jų gali nebemokėti užmigti.

Pixabay nuotr.

Mamos miegas lemia vaiko miegą

Gimus mažyliui įprastinė moters dienotvarkė pakinta. Jai tenka keltis kelis kartus per naktį, ji gali jaustis išsekusi, nepailsėjusi. Visgi sprendimas – pailsėsiu, kai vaikas užaugs – nėra teisingas, kadangi mamos miego trūkumas tiesiogiai veikia ir vaiką. Kartu su motinos pienu mažylis gauna miego hormono melatonino, kuris padeda susiformuoti normaliam vaiko cirkadiniam ritmui ir lengvai užmigti naktį.

Miego higiena – privalomas gero miego elementas

Kaip ir suaugusiems, taip ir vaikams labai svarbu reguliari miego higiena. Miego higienos nebuvimas prailgina užmigimo laiką ir sumažina miego kokybę. Todėl rekomenduojama stengtis, jog vaikas kasnakt užmigtų tuo pačiu metu.

Kasnakt užmigti reguliariu laiku padės miego ritualai – likus valandai iki miego nuprauskite vaiką, išvalykite dantis, aprenkite naktiniais rūbais, atsigulkite į lovą ir paskaitykite pasaką. Kasdienė rutina iš anksto padės vaiko organizmui suprasti, jog atėjo miego laikas.

Vaiko lovytė, skirta tik miegui

Vaikui, kaip ir suaugusiajam, lova – vieta, skirta tik miegui. Tėvai neretai daro klaidą vaiko lovelę apkabindami įvairiais žaislais. Vaikas, paguldytas į lovytę, turi suprasti, jog tai – vieta, skirta miegui, o ne žaidimams.

Taip pat reikėtų nepamiršti, jog kaip ir suaugusiems, taip ir vaikams svarbi miegamojo aplinka. Kambarys turi būti išvėdintas, jame neturi būti per daug karšta, o vaiką rekomenduojama apkloti tik natūralaus pluošto antklode.

Fantazija sukelia nerimą

Vaikų fantazija itin gaji, jie greitai gali prakalbinti mėgstamiausią žaislą arba įtikinti tėvus, jog po lova slepiasi pabaisos. Dėl šios priežasties tėvai turėtų gerai apgalvoti, ką sako vaikams prieš miegą. Net ir tik truputį gąsdinančios pasakos gali vaiką paveikti neigiamai. Atsigulus į lovą vaikas prisimins pabaisas, todėl bus jaučiama baimė užmigti, o miegas taps neramus, vaiką gali kankinti košmarai.

Vaikų miegas – svarbus normaliai raidai 

Neramus vaikų miegas ne tik apsunkina tėvų poilsį, bet gali tapti ir normalios vaiko raidos sutrikimo priežastimi. Todėl į vaiko miego rutiną reikia žiūrėti itin dėmesingai ir pašalinti visus veiksnius, galinčius trikdyti kokybišką ir ramų vaiko miegą.

Stebuklai – specialistų rankose

Praėjusį penktadienį Klaipėdos universitete ketvirtą kartą vykusioje konferencijoje netrūko garbingų svečių. Pasak renginio organizatorių – Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų ir Klaipėdos universiteto vadovų – dalyvių gausa tik patvirtina, kad konferencija apie kompleksinės integruotos pagalbos inovacijas ir perspektyvas raidos sutrikimų turinčiam vaikui ir šeimai – itin aktuali ir opi.

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai turi bene didžiausią patirtį, dirbant su tokiais vaikais. Pastaruosius kelerius metus įstaiga vis daugiau dėmesio ir pastangų skiria ne tik be tėvų globos likusiems vaikams, bet ir šeimoms, auginančioms įvairių raidos sutrikimų ar negalią turinčius vaikus.

Specialiųjų poreikių vaikų pasirodymas renginio pradžioje tik įrodė, kiek daug galima pasiekti atsidavusių specialistų pastangomis. Nuotaikingas šių vaikų pasirodymas niekuo nesiskyrė nuo kitų bendraamžių.

Klaipėdos regionas yra gana gerai išvystęs šias paslaugas. Šioje srityje dirbančių specialistų entuziazmas įkvepia ir žavi.

"Specialistų meilė, supratingumas, kompetencijos gimdo stebuklus. Jie randa tą stebuklingą raktelį į ypatingų vaikų širdis", – kreipdamasi į susirinkusiuosius po vaikų pasirodymo sakė A.Nikolajevienė.

Akcentuoja pagalbą

Viena iš renginio organizatorių A.Nikolajevienė akcentavo pagalbos svarbą ne tik vaikams bet ir šeimoms, auginančioms įvairių raidos sutrikimų turinčius vaikus.

Tėvus, susilaukusius raidos sutrikimų turinčio vaiko, dažnai kamuoja tokie jausmai kaip kaltė, gėda, ką pagalvos ar kaip priims aplinkiniai. Tik specialistų pagalba gali padėti šeimai įveikti šiuos išgyvenimus.

Pabrėžiama, kad tėveliams dėl vaikučių būtina kreiptis pagalbos į specialistus kuo anksčiau, neuždelsti. Nesivadovauti nuostata, kad vaikas išaugs. Ankstyvame amžiuje savaitės ir mėnesiai – labai svarbūs.

Tik įvairių sričių specialistų profesionalumas ir ankstyva diagnostika leidžia pasiekti puikių rezultatų ikimokykliniame amžiuje.

Pasak A.Nikolajevienės, turėtume akcentuoti ne didėjantį sutrikimų skaičių ar patį sutrikimą, o kaip svarbu jį laiku nustatyti ir laiku pradėti teikti vaikui ir šeimai pagalbą, kad juos geriau suprastų ir priimtų visuomenė.

Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas pasidžiaugė, kad per ketverius metus konferencija gerokai išaugo – praėjusį penktadienį į tarptautinį renginį susirinko specialistai iš visos Lietuvos.

Ne kartą kūdikių namuose lankęsis Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Arūnas Barbšys pastebėjo, kad anksčiau sutrikimų turinčius vaikus auginančios šeimos buvo tarsi nematomos. Dabar situacija keičiasi. Pasak mero pavaduotojo, tokios šeimos turėtų būti labiau matomos ir sulaukti daugiau pagalbos.

Statistika: sutrikimų daugėja

Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Anželika Balčiūnienė teigė, kad įvairių sutrikimų turinčių vaikų skaičius kasmet didėja, ypač tarp berniukų. Tai patvirtina vaikų ligotumo įvairiapusiais raidos sutrikimais Lietuvoje statistika per pastaruosius ketverius metus.

"Tai ne epidemija, o gerėjančios diagnostikos ir specialistų pastangų rezultatas. Žinant tam tikrus rizikos veiksnius, vaikai kuo anksčiau turi būti nukreipiami specialistų konsultacijoms", – sakė vaikų gydytojos išsilavinimą turinti ministerijos atstovė.

Pagal gyvenamąją vietą raidos sutrikimų turinčių vaikų daugiau gyvena didžiųjų miestų savivaldybėse, tarp jų ir Klaipėdos. Manoma, kad tokiai statistikai įtakos greičiausiai turi labiau prieinama specialistų pagalba.

"Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais tikrinant jo sveikatą tėvai pas gydytojus vaikšto kaip į darbą. Gydytojas ne be reikalo klausinėja, ar vaikas šypsosi, ar nulaiko galvytę. Jeigu nors vienas punktas pagal psichomotorinės raidos visuotinį vertinimą neatitinka normos, rekomenduojama vaiką nukreipti ankstyvosios raidos specialisto konsultacijai ir tai turi būti padaryta kuo anksčiau", – apie Lietuvoje egzistuojančią tvarką paaiškino A.Balčiūnienė.

Žavi klaipėdiečių entuziazmas

Lietuvoje šiuo metu stacionarią pagalbą raidos sutrikimų turintiems vaikams teikia 2 centrai ir apie 50 ambulatorinių įstaigų (Klaipėdoje tokių esama 4). Pasak ministerijos atstovės, kitąmet planuojama atlikti visų šių įstaigų teikiamų paslaugų patikrinimą.

"Norime ne bausti, o įvertinti, kokia pagalba teikiama ir kaip dar efektyviau būtų galima padėti raidos sutrikimų turinčių vaikų šeimoms", – paaiškino A.Balčiūnienė.

Anksčiau raidos sutrikimų turinčiais vaikais buvo rūpinamasi iki 4 metų. Atsižvelgiant į tėvų poreikius, planuojami teisės aktų pakeitimai, kad tokiais vaikais būtų rūpinamasi iki pilnametystės.

Paklausta, ar Lietuvoje "sutrikusius" vaikus auginančioms šeimoms pakanka pagalbos, ministerijos atstovė taip pakomentavo: "Pakankamai ar nepakankamai yra subjektyvu. Pagalbos tokioms šeimoms niekada nebus per daug. Dabar pagalba tokioms šeimos yra, prieinamumas neblogas. Susiduriame su situacija, kad kartais tiesiog trūksta informacijos. Dar sulaukiame pavienių skambučių dėl paslaugų prieinamumo konkrečioje savivaldybėje. Dirbame ta kryptimi, esame nusimatę nemažai priemonių, kad kuo daugiau tėvų ir specialistų pasiektų reikiama informacija."

A.Balčiūnienės manymu, situacija Klaipėdos regione dėl pagalbos sutrikimų turintiems vaikams yra tikrai nebloga.

"Klaipėdos regionas yra gana gerai išvystęs šias paslaugas. Šioje srityje dirbančių specialistų entuziazmas įkvepia ir žavi. Norisi jiems pagelbėti ir netrukdyti dirbti", – pridūrė ministerijos atstovė.

Sąmoningo dėmesingumo nauda

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus medicinos psichologė ir kognityvinės elgesio terapijos praktikė Milda Cibulskytė pasakojo, kaip galima padėti vaikams, turintiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimų.

Psichologė tokiems vaikams ir suaugusiems rekomenduoja ugdyti sąmoningą dėmesingumą. Ji sutiko, kad net suaugusiems tai – ne visada lengva užduotis. Nustatyta, kad suaugęs žmogus per dieną tik 30 procentų būna "čia ir dabar", visą kitą laiką – praeityje arba ateityje.

Tačiau, kaip rodo specialistės praktika, nieko nėra neįmanoma. Konferencijos dalyviams ji praktiškai, pasitelkdama vaizdines priemones ir net razinas, parodė, kaip galima ugdyti vaikų ir suaugusiųjų sąmoningumą.

"Nuo labai anksti svarbu mokyti vaikus sutelkti dėmesį ir stengtis išlaikyti jį kuo ilgiau", – patarė M.Cibulskytė.

Pagalba – kuo anksčiau

Psichologė atkreipė dėmesį, kad tėvai kartais iki mokyklos linkę ignoruoti bei nepastebėti vaiko raidos sutrikimų, vertindami tai kaip charakterio bruožus ar vildamiesi, kad augant tam tikros bėdos išsispręs savaime.

Pasak specialistės, raidos sutrikimų turinčiam vaikui būtina kuo anksčiau suteikti pagalbą: kuo ilgiau delsiama, tuo labiau daugėja problemų: nuo socialinių, bendravimo iki psichotropinių medžiagų vartojimo.

Neignoruoti vaiko raidos sutrikimų ir kuo anksčiau ieškoti pagalbos rekomendavo daugelis konferencijos lektorių.

Konferencijoje pranešimus įvairiomis aktualiomis temomis skaitė 18 lektorių. Dalyviai galėjo susipažinti ir net praktiškai išbandyti sensorines priemones vaikams su motorikos sutrikimais, išgirsti naujausias žinias apie autizmą, sensorinės integracijos vertinimo metodikas, technologijų įtaką ankstyvajai raidai, aptarė visuomenės požiūrio į negalią plotmes, delfinų terapijos ir hipoterapijos taikymą vaikams, turintiems raidos sutrikimų, apkalbėjo, su kokiais sunkumais susiduriama teikiant pagalbą ir kt.

Anot jos, vaikus užvaldančios emocijos verčia elgtis netinkamai, tai gali tapti iššūkiu tėvams, turintiems išankstinių auklėjimo lūkesčių: „Nereikia pamiršti, kad vaikai pagal užsakymą neauga.“

– Ar šiais laikais vaikus auginti lengviau ar sunkiau? Informacijos yra daug, gal net perteklius. Kaip nepasimesti?

– Klausimas, lengviau ar sunkiau auginti vaikus, turbūt užduodamas visais laikais. Pritariu, kad informacijos perteklius yra. Pagrindinė problema – atsirinkti, kurie patarimai ir rekomendacijos tinkamiausi.

Šiais laikais tėvai labai domisi, skaito knygas, informacijos ieško internete. Kartais jie labai pasimeta. Informacija lyg ir padeda, bet kartu ir apsunkina. Nepaisant visų teorijų ir patarimų, vaikai yra individualūs. Tam tikri dalykai bendri, bet vaikai skirtingi, kokie skirtingi yra ir juos auginantys tėvai. Taigi sunku atsakyti, vaikus auginti lengviau ar sunkiau.

– Ar įmanoma pasakyti, koks vaiko elgesys yra tinkamas?

– Tai individualu, priklauso ir nuo vaiko amžiaus, ir nuo tėvų. Kai tėvai augina kūdikį, tikisi, kad jis gerai miegos, valgys, bus ramus, nesirgs, nesikels vidury nakties, šypsosis, kai bus kalbinamas, džiaugsis, kai ateis senelė.

Kai vaikas eina į darželį, tikimasi, kad jis lengvai atsiskirs, susiras draugų ir pan. Kiekviename amžiuje galima išgirsti, ko tėvai tikisi, lūkesčių būna daug. Tačiau nereikia pamiršti, kad vaikai pagal užsakymą neauga. Jie būna ir pavargę, ir supykę, nori prieštarauti. Tuomet susiduriama su įtemptomis situacijomis, su kuriomis vieni tėvai susitvarko greičiau, o kitiems reikia daugiau laiko ir pagalbos.

– Kaip galima apibūdinti vaiką iki dvejų metų? Su kokiais iššūkiais susiduriama?

– Nuo gimimo iki dvejų metų pagrindinis vaiko poreikis yra saugumo jausmas. Jam tikrai nereikia daug spalvotų žaislų ar kažkokių rūbų. Svarbiausia, kad jis jaustųsi saugus. Kai kuriems tėvams užtikrinti saugumą sunku, kitiems tai pavyksta lengvai ir natūraliai.

Kai jam bus 18 metų, nereikės lėkti vos jam pakvietus, bet kūdikiui svarbu pasijusti svarbiam.

Tokios amžiaus vaiką auginantys tėvai dažnai klausia – ar galima vaiką nešioti, kai verkia? Ar reikia reaguoti, o gal leisti paverkti? Šiame amžiuje reaguoti reikia greitai, vaiko poreikį patenkinti čia ir dabar.

Kai jam bus 18 metų, nereikės lėkti vos jam pakvietus, bet kūdikiui svarbu pasijusti svarbiam. Jei jis alkanas, jį reikia pamaitinti, jei jis išsigandęs, jį reikia nuraminti. Tik tada jis supranta, kad pasaulis draugiškas, jame galima jaustis patogiai, saugiai augti ir priimti žmones. To užtikrinimas tėvams gali būti iššūkis, nes reikia savo poreikius atidėti į šalį, gali nukentėti miegas ar savirealizacija.

– Koks kitas etapas?

– Tai amžius, kai vaikui 2–3 metai. Toks vaikas jau nebeguli lovytėje ir nebūna vien glėbyje. Jis pradeda daugiau vaikščioti, apžiūrinėti aplinką, yra leidžiamas į darželį. Su tuo susijęs pirmas atsiskyrimas ir didesnis pasaulio pažinimo siekimas. Pagrindiniai poreikiai šiame etape – savarankiškumas ir nepriklausomybė.

Vaikas jau turi savo nuomonę. Kai tėvai jam liepia eiti valgyti, jis sako – ne, neinam valgyti. Galbūt po sekundės vaikas sakys, kad nori eiti valgyti, tai bus jo sprendimas. Šiame amžiuje svarbu nesileisti į karą, bet leisti vaikams būti savarankiškiems.

– Kaip spręsti tokias situacijas? Pavyzdžiui, reikia eiti į lauką, tėvai sako, kad laikas autis batus, o vaikas prieštarauja.

– Vienas patarimų, kad nenukentėtų vaiko savarankiškumas ir orumas, yra leisti jam pasirinkti iš tokių variantų, kokių tik galima. Jei siūloma eiti į lauką, vaiko atsakas bus priešingas. Todėl reikia pasiūlyti du variantus. Pavyzdžiui, ne klausti, ar vaikas nori eiti į lauką, o pasakyti – mes einame į lauką, kurią kepurę šiandien norėtum užsidėti, žalią ar raudoną? Taip vaikas gali savarankiškai išsirinkti.

Jei siūloma eiti į lauką, vaiko atsakas bus priešingas. Todėl reikia pasiūlyti du variantus.

– Kokie iššūkiai laukia ruošiantis arba jau pradėjus eiti į mokyklą?

– 4–6 metų amžius – laikas, kai vaikas labai iniciatyvus. Jis turi daug idėjų, sumanymų, nori kažką nuveikti. Šis amžius – tarsi galių pasitikrinimas. Vaikas supranta, kad suaugusieji yra tie, kurie gali viską, todėl pradedama rungtyniauti. Vaikai nori pirmi įbėgti į kambarį ir įjungti šviesą, pirmi įlipti į liftą, automobilį, pirmi kažką pasakyti.

Šiame amžiuje svarbu neužgesinti iniciatyvumo. Vaikas nori būti panašus į suaugusįjį, bet dėl amžiaus susiduria su pasakymu – tu per mažas. Ir jei tai nuolat kartojama, vaikas ima jaustis kaltas, per daug išsišokantis.

Tokiu laiku tėvai pastebi, kad vaiko emocijos suaktyvėja. Atsiranda pykčio priepuolių, baimių. Tai susiję su tuo, kad vaikai auga, jų jausmai tampa intensyvesni, bet tai suvaldyti sunku. Šiuo metu labai išsiplečia vaizduotė, vaikai ima daugiau fantazuoti, dėl to atsiranda baimių. Todėl reikia tėvų nuraminimo, padrąsinimo. Tai tokie pagrindiniai iššūkiai.

– Nežinia, ar kai vaikui, pradėjusiam lankyti mokyklą, ten patiks.

– Tikrai, nežinia kas mokykloje tokio, kas turėtų patikti, žvelgiant iš vaiko pozicijos. Nereikia vaiko gąsdinti ir iš anksto ruošti įvairioms situacijoms. Bet jei jis ateina ir sako, kad rytoj nenori eiti į mokyklą, jau reikia pasikalbėti, nes kažkas vyksta. Priežasčių gali būti milijonas.

Gal vaikas susipyko su klasiokais, gal mokytoja ką nors piktai pasakė, gal gavo blogesnį pažymį, buvo palygintas su kitu. Į mokyklą vaikas gali nenorėti dėl įvairiausių dalykų. Tai ne visada didelė drama. Bet tai visada – priežastis pokalbiui, nuraminimui.

– Ar noras įgyti žinių turi būti natūralus?

– Vaikai labai smalsūs. Darželinukams ir 5–6 metų vaikams viskas įdomu. Jiems svarbu, kokios suaugusiųjų reakcijos sulaukia, ar jų smalsumas patenkinamas, ar ne. Pradinukai dažniausiai taip pat užsidegę, nori žinių, tik svarbu, kaip tos žinios pateikiamos.

– O kaip elgtis tokioje situacijoje, kai vaikas parduotuvėje krinta ant žemės, rėkia ir verkia?

– Kai mažesnius vaikus užvalgo stiprios emocijos, jie elgiasi netinkamai. Tai labai priklauso nuo situacijos, bet taip dažnai atsitinka prekybos centruose, kur labai daug dirgiklių – šviesos, garsai, žmonės, spalvos, pagundos. Vaikų psichika nėra tokia atspari ir daugelis to neatlaiko.

Gal jie nugriūna ties žaislų lentyna, nes tikrai yra paveikti nuovargio, dirgiklių pertekliaus. Vaikai gali būti alkani, nes paimti iš darželio, gal jie nori gerti, jiems karšta. Tai paprastos priežastys ir ženklas, kad vaikas apsipirkinėjimui dar per mažas, nereikia su juo važiuoti. Jei taip nutinka, vaiką reikia nuraminti, paimti į glėbį, paglostyti.

Tačiau vaikai gali taip elgtis ir kai kažko nori, bet negauna. Jei mama sako, kad šiandien žaislo nepirks, vaikas griūna ant žemės ir galvoja, kad šis būdas suveiks. Viskas priklauso nuo suaugusiųjų reakcijos. Jei žaislo tėvai neperka, vaikas supranta, kad griūk negriuvęs, to daikto negausi. Bet jei tėvams vaiko gaila ar įtampą kelia aplinkinių reakcijos, žaislą jie nuperka, kitą kartą pasikartos lygiai tas pats. Vaikas užfiksuos, kad šis elgesio būdas tikrai veikia.

Pakanka kasdien pasivaikščioti

Vaikų protinė raida daug spartesnė, jeigu mamos jiems padeda skaityti ir atlikti namų užduotis. Apie tai paskelbė Londono universiteto koledžo ir Esekso universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkai.

Norėdama pasiekti gerų rezultatų mama su 3–7 metų amžiaus atžala turi dirbti kasdien. Beje, vaiko kognityvinių sugebėjimų spartesniam ugdymui neturi įtakos mokymosi dalykas – tam tinka kasdieniai mamos ir vaiko pasivaikščiojimai, vaikiškos literatūros skaitymas, piešimas.

Kasdienis motinos ir atžalos bendravimas sustiprina ir psichiką. Tokie vaikai auga mažiau agresyvūs, lengvai įsilieja į mokyklos kolektyvą. Jie geriau mokosi, daug ilgiau atsimena gautas žinias.

Taip pat nustatyta, kad kasdienis motinos ir atžalos bendravimas sustiprina ir psichiką. Tokie vaikai auga mažiau agresyvūs, lengvai įsilieja į mokyklos kolektyvą. Jie geriau mokosi, daug ilgiau atsimena gautas žinias.

Britų mokslininkai pabrėžia, kad susiformavę socialiniai įgūdžiai užaugus padeda lengviau tvarkyti asmeninį gyvenimą, gauti tinkamą išsilavinimą ir gerai atlyginamą darbą.

Mokslininkai tokią išvadą padarė išanalizavę per 8 tūkst. vaikų ir jų tėvų tyrimo duomenis. Plačiau apie paskelbta „The Daily Mail“ portale.

Knygas skaitykite garsiai

O Toronto universiteto (Kanada) mokslininkai rekomendavo tėvams garsiai skaityti knygas atžaloms, jei norima pagausinti mažylių žodžių atsargas. Specialistai tokius duomenis gavo tyrinėdami keturmečius vaikus. 

Mokslininkai vaikus suskirstė į dvi grupes: pirmojoje atsidūrė turintieji gausų žodyną, o kitoje – vartojantys mažiau žodžių mažyliai. Parinktose knygose buvo pasakojama apie gyvūnų savybes. Tyrimo metu tekstus garsiai skaitė suaugusieji, o taip pat buvo naudojamos kompiuteryje įrašytos knygos.

Paaiškėjo, kad turintys menką ar vidutinį žodyną keturmečiai daug blogiau suvokė informaciją, kai ją skaitė savarankiškai. Tačiau vaikų žodžių atsargos akivaizdžiai pasipildė, kai knygas garsiai skaitė suaugusieji. Turintieji gausų žodyną keturmečiai jį sėkmingai pildė ir savarankiškai skaitydami, ir klausydamiesi suaugusiųjų. Plačiau apie tyrimą paskelbta žurnale „Early Education and Development“.

Kada atskiria garsus?

JAV mokslininkai nustatė, kad kūdikio kalba pradeda formuotis dar jam esant motinos gimdoje. Pasak Vašingtono universiteto mokslininkų, motinos ištariamus garsus dar tik besiruošiantys išvysti pasaulį mažyliai gali atskirti nuo dvidešimtos nėštumo savaitės. Tuo metu aktyvizuojasi vaisiaus klausos nervas.

Ypač atskiriamos motinos tariamos balsės, atskiriamos sakinių tarimo intonacijos. Jei besilaukiančioji pakelia balsą, nerimą jaučia ir vaisius.