„Turėjome paskirtą laiką – vienam 10.30 val., kitam – 10.36 val. Bet mes atvažiavome 15–20 min. anksčiau. Aš privažiavau prie to žmogaus, kuris reguliuoja srautus ir pasakiau, kad yra mums paskirtas laikas, aš su vaikais. Sakė – neįdomu, yra bendra eilė. O kai į eilės galą nuvažiavau, per „Google maps“ įsivedžiau adresą, man parodė du kilometrus“, – situaciją komentavo pašnekovė.

Aš privažiavau prie to žmogaus, kuris reguliuoja srautus ir pasakiau, kad yra mums paskirtas laikas, aš su vaikais. Sakė – neįdomu, yra bendra eilė.

Eilėje – pusantros valandos

Paklausta, kiek laiko teko laukti eilėje, moteris suskaičiavo: „Pusantros valandos. Mano vaikai su simptomais, su galvos skausmais... Nei gerti nebuvau paėmusi, į tualetą užsimanė. Pasijaučiau kaip pasienyje, kur laukia sunkiasvorės mašinos. Bet ten bent tualetai yra, o čia... Nežinau. Šiuo metu emocijos veržiasi per kraštus“, – nusivylimo mobilaus punkto srautų reguliavimu neslėpė Gintarė.

„Aš manau, kad turėtų būti atskirta bent viena zona su vaikais, kurie važiuoja, kad leistų. Aš suprantu, kad yra sergamumas didelis ir tokia situacija, bet vaikams to nepaaiškinsi“, – samprotavo pašnekovė.

Gintarė teigė bandžiusi su mobilaus punkto darbuotojais vesti diskusiją apie nežmoniško ilgio eilę, tačiau jokių veiksmų iš jų pusės nesulaukė. „Bandžiau, man pasiūlė: „Ponia, praeikite pro visas mašinas, jeigu ten nebus nei vieno vaiko, tada mes jus įleisime.“ Bandžiau, nes aiškinau, kad mes nepasiruošę. Būčiau bent gerti nupirkusi ar kažką, kad atlauktume tą eilę. Bet aš neisiu per mašinas ir netikrinsiu, ten yra vaikų ar ne. Kategoriškai atsisakė įleisti“, – tikino moteris.

Svarbiausia vaikų sveikata

Aš suprantu, kad yra sergamumas didelis ir tokia situacija, bet vaikams to nepaaiškinsi.

Paklausta, kaip vaikams, jaučiantiems COVID-19 simptomus, pavyko iškęsti pusantros valandos automobilyje, moteris pasakojo: „Miegojo. Ant galo užmigo abu. Nusirengiau savo striukę ir užklojau“.

Gintarė teigė, kad dabar jai svarbiausia vaikų savijauta ir sveikata, o apie tolimesnius veiksmus, kurių galbūt imsis dėl patirtos situacijos, ji planuoja pagalvoti vėliau. „Šiuo metu noriu pirmiausia sulaukti testų rezultatų, o paskui jau galvosiu. Bandžiau ten sėdėdama ieškoti telefono numerio, paklausti, kodėl taip yra. Važiuojant aš buvau labai drąsi, nes laikas paskirtas. Tu gali laukti 15–20 min.,  bet tikrai ne šitiek. Nesitikėjau, buvo šokas“, – emocijų neslėpė pašnekovė.

Laukti 25–30 min. ar virš valandos?

Kauno miesto mobilaus punkto koordinatorius Lukas Pavlavičius portalo kauno.diena.lt žurnalistams teigė, kad pastaruoju metu eilės juda greičiau dėl atvertos naujos palapinės.

„Eilės taip pat, turbūt, kaip ir praėjusią savaitę. Vienu metu padidėja, kitu sumažėja. Nuo šios savaitės paleidome papildomą, jau ketvirtą palapinę, kuri funkcionuoja. Kad ir fizinės eilės formuojasi, tikrai jos juda greičiau nei praėjusią savaitę, kadangi papildoma palapinė paleista. Stengiamės, kad žmonės kuo mažiau lauktų eilėse. Per dieną besitestuojančių skaičius siekia apie 2,8 tūkst. Bent jau tiek yra užsiregistravusių, kažkiek būna neatvykusių. Tai apie 2,5–2,6 tūkst.“, – teigė L. Pavlavičius.

Paklaustas, kiek žmonėms tenka laukti eilėse, pašnekovas teigė: „Tiksliai laiko nepasakysiu, bet apie 25–30 min. Važiuojant atrodo, kad fizinė eilė ilga, bet kai suvažiuoja per minutę tikrai nemažai mašinų, tai eilė pakankamai sparčiai juda“, – bendrą tendenciją vardijo mobilaus punkto atstovas.

Važiuojant atrodo fizinė eilė ilga, bet kai suvažiuoja per minutę tikrai nemažai mašinų, tai eilė pakankamai sparčiai juda.

Kodėl tuomet Gintarei teko joje tūnoti daugiau nei valandą?

„Šitos situacijos pakomentuoti turbūt nelabai galėsiu, nes nemačiau fiziškai tos eilės. Aišku, atsiliepia eilės ir į tai, jeigu viskas gerai veikia, e. sveikata ir kitos sistemos veikia, aišku, eilės mažesnės. Jeigu yra kažkoks sutrikimas, kuris buvo vakar, aišku, stringa ir eilės, nes fiziškai žmonės negali atlikti savo darbo“, – teigė pašnekovas.

Pasiteiravus, koks sutrikimas buvo fiksuotas pirmadienį, L. Pavlavičius paaiškino: „Buvo turbūt visoje Lietuvoje e. sveikatos sutrikimas, kuomet dalis darbų tiesiog neveikė, nebuvo gaunama informacija apie užregistruotus asmenis, bet čia buvo iš e. sveikatos pusės. Šiam momentui naujų duomenų apie sutrikimą nebuvo, lyg nuo ryto kaip ir viskas veikia“.

Plėstis galimybių nėra?

Gintarė portalo žurnalistams teigė, kad būtų protinga mobiliame punkte padaryti atskirą palapinę automobiliams, kuriais tėvai atveža testuoti COVID-19 simptomus jaučiančius vaikus.

„Su srautų valdymu ir atskirų palapinių idėja viskas yra tvarkoje, mes priimame tas idėjas, bet pats įvažiavimas į mobilų punktą nėra toks platus. Jeigu mes turėtume keletą įvažiavimų ir galėtume planuoti srautą kažkaip iš vienos pusės ar iš kitos, tai būtų daug paprasčiau tai planuoti ir įgyvendinti. Kadangi yra ribotas patekimas į mobilų punktą ir fiziškai net nėra galimybės sukoordinuoti pravažiavimus ir įvažiavimus, tai šiuo metu turime tai, ką turime. Ačiū už idėją, bandysime tai aptarti susirinkimų metu ir spręsti situaciją dėl eilių“, – teigė Kauno miesto mobilaus punkto koordinatorius.

Kauno savivaldybės informacija

Siekiant užtikrinti, kad kiekvienas kaunietis laiku gautų reikiamą pagalbą – Kauno patikros punkte (Jonavos g. 51A) atidaryta ketvirta testavimo linija. Tai leis per dieną tyrimui dėl koronavirusinės infekcijos priimti iki 3 tūkstančių kauniečių.

Kad procesai vyktų sklandžiai ir greitai, primename gyventojams laikytis keleto taisyklių:

* Iš anksto užsiregistruoti testavimui per sistemą 1808.lt. Asmenys be išankstinės registracijos nepriimami.

* Į punktą atvykti jums nurodytu laiku arba ne anksčiau nei 10 min. prieš jį.

* Su savimi turėti ir būti pasiruošus pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentą bei registraciją patvirtinančią trumpąją SMS žinutę.

* Patikros metu privalu laikytis čia dirbančių specialistų nurodymų – nelipti iš automobilio, atidaryti langą tik sulaukus tokio nurodymo, vykdyti instrukcijas dėl mėginio paėmimo.

„Tai, kad mokiniams kiekvieną savaitę ketinama nemokamai dalinti greituosius antigeno testus savikontrolei yra svarbus pandemijos valdymo žingsnis. JAV mokyklų pavyzdys parodė, kad greitaisiais antigeno testais testuojant dažniau sudaroma galimybė identifikuoti virusą platinančius moksleivius bei išvengti protrūkių mokyklose. Kaip rodo ne tik JAV, bet ir Lietuvos nacionalinės laboratorijos patirtis, teigiami greitųjų antigeno testų rezultatai labai gerai koreliuoja su teigiamais PGR testų rezultatais. Tai rodo, kad teigiami greitųjų antigeno testų rezultatai yra pakankamai patikimi ir galima efektyviau ir su reikšmingai mažesniais resursais mažinti protrūkių riziką ugdymo įstaigose (ir kituose kolektyvuose), – feisbuke rašė profesorius. – Belieka tik apgailestauti, jeigu kam nors iki šiol dar neaišku, kad kartu su skiepais dažnai naudojami (ne rečiau, kaip du kartus per savaitę) greitieji antigeno testai yra svarbiausi išėjimo iš pandemijos įrankiai.“

Anot specialisto, testavimas buvo ir bus svarbus pandemijos valdymo įrankis, nes koronavirusus platina užsikrėtę žmonės, kuriuos būtina kuo greičiau nustatyti testuojant ir taip nutraukti virusų plitimo ir platinimo grandinę. Dažniau testuojant greitaisiais antigeno testais  galima pasiekti geresnius rezultatus, nei testuojant retai ir brangiais bei šiuo metu sunkiau prieinamais PGR testais.

„Kita mintis, kuri man pandemijos valdymo kontekste kelia labai daug abejonių – tai paviršių testavimas ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. Nepavyko rasti jokių tokio testavimo rezultatų Lietuvoje. Manau, kad toks testavimas neturi prasmės, o reikalauja milžiniškų resursų“, – rašė S. Čaplinskas.

Švietimo ministerija šiuo metu rekomenduoja mokiniams testuotis profilaktiškai, mokyklos gali rinktis iš dviejų testavimo būdų – greitaisiais antigenų testais arba kaupinių metodu. Testavimas vyksta savanoriškai.

Galimybių pasas vaikams

Vilnietis Arūnas persirgo COVID-19. Po dviejų mėnesių skonis ir kvapas dar neatsigavo, tad sirgti niekam nelinkėtų. Saugodamas nuo ligos vyras paskiepijo ir savo mažametes dukras.

Tačiau vaikus skiepija toli gražu ne visi, tad gelbėja testavimas. O nuo šiol dvylikamečiams reikalingas ir galimybių pasas.

„Mokyklose kaupinių būdu yra testuojami dažniausiai pradinukai, o pradinukams galimybių paso nereikia. Jeigu mes kalbame apie pagrindinio ugdymo arba vyresnius vaikus, tai jie yra testuojami greitaisiais antigenų testais. Mokykloje yra pratestuojami greitaisiais antigenų testais, laikoma, kad jie yra sveiki“, – sakė Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos tėvų tarybos pirmininkas Arūnas Penkaitis.

Tačiau net ir tokie testuoti vaikai galimybių paso gauti negali. Tad jaunieji piliečiai turi tirtis papildomai, darytis PGR tyrimus, imant mėginius iš nosies ar burnos.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Tu turi būti arba persirgęs, arba pilnai pasiskiepijęs, arba kas savaitę darytis PGR testą sveikatos biuro palapinėse. Turėtume būti labai naivūs galvodami, kad vaikai,  nesitestuojantys mokykloje paprastuoju greitųjų antigenų testu ar kaupinių testu, važiuos atlikti sudėtingesnį PGR testą kas savaitę. Viena priemonė kitos nepapildo, tarp tėvų bendruomenės kyla šurmulys“, – šnekėjo A. Penkaitis.

Tik virš 50 proc. tėvų sutinka, leidžia savo vaikus testuoti mokyklose.

Kiršina valdžią

Tokie sprendimai kiršina ir aukščiausius šalies vadovus. Prezidentas G. Nausėda mano, jog vaikai galimybių pasą turėtų gauti ne tik atlikę PGR tyrimą, bet ir atlikę greituosius antigenų testus. O jei Vyriausybė to neįteisins, žadėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

„Mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą, jeigu galimybių paso situacija liks tokia, kokia yra dabar. Vyriausybė savo artimiausiame posėdyje galėtų įtraukti kaip vieną iš galimybių paso gavimo sąlygų greitąjį antigeno testą. Jeigu ji tai padarytų, mūsų žmonės, mokiniai galėtų gauti galimybių pasą mokykloje. Tokio testo prieinamumas yra platus, ir tai nesukeltų jokių problemų, nepatogumų ir taip jau nuo mūsų reformų ir pandemijos valdymo sistemų pavargusiam žmogui ir pavargusiai visuomenei“, – tikino G. Nausėda.

Sveikatos apsaugos ministerija savo pozicijos kol kas neturi.

„Tai tiesiogiai duotų prezidento susipykimą su valdančiąja dauguma“, – sakė A. Penkaitis.

„Manau, kad tai neturėtų būti išimtis, nes tai yra visuomenės dalis“, – kitokią nuomonę turėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Ekspertai ne kartą yra sakę, jog PGR tyrimas yra tiksliausias, o greitieji antigenų testai virusą gali aptikti tik esant pakankamam jo kiekiui, praėjus kelioms dienoms nuo simptomų atsiradimo.

„Mokyklose noretųsi, kad būtų atliekamas didesnis procentas to kaupinių atlikimo. Reikia tėvų sutikimo. Tik virš 50 proc. tėvų sutinka, leidžia savo vaikus testuoti mokyklose“, – aiškino D. Razmuvienė.

Freepik.com nuotr.

Aistros dėl antikūnų

O valdžia iki šiol neranda galutinio sprendimo dėl dar vieno tyrimo – antikūnų.

Mes patys prijaukinome žmones prie tų antikūnų testų. Jų pasaulyje niekas nedaro.

„Buvo Nepriklausomos ekspertų tarybos posėdis. Išsakėme labai daug nuomonių, jis truko beveik tris valandas“, – pasakojo onkoimunologas Marius Struoga.

Jau dabar nuspręsta, jog pasiskiepiję nuo sausio 10 d., net ir turėdami pakankamai antikūnų, galimybių paso be trečio skiepo prasitęsti nebegalės.

„Su tais antikūnų testais mes patys esame šiek tiek ne tai, kad kalti, bet mes patys prijaukinome žmones prie tų antikūnų testų. Jų pasaulyje niekas nedaro“, – teigė M. Strioga.

Likus paskutinei savaitei iki termino, žmonės dar skuba antikūnus pasitikrinti. Vietos tyrimams kai kur išgraibstytos.

„Tas aktyvumas yra tikrai pakankamai didelis visą šį laikotarpį. Dabar paskelbus, kad galima tai atlikti iki 10 d., aktyvumas dar labiau sustiprėjo“, – kalbėjo „Inmedicos“ laboratorijų vadovė Elena Džervienė.

„Mes nežinome jo vertės, ypač dabar, esant omikron atmainai, nuo kurios mes galėtume sakyti, kad čia saugu“, – apie antikūnus sakė M. Strioga.

Kol kas naujovė aktuali tik pasiskiepijusiems, o persirgusieji ir toliau galės tirtis antikūnus ir prasitęsti galimybių pasą.

Šiemet kapams per Vėlynes lankyti – net keturios nedarbo dienos iš eilės. Bet žmonių kapinėse daugėjo jau nuo penktadienio.

Premjerė I. Šimonytė kreipėsi į gyventojus.

„Lapkričio pradžioje tradiciškai prisimename tuos, kurių jau nėra su mumis, lankome jų amžino poilsio vietas. Ne viena tokia vieta atsirado šiemet, pandemijai nusinešus kažkam brangaus žmogaus gyvybę. Labai svarbu atsiminti tuos, kurie mus paliko. Tačiau dar svarbiau saugoti gyvuosius“, – teigė I. Šimonytė.

„Gyvendami laisvoje demokratiškoje visuomenėje, turime pasirinkimo galimybę, tačiau be galo svarbu prisiminti, kad visi mūsų pasirinkimai susiję su konkrečiais padariniais ir už juos reikia prisiimti atsakomybę. Tikiu, kad ateis diena, kai rytas prasidės ne nuo naujų koronaviruso atvejų ir mirčių statistikos, kai nebereikės epidemiologinių apribojimų. Kada ateis ta diena, priklauso nuo mūsų visų“, – sako premjerė.

Dėkodama tiems, kurie jau pasiskiepijo, ji ragina tai padaryti ir dvejojančius. Pasak I. Šimonytės, jau yra pakankamai duomenų, leidžiančių drąsiai teigti, kad vakcinos „daugybę kartų sumažina tikimybę sunkiai sirgti ar mirti, net jeigu negali šimtu procentų apsaugoti nuo užsikrėtimo“.

I. Šimonytė taip pat ragino ir pasiskiepijusius vengti nebūtinų kontaktų, laikytis disciplinos ir higienos reikalavimų.

Disciplina, rūpestis savo ir aplinkinių sveikata yra vienintelis veiksmingas kelias. Ypač per ilgąjį savaitgalį, kai susitinkame su artimaisiais, svarbu atsiminti, kad mūsų neatsargus elgesys gali tapti nauju smėlio kalneliu. Gyvenimas, ignoruojant koronaviruso pavojų, atsisakant skiepytis, nenorint girdėti epidemiologų rekomendacijų, – tai didėjantis susirgimų skaičius, perpildytos ligoninės, negalinčios padėti ne tik visiems susirgusiems koronavirusu, bet ir sergantiems kitomis ligomis“, – perspėjo premjerė.

Tačiau tik nuo mūsų visų pasirinkimo ir atsakingumo priklauso, kad per kitas Vėlines būtų mažiau naujų per metus supiltų kauburių.

Ji atkreipė dėmesį, jog, mokslininkų teigimu, praktiškai visi nepasiskiepiję neišvengs koronaviruso, neretai ir sunkios formos. Menkstant sveikatos sistemos galimybėms, pasak jos, nebus galima išvengti didesnių ribojimų.

„Tikiu, kad galime priartinti dieną, kai pagrindo apribojimams nebebus, nes nebeliks perteklinės rizikos žmonių gyvybėms ir sveikatos paslaugų prieinamumui. Tačiau tik nuo mūsų visų pasirinkimo ir atsakingumo priklauso, kad per kitas Vėlines būtų mažiau naujų per metus supiltų kauburių. Skiepykitės, testuokite vaikus ir saugokite save bei savo artimuosius“, – kvietė premjerė.

Kaip paminėjo premjerė, padėtis jau dabar įtempta – ligoninių COVID-19 skyriuose laisvų vietų beveik nėra.

„Lovų užimtumas artėja prie 90 proc. Galvojame, kad per ilgąjį Vėlinių savaitgalį hospitalizacijos skaičius dar augs“, – komentavo Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius.

Santaros klinikų COVID-19 skyriuose nuolat užimtos ir lovos vaikams.

„Devyni vaikai. Vieno jų būklė yra sunkesnė, jis gydomas reanimacijos skyriuje“, – detalizavo klinikos vadovas.

Vilniuje jau prieš kelias savaites teko stabdyti kai kurių pacientų gydymą nuo kitų ligų. Vis daugiau pajėgumų metama į COVID-19 skyrius.

Anot Santaros klinikų vadovo, stengiamasi išlaikyti kuo daugiau planinių paslaugų, bet tą daryti vis sunkiau – tenka skolintis darbuotojų.

„Šiai dienai esame pasitelkę šešias slaugytojas iš Nacionalinio vėžio instituto, taip pat dvi slaugytojas iš „Žalgirio“ klinikos“, – teigė jis.

Žmonės raginami lankydami kapus su artimaisiais pabendrauti lauke, vengti susibūrimų viduje.

Savivaldybė testavimui pasirinko 5 ikimokyklines įstaigas, kuriose prieš tai nebuvo užfiksuoti susirgimo koronavirusu atvejai. Nuo paviršių Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro specialistai 37 ugdymo grupėse paėmė 216 mėginių.

„Laboratorijai ištyrus ėminius, viruso pėdsakų buvo aptikta vos keliose grupėse ir koncentracija nebuvo didelė, o minimali“, – sakė Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro specialistė Ramunė Mozūraitė.

Nors sergamumo rodikliai Kauno rajone šiuo metu smarkiai krenta, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų Kauno rajone siekia 189,7, birželio 2-3 dienomis bus atliekamas dar vienas darželių paviršių testavimas. Paviršių testavimai atliekami vieną kartą per dvi savaites.  

Varžomos piliečių teisės

Protesto dalyviai vėl rankose laikė įvairius plakatus, skelbiančius, kad testai yra eksperimentai  su vaikais. Tėvai laikėsi pozicijos, kad dabar galiojanti tvarka, kuomet mokiniai be kaupinių testų negali grįžti į kontaktinį mokymą, pažeidžia jų teises ir taip esą paminama Konstitucija.

„Mes esme išstumiami į paraštes. Kiekvieną dieną laidojama demokratija, varžomos piliečių pasirinkimo laisvės ir teisės. Liūdniausia, kad valdžia nusitaikė į vaikus. Dar praėjusią savaitę buvęs savanoriškas testavimas pradinukams, šią savaitę virto į profilaktinį testavimą 5-12 klasių mokiniams, jei savivaldybė turi pajėgumų visus ištestuoti. O jei tokių pajėgumų neturi, šioms klasėms mokyklos šiemet iš vis bus uždarytos. Tik auga valstybės išlaidos testavimui. Į „Maximas“ visi gali eiti be testų, o į mokyklą jau nebegalima. Argi tai ne diskriminacija?“ – susirinkusiųjų klausė viena akcijos dalyvė.

Toliau pasigirdo ir antivakseriški pasakymai, esą dabar testavimas yra priverstinis, o po to bus verčiama ir skiepytis. Pranešėja garsiai skelbė, esą vakcinos nėra veiksmingos, žmonės vis tiek gali užsikrėsti COVID-19 liga, tad kam iš viso reikia skiepytis. Kiti akcijos dalyviai taip pat kartojo frazes, jog visa tai yra eksperimentas bei esą nuo kitų ligų miršta dažniau, nei nuo koronaviruso.

Mes esme išstumiami į paraštes. Kiekvieną dieną laidojama demokratija, varžomos piliečių pasirinkimo laisvės ir teisės. Liūdniausia, kad valdžia nusitaikė į vaikus.

Pažeidžiamos vaikų teisės

Dar kiti protesto dalyviai laikėsi pozicijos, kad nereikia testuoti sveikų vaikų. Viena kalbinta mama aiškino, kad jos vienas vaikas yra alergiškas, todėl ji mano, jog testai esą išdraskys vaiko nosiaryklę ir tada teks vaiką dar labiau gydyti.

„Nuo gripo turime teisę rinktis, o nuo kovido – jau ne. Pas mane yra du vaikai. Mažiukas yra alergiškas. Tai testavimas kelis kartus per savaitę jam tik dar labiau pakenktų. Manau, kad žmogui turi būti palikta teisė rinktis. Ačiū bent už tai, kad mokytojai supratingi ir leidžia vaikui mokytis nuotolinių būdu“, – kalbėjo mama.

„Pažeidžiamos vaikų teisės į kokybišką švietimą. Visą tą laiką, kai buvo vykdomas nuotolinis mokymas, tėvai gali patvirtinti, jog jų vaikai labai mažai pasiekė. Esu matęs, kaip su situacija tvarkosi užsienio šalys. Manau, kad turėtų būti orientuojamasi į pažeidžiamiausią grupę – pensininkus. O dabar – į vaikus ir labiausiai dirbančius žmones, kurie neša didžiausią naudą ekonomikai. Visur kalbama, kad vaikams ši liga labai pavojinga, bet kai pažiūri į statistiką, tai vaikai serga gerokai mažiau, jų ir mirštamumas yra mažesnis, tai kodėl reikia į juos nusitaikyti“, – savo poziciją išdėstė vienas tėvas. Jis pridūrė, kad tėvai, kurie sutinka testuoti vaikus, yra paveikti propagandos.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Prisijungė ir mokytojai

Prie savivaldybės sutikome ir mokytoją, kuri teigė pati vaikų neturinti, tačiau palaiko tėvus, kurie nori, kad vaikai būtų toliau mokomi mokyklose kontaktiniu būdu. Pedagogė teigė, kad per nuotolį pasiekti vaikus ir juos sudominti yra žymiai sunkiau.

„Mums skauda dėl to, kas vyksta Lietuvoje. Žmonės juk ne šiaip susirenka. Reikia kalbėtis vieni su kitais, nes dabar atrodo, kad kalba tik viena pusė – valdžia, o paprastų žmonių niekas negirdi. Aš pati esu mokytoja ir su vaikais bendrauju nuotoliniu būdu. Matau, kaip jie yra įbauginti, kad atvažiuos autobusiukas ir visus testuos. Mane tai labai paliečia“, – sakė pedagogė, nepanorusi atskleisti, kokioje mokykloje ji moko vaikus.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Primename, kad šiuo metu į mokyklas gali grįžti testuoti pradinukai. Nuo pirmadienio į mokyklas leista grįžti abiturientams. Dauguma jų yra jau gavę vieną arba abi skiepo dozes. 5-11 klasių mokiniai taip pat galės grįžti į mokyklas, jei tėvai sutiks, jog vaikai būtų testuojami kaupinių metodu. Tačiau kiekviena savivaldybė pati spręs, ar leisti šių klasių mokiniams sugrįžti, ar šie mokslo metai bus užbaigti nuotoliniu būdu.