– Ar gali būti, kad iš tikrųjų naujas sezonas įneša išbandymų vairuotojams?

– Tikrai taip, be abejonės. Reikia laiko prisitaikyti.

– Kas būna didžiausias kliuvinys?

– Didžiausias kliuvinys, aišku, būna slidi kelio danga. Ant kelininkų nepykime, tiesiog lyja lietus, galbūt dulksna, lapai krenta ir kelias tampa slidesniu. Tai daro įtaką ir stabdymo keliui.

– Kaip galvojate, ar vasarą vairuoti šiek tiek lengviau, nes šviečia saulė, o ta tamsa trukdo susikaupti?

– Taip, lygiai taip pat, kaip mūsų įpročiai turėtų keistis esant slidžiai dangai, taip ir mūsų akys turi prisitaikyti prie tamsos. Galbūt, jei viską puikiai suprantame, kai šviesu, matome ir pėsčiuosius, ir kitus automobilius, nesugebame įvertinti atstumų tinkamai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip svarbu yra vairuotojams priminti, kad jie prie vairo turėtų sėsti ir emociškai išsibudinę? Ne šokau iš lovos, lipu į automobilį, ar akys atsimerkusios, ar dar ne – nesvarbu, atsimerks vairuojant.

– Turėtume nepamiršti, kad išvažiavę į kelią esame ne vieninteliai dalyviai jame. Kiti taip pat galbūt turėjo sunkų rytą, galbūt prasčiau pailsėjo, galbūt kažkur skuba, ir jei mes visi vieni kitus priimsime kaip egzistuojančius gatvėje, tai gal visi net ir greičiau atvažiuosime.

– Ar statistiškai gali būti, kad tamsiuoju metu avarijų būna daugiau, ar vis dėlto saulė irgi pridaro nemalonumų?

– Saulė, esant nepalankioms aplinkybėms, tikrai gali pridaryti daugybę problemų, ypač, jei yra ir saulė, ir lietus. Tada viskas, ką mes matome, yra ne kelias, o daugybė atspindžių.

– Tai kokias esmines taisykles įvardytumėte, kai yra šlapia ir tamsu?

– Greitis turi būti pasirinktas teisingas, įvertinant ir savo galimybes, ir kitus eismo dalyvius, pavyzdžiui, pėsčiuosius. Visi puikiai žinome, kad įvykus kažkokiai nelaimei ieškome kaltų, bet mes juk žinome: atsikelsime – bus tamsu, vadinasi, pėstieji, apsirengę tamsiai ir be atšvaitų, bus nematomi. Vadinasi, turime važiuoti atsargiau ir dairytis šiek tiek daugiau. Būna ir tokių situacijų, kai ir vienas skuba, ir kitas skuba, ir dėl dviejų skubančių sustoja pusė miesto. Tik todėl, kad ir vienas, ir kitas prarado budrumą ir galvojo tik apie savo tikslą.

– Automobilį sumėčius ant slidžios dangos, reikia nepamiršti vairą sukti į...

– Priešingą pusę.

– O, jūsų nuomone, kodėl dabar tų spūsčių, atrodo, daugiau?

– Neskubėk ir būsi pirmas. Galbūt reikėtų kantrybės visiems mums. Tvarkingai važiuodami visi grįšime ir visi atvažiuosime laiku.

Įpusėjus rudeniui bei artinantis pirmajam šaltukui specialistai ragina jau dabar tinkamai paruošti savo transporto priemonę. Tinklalapio LRT.lt skaitytojams ekspertai nurodo, į ką reikia atkreipti dėmesį bei kaip elgtis sudėtingomis eismo sąlygomis.

„Vasariniais batais žiemą nušalsi kojas“

Jei automobilis yra techniškai tvarkingas, jis tinkamas naudoti, sako lenktynininkas Benediktas Vanagas. Kartu su šaltuoju metų periodu mažėja šviesos, todėl vienas iš pagrindinių dalykų ruošiantis vairuoti prastu oru  – tvarkingi apšvietimo elementai automobilyje.

„Paruošiant automobilį šiam sezonui taip pat svarbi tvarkinga elektros instaliacija. Norint užvesti automobilį šaltu oru reikės daugiau elektros energijos, todėl akumuliatorius turi būti tinkamas naudoti, jis turi turėti gerą galingumą“, – pažymi lenktynininkas.

B. Vanagas pataria turėti tvarkingą automobilio aušinimo sistemą. Jei vasaros metu mes galėjome naudoti vandenį, tai žiemą esą prireiks neužšąlančio skysčio.

Savo ruožtu ekstremalaus vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas primena pasikeisti ir langų plovimo skystį, kad šis, termometro stulpeliui smuktelėjus žemiau nulio, nepavirstų į ledą.

„Dažnai vairuotojai tą padaryti prisimena tada, kai vasarinis skystis jau užšąla ir negali purkšti. Be to, reikia pasitikrinti, ar automobilyje yra gremžtukas bei šluotelė. Ne kartą mačiau, kaip automobilio stiklus tautiečiai valo su nuolaidų kortelėmis arba apskritai važiuoja apšalusiais langais, nors tai yra nesaugu“, – LRT.lt kalba specialistas.

Tuo metu LRT televizijos laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėjas Valdas Vilūnas pataria pasikeisti ir valytuvus ar jų gumas, išsivalyti salono filtrus. Vairuotojai raginami susitepti spyneles, kad pastarosios neužšaltų.

Kalbinti pašnekovai siūlo nedelsti pasikeisti padangas. „Pirmiausia reikia galvoti apie padangas, nes vasariniais batais žiemą nušalsi kojas“, – perspėja V. Vilūnas. Šalies vairuotojai turėtų nepamiršti, kad nuo lapkričio 10-osios jau privaloma važinėti su žieminėmis padangomis.

B. Vanago nuomone, padangos turi būti skirtos šaltajam periodui, o rinktis jas reikėtų priklausomai nuo to, kokiomis sąlygomis bus važiuojama.

„Dygliuotos padangos nėra būtinos. Jei daugiau važinėsite rajoninės reikšmės keliais, kur nėra labai gerai valomas kelias, tai dygliai duos papildomą sukibimą ir apie tai reikėtų pagalvoti. Tačiau, gyvenant mieste, dygliuotos padangos nėra būtinos, nes dygliai sukelia ir šiokį tokį diskomfortą – triukšmą“, – tvirtina lenktynininkas. Dygliuotas padangas leidžiama naudoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d.

Pasak A. Pakėno, keičiant padangas yra gera proga pasitikrinti automobilio pakabą. „Nuėmus ratus galėsime apžiūrėti stabdžių trinkelių, guminių detalių būklę. Tai gera proga pasitikrinti automobilį. Lietuviai dažnai važiuoja į servisą tada, kai sugenda automobilis, tačiau pamiršta jį prižiūrėti. Geriau nesusirgti negu susirgus gydytis. Reikia paruošti automobilį, kad netektų su juo stovėti laukuose ar miškuose per šalčius“, – įspėja A. Pakėnas.

Didelio pasiruošimo nereikia

„Galiu pasakyti iš praktikos. Vieną rytą užsižiopsojęs važiavau viaduku ir vos išvairavau, kad neatsitrenkčiau į šaligatvį. Viadukas buvo apšalęs, nors kitur kelio danga buvo sausa“, – LRT.lt pasakoja žurnalistas V. Vilūnas. Specialistai primena būti atidiems esant rūkui ar minusinei temperatūrai – tuomet ant tiltų, viadukų bei pakilimų formuojasi plikledis.

V. Vilūno teigimu, šaltuoju metų laiku viską reikia daryti švelniai – tiek įsibėgėti, tiek stabdyti. „Laikas pamiršti vasarinius lakstymus, būtina važiuoti susikaupus“, – sako V. Vilūnas.

„Tokie mes broliai lietuviai esame, kai tik pasirodo pirmasis sniegas ar lietus nulyja, prie sankryžų – krūva avarijų. Dažnai žmogus, kai nemato sniego, galvoja, kad eismo sąlygos yra tokios pačios, kaip ir vasarą. Deja, taip nėra. Pasiruošimo didelio šaltam sezonui nereikia, tačiau būtina suvokti, kad bus šiek tiek kitaip. Naudinga prisiminti, kokios bėdos kilo praėjusią žiemą bei stengtis jų išvengti vairuojant“, – pataria ekstremalaus vairavimo instruktorius A. Pakėnas.

Lenktynininkas B. Vanagas sako, jog žiemą turime sustiprinti savo regėjimą, stebėti ir analizuoti kelio dangą. „Būna vietų, kur gali būti pavojingai susiformavęs plikledis, žiemą pailgėja automobilio stabdymo kelias. Tokiu atveju turime būti atidesni ir iš anksto planuoti manevrus, kokius atliksime“, – pataria B. Vanagas.

Anot specialistų, posūkiuose vairuotojai turėtų riedėti gerokai lėtesniu greičiu, o jei transporto priemonė ima slysti, būtina nedelsiant sulėtinti greitį, tačiau jokiu būdu nepradėti stabdyti, nes automobilis ims slysti priešinga posūkiui kryptimi.

Kelininkai: žiema neužklups netikėtai

Kelininkai žada, jog šiemet žiema jų tikrai neužklups netikėtai. Šaltajam metų sezonui esą ruošiamasi, aktyviai stebimos ir orų prognozės.

Kaip teigė sostinėje kelius prižiūrinčios įmonės „Grinda“ vadovas Algimantas Vilūnas, sudėtingesnė situacija keliuose tampa apie spalio vidurį.

Tuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimundas Indrulėnas LRT.lt teigė, kad dažniausiai valyti kelių automobiliai siunčiami nuo Vėlinių, nors pastaraisiais metais šaltasis sezonas prasideda daug vėliau ir užsitęsia ilgiau.

Per metus keliuose išbarstoma nuo 80 iki 100 tonų natrio chlorido, iš jų Vilniuje – 15 tonų. R. Indrulėno skaičiavimais, daugiausia druskos barstyti kelius sunaudojama, kai temperatūra siekia 0–5 laipsnio šalčio.