Seimui į nacionalinę teisę perkeliant Europos Sąjungos reglamentą, tokį siekį šią savaitę paskelbė Lietuvos vaistinių asociacija (LVA).
Jos vadovės Kristinos Nemaniūtės-Gagės teigimu, vienoje vietoje turėti ir žmonėms, ir gyvūnams reikalingus vaistus – aktualu visuomenės sveikatai.
Kaip pavyzdį ji pateikia parazitinius susirgimus: „Įsigyjant vaistus nuo parazitų susirgimų žmonėms, būtina juos sugirdyti ir gyvūnams, priešingu atveju žmonių naudojami vaistai neduos jokios naudos, nes jie vėl užsikrės nuo namuose laikomų gyvūnų.“
LVA vadovė pabrėžia, kad tokia tvarka jau galioja kitose Vakarų šalyse: Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, kaimyninėje Latvijoje, Estijoje, taip pat Jungtinės Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje.
Jos teigimu, dalis žmonėms skirtų vaistų tinka ir gyvūnams, kurie jau ir dabar yra su veterinaro receptu yra išduodami vaistinėse.
„Tai reiškia, kad į vaistines jau ir šiandien ateina gyventojai įsigyti receptinių vaistų jų gyvūnams“, – sakė K. Nemaniūtė-Gagė.
Ministerija siūlymams nepritaria, abejoja ir parlamentarai
Sveikatos apsaugos ministerija BNS nurodė besilaikanti nuostatos, kad farmacijos ir su ja susijusių paslaugų teikimas gyventojams bei veterinarinė farmacija yra dvi skirtingos veiklos, kurioms taikomas skirtingas teisinis reguliavimas – tiek ES, tiek Lietuvoje – skirtingi licencijavimo, darbuotojų kvalifikacijos ir kiti reikalavimai.
„Leidus vaistinėse vykdyti ne su žmonių sveikatinimu susijusias veiklas, vaistinėms būtų sudėtingiau užtikrinti tinkamą vaistų tvarkymą ir pacientų sveikatos saugą, kiltų vaistų supainiojimo rizika“, – nurodoma komentare.
SAM taip pat atkreipia dėmesį, jog viena iš priežasčių, kodėl 2006-aisiais atskirta žmogiškųjų ir veterinarinių vaistinių veikla – supainiojimo atvejai, kai žmonėms gydyti buvo išduoti veterinariniai vaistai.
Ar tikrai vaistininkas turi pakankamai kompetencijos? Mes turėtume suprasti, kad tai nėra tiesiog pardavimas, jeigu yra kažkokia profesija, ji ne šiaip sau yra.
Skeptiškai šią idėją vertina ir parlamentarai. Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininko Antano Matulo teigimu, siūlymas svarstytinas, tačiau ne dabar.
„Ta idėja yra nauja, bet nelabai koreliuoja su svarstomu įstatymo projektu, kurio tikslas perkelti ES teisės nuostatas. Kad ji būtų realizuota dabar, mes nesutinkam“, – BNS sakė politikas.
„Tačiau idėja yra įdomi, kažkada buvo galima taip prekiauti, dabar yra atskiras tinklas. Galime apie tai diskutuoti, išklausyti visų pusių, sužinoti, ką veterinarai galvoja“, – pridūrė jis.
Tuo metu buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga pabrėžia, kad klausimas yra sudėtingas, reikalaujantis plačių diskusijų.
„Ar tikrai vaistininkas turi pakankamai kompetencijos? (...) Mes turėtume suprasti, kad tai nėra tiesiog pardavimas, jeigu yra kažkokia profesija, ji ne šiaip sau yra. Man klausimas kyla, ar mūsų vaistininkai turi tokių žinių, kad tinkamai patartų žmonėms“, – BNS teigė jis.
„Tai kas kad medžiaga yra ta pati, bet gyvūnui ji gali visai kitaip veikti“, – kalbėjo politikas.
Kompetencija neabejoja
Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas Liudas Ivanauskas sako, kad veterinariniai vaistai nebūtų naujiena vaistinėse dirbantiems farmacijos specialistams.
„Vaistininkai puikiai išmano farmakologiją: vaistų veikimą, dozavimą, šalutinius poveikius, o veterinariniai vaistai nuo žmonėms skirtų preparatų iš esmės nesiskiria, pavyzdžiui, naudojami tie patys antibiotikai. Juk gyvūnų ir žmonių ligos yra panašios. Dėl šios priežasties vaistininkų kompetencija yra visiškai pakankama“, – sakė jis.
Pasak L. Ivanausko, kadangi vaistininkams neleidžiama prekiauti veterinariniais vaistais, mažesnių miestelių gyventojai susiduria su veterinarinių preparatų prieinamumo problema.
„Neturime nė vieno miestelio, kur šalia būtų įsikūrusios visuomenės ir veterinarijos vaistinės, o kitose vietovėse apskritai nėra veterinarijos vaistinių. Tokiu atveju savo augintiniais norintiems pasirūpinti gyventojams tenka vykti į didesnius miestus“, – teigė Farmacijos sąjungos prezidentas.
Nepritaria ir ragina tvarką griežtinti
Veterinarijos farmacijos asociacijos prezidentas Jurūnas Jonas Jablonskas BNS teigė, kad dabartinė tvarka yra gerai veikianti ir jos keisti nereikia.
„Esame prieš tai, kad medicinos vaistinėse prekiautų veterinariniais vaistais, nes yra pakankamai vietų, kur yra prekiaujama veterinariniais vaistais ir ta prekyba užsiima veterinarijos gydytojai, kurie žino, ką ir kaip daryti“, – kalbėjo jis.
Juk gyvūnų ir žmonių ligos yra panašios. Dėl šios priežasties vaistininkų kompetencija yra visiškai pakankama.
Pasak J. J. Jablonsko, kadangi dalį vaistų gyvūnams pagal receptus medicinos vaistinės ir taip gali parduoti, „šiai dienai padėtis yra pakankamai gera“.
Tuo metu Veterinarijos gydytojų asociacijos Audrius Kučinskas sako, kad dabartinę tvarką reikėtų ne liberalizuoti, o griežtinti.
Jo teigimu, šiuo metu veterinarijos vaistinėse dirbantys veterinarai gali išrašyti receptą ir parduoti medikamentus net nematę gyvūno, todėl vaistais gali būti piktnaudžiaujama.
„Tvarką reikia griežtinti, sudaryti sąlygas vaistus parduoti tik veterinarijos klinikose, privačiuose kabinetuose ir tik apžiūrėjus gyvūną, nes dabar turime situaciją, kad, pavyzdžiui, karvutė gali būti gydoma net jos nemačius, tai yra pati didžiausia problema“, – BNS kalbėjo A. Kučinskas.
„Mes turime siaurinti, mažinti tinklą“, – pridūrė jis.
