Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės teigimu, įsigalioję Farmacijos įstatymo reikalavimai gerokai sumažino galimybę gyventojams greitai ir laiku įsigyti vaistų: pokyčių paveiktos vaistinės trumpina darbo laiką, nebedirba savaitgaliais, stabdo veiklą arba užsidaro.

„Net 34 tinklinės vaistinės nuo liepos 1-osios sustabdė veiklą ar užsidarė, taip pat sutrumpino darbo laiką daugiau nei 4,5 tūkst. valandų per savaitę. Šias valandas pavertus vaistinių darbo valandomis, susidarytų 64 vaistinės, dirbančios visą darbo dieną, – pranešime sako K. Nemaniūtė-Gagė.

Pasak jos, vien sekmadieniais po liepos nebedirba daugiau nei 150 vaistinių ir tikėtina, kad šis skaičius augs. K. Nemaniūtės-Gagės teigimu, sudėtingiausia prisitaikyti smulkioms vaistinėms, ypač regionuose.

„Šiuo metu daugelis vaistinių dirba įtampos režimu, kalbamasi su kiekvienu vaistininku, planavusiu išeiti į pensiją, planavusiu atostogas ar anksčiau išeiti į vaiko priežiūros atostogas, kad sutiktų bent kiek ilgiau padirbti, kol bus surasta pamaina“, – tvirtino K. Nemaniūtė-Gagė.

Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė BNS negalėjo pasakyti, kiek vaistinių uždaryta dėl naujos nuo liepos įsigaliojusios tvarkos. SAM Farmacijos politikos departamento direktorė Anželika Oraitė teigė negirdėjusi, kad ministeriją būtų pasiekę skundai dėl vaistinių darbo laiko trumpinimo ar nedarbo savaitgaliais.

„Tik viešojoje erdvėje matome, kad pasisako ir dalis vaistinių savininkų, yra nusiskundimų iš gyventojų, kad vaistinės savaitgaliais nedirba“, – BNS tvirtino SAM atstovė.

Anot jos, Vaistų kontrolės tarnyba nerenka informacijos apie vaistines, trumpinančias darbo laiką.

A. Oraitė aiškino, kad tarnybos duomenimis, vien liepą buvo panaikintos šešių vaistinių licencijos, o birželį – aštuonių, tuo metu atsidarė šešios naujos vaistinės.

„Prašymų dėl veiklos sustabdymo Vaistų kontrolės tarnyba nei birželį, nei liepą kol kas nėra gavusios“, – BNS sakė ji. 

Jos teigimu, trys iš šešių liepą netekusių licencijos vaistinių yra Kaune. Mieste dabar veikia 194 vaistinės. Pavyzdžiui, Telšiuose viena vaistinė liepą nutraukė veiklą ir viena atsidarė.

Sustabdžiusių veiklą vaistinių licencija naikinama, jeigu jos nepradeda vėl veikti per trejus metus.

Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, sudėtingiausia situacija yra Biržuose, Kuršėnuose, Naujojoje Akmenėje, Pabradėje, Švenčionyse, Švenčionėliuose, Širvintose, Zarasuose, Skuode, Birštone, Prienuose, Alytuje, Rokiškyje, Panevėžyje, Mažeikiuose, Šiauliuose ir Pasvalyje.

Jos teigimu, kai kur, pavyzdžiui, Zarasuose, Pasvalyje, Biržuose, Skuode, Švenčionyse, Švenčionėliuose – savaitgaliais vaistų įsigyti tapo rimtu iššūkiu, o Visagine ir Pabradėje sekmadienį nebedirba nė viena vaistinė, o Zarasuose ir šeštadieniais iki 14 val. veikia vienintelė vaistinė.

Pasak jos, šiuo metu dirba daugiau kaip 420 vaistininkų, kuriems jau suėjęs pensijos amžius ir jie bet kada gali išeiti į pensiją. 

Nauja tvarka numato, kad vaistinėse visu jų darbo metu fiziškai turi dirbti vaistininkas. Iki liepos nors dalį dienos galėjo dirbti farmakotechnikai, nuotoliniu būdu prižiūrimi vaistininko.

Dabar išimtis farmakotechnikams palikta tik kaimuose ir mažuose miestuose, kur gyvena ne daugiau nei 3 tūkst. gyventojų, tačiau ir čia tokiu režimu toliau gali dirbti tik tie farmakotechnikai, kurie studijas baigė iki 2006 metų.

Profesinių sąjungų atstovai kviečia uždegti žvakutę prie artimiausios vaistinės ir įkelti nuotrauką į socialinius tinklus.

Vaistininkė Vaiva Bražinskienė antradienį Seime per spaudos konferenciją sakė, kad taip reiškiamas nepritarimas pataisoms, kurios įteisina farmakotechnikų darbą su nuotoline vaistininkų priežiūra.

Ji kvietė gyventojus bei vaistininkų ir jų padėjėjų artimuosius aktyviai dalyvauti akcijoje, nes „kolegos vaistininkai ir farmakotechnikai greičiausiai nedrąsiai dės žvakutes prie vaistinių durų, nors ir palaiko šitą idėją, kadangi yra didžiulis spaudimas daromas iš darbdavių“.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Farmacijos įstatymo pataisoms, kad vaistinės patalpose darbo laiku turėtų dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, išskyrus atvejus, kai nesant vaistininko dirba jo padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 metų įgijęs profesinę kvalifikaciją ir kurį vaistininkas prižiūri ryšio priemonėmis.

Nepriėmus šios pataisos, nuo liepos 1-osios vaistinėse galės dirbti tik vaistininkai.

Taip pat siūloma nustatyti, kad vais­ti­nin­kas nuo­to­li­niu bū­du ga­lėtų kon­tro­liuo­ti ne dau­giau kaip tri­jų far­ma­ko­tech­ni­kų veik­lą.

Reikalavimas, kad vaistinėse būtinai dirbtų vaistininkas, nustatytas Europos Sąjungos direktyvoje.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo duomenimis, nepriėmus pataisų nuo liepos 1-osios užsidaryti gresia maždaug 175 vaistinėms.

Pataisą leisti vaistinėje vienam dirbti vaistininko padėjėjui, kurį ryšio priemonėmis prižiūrėtų vaistininkas, pateikę Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai teigia, jog ji reikalinga, kad mažesniuose miesteliuose ar gyvenvietėse neužsidarytų veikianti vienintelė vaistinė.

„Vienoje vietoje sako, reikės kaimeliuose uždaryti vaistines, bet iš kitos pusės mes judame, kad tose vaistinėse būtų daugiau paslaugų, daugiau dalykų, – LRT radijui antradienį sakė sveikatos apsaugos ministras. – Tai reiškia, spręsdami vieną aspektą, kad kaimeliuose lygtai išliks su dirbančiais farmakotechnikais vaistinės, iš kitos pusės stabdome ten darbo kokybę, nes tose mažose vaistinėse nebus galima daryti daugybės išplėstinės praktikos paslaugų ir tuose regionuose nukentės ir tie patys šeimos gydytojai, nes darydami daugiau paslaugų vaistinėse mes lengviname ir šeimos gydytojų gyvenimą.“

Pagal Seimui pateiktą projektą, vaistinės patalpose darbo laiku turėtų dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, išskyrus atvejus, kai nesant vaistininko dirba jo padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 metų įgijęs profesinę kvalifikaciją ir kurį vaistininkas prižiūri ryšio priemonėmis.

Nepriėmus šios pataisos, nuo liepos 1-osios vaistinėse galės dirbti tik vaistininkai.

A. Dulkys savo ruožtu primena, jog direktyvą, reikalaujančią, jog vaistinėse dirbtų tik vaistininkai, Lietuva turėjo įgyvendinti dar 2006 metais, taigi, jau 18 metų tai atidėlioja.

„Aš manau, reikia čia pasisverti ir po 18 metų vis tiek turime užsidėti kažkada tą pabaigą, tą datą. Juo labiau, kad buvo sudarytos galimybės persikvalifikuoti ir apie 500 farmakotechnikų turėjo papildomus mokymus, persikvalifikavo. Na bet per 18 metų dar 800 žmonių liko“, – kalbėjo ministras.

Toliau minėtą projektą svarstys Seimo komitetai.

Pataisą leisti vaistinėje vienam dirbti vaistininko padėjėjui, kurį ryšio priemonėmis prižiūrėtų vaistininkas, pateikę Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai teigia, jog ji reikalinga, kad mažesniuose miesteliuose ar gyvenvietėse neužsidarytų veikianti vienintelė vaistinė.

„Vienoje vietoje sako, reikės kaimeliuose uždaryti vaistines, bet iš kitos pusės mes judame, kad tose vaistinėse būtų daugiau paslaugų, daugiau dalykų, – LRT radijui antradienį sakė sveikatos apsaugos ministras. – Tai reiškia, spręsdami vieną aspektą, kad kaimeliuose lygtai išliks su dirbančiais farmakotechnikais vaistinės, iš kitos pusės stabdome ten darbo kokybę, nes tose mažose vaistinėse nebus galima daryti daugybės išplėstinės praktikos paslaugų ir tuose regionuose nukentės ir tie patys šeimos gydytojai, nes darydami daugiau paslaugų vaistinėse mes lengviname ir šeimos gydytojų gyvenimą.“

Aš manau, reikia čia pasisverti ir po 18 metų vis tiek turime užsidėti kažkada tą pabaigą, tą datą.

Pagal Seimui pateiktą projektą, vaistinės patalpose darbo laiku turėtų dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, išskyrus atvejus, kai nesant vaistininko dirba jo padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 metų įgijęs profesinę kvalifikaciją ir kurį vaistininkas prižiūri ryšio priemonėmis.

Nepriėmus šios pataisos, nuo liepos 1-osios vaistinėse galės dirbti tik vaistininkai.

A. Dulkys savo ruožtu primena, jog direktyvą, reikalaujančią, jog vaistinėse dirbtų tik vaistininkai, Lietuva turėjo įgyvendinti dar 2006 metais, taigi, jau 18 metų tai atidėlioja.

„Aš manau, reikia čia pasisverti ir po 18 metų vis tiek turime užsidėti kažkada tą pabaigą, tą datą. Juo labiau, kad buvo sudarytos galimybės persikvalifikuoti ir apie 500 farmakotechnikų turėjo papildomus mokymus, persikvalifikavo. Na bet per 18 metų dar 800 žmonių liko“, – kalbėjo ministras.

Toliau minėtą projektą svarstys Seimo komitetai.

Tokią pataisą inicijavo Seimo Sveikatos reikalų komitete dirbantys konservatorius Antanas Matulas ir „valstietė“ Rimantė Šalaševičiūtė, nes, anot jų, vaistininko padėjėjai, iki 2023 metų liepos nepersikvalifikavę pagal naujausius reikalavimus, prarastų darbą ir dėl to regionuose sumažėtų vaistų prieinamumas gyventojams.

Tokią tvarką Seimo nariai siūlė taikyti ne visose vaistinėse, o tik tose, kurios miestelyje, viensėdyje ar kaime būtų vienintelės. Jose nesant vaistininko galėtų dirbti farmakotechnikas, tokią kvalifikaciją įgijęs iki 2006 metų, o jį prižiūrėtų vaistininkas ryšio priemonėmis.

Tačiau Seimas nepriėmė svarstyti tokių pataisų: už balsavo 32 Seimo nariai, prieš buvo keturi, o susilaikė 31. Kitu balsavimu pataisos grąžintos iniciatoriams tobulinti.  

Lietuvai Europos Komisija buvo skyrusi dešimt metų, kad didelę praktinio darbo patirtį turintys vaistininko padėjėjai galėtų įgyti vaistininko kvalifikaciją. 2004-2019 metais, kai Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vykdė vaistininkų perkvalifikavimo programą, tokią kvalifikaciją įgijo beveik 700 vaistininko padėjėjų, o šiuo metu pagal ES reglamentuojamą tvarką viliasi dirbti apie 3 tūkst. vaistininkų.

Dabar vaistinėse dirba apie 800 farmakotechnikų, o iš viso sąraše jų yra virš tūkstančio. 

Dabar Lietuva yra penkta iš Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal vaistinių skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų (ES vidurkis yra 32 vaistinės, o Lietuvoje – 47).

Už tokias Farmacijos įstatymo pataisas antradienį balsavo 71 Seimo nariai, prieš – 14 , o susilaikė 16.

Toks pereinamasis laikotarpis būtų tam, kad būtų laiko suplanuoti valstybinį farmakotechnikų ir vaistininkų poreikį. 

Seimas atmetė „valstiečių“ siūlymą  farmakotechnikams be vaistininkų priežiūros dirbti iki 2021-ųjų liepos.

„Valstietis“ Aurelijus Veryga pagrasino kreiptis į Europos Komisiją dėl direktyvos pažeidimo procedūros.

Seimas skubėjo priimti pakeitimus, kitaip be vaistininkų priežiūros farmakotechnikai nebegalėtų dirbti jau nuo kitų metų sausio. 

2012 metais Seimas priėmė sprendimą sugriežtinti vaistinių veiklą. Iš pradžių buvo numatyta, kad nuo 2016 metų vaistinėse darbo valandomis privalės dirbti ne mažiau kaip vieno vaistininko prižiūrimi farmakotechnikai, paskui terminas buvo nukeltas iki 2021 metų.

Prieš beveik 10 metų sprendimas nebeleisti vaistinėse be nuolatinės vaistininko priežiūros dirbti farmakotechnikams buvo priimtas siekiant suderinti Lietuvoje galiojančią tvarką su Europos Sąjungos direktyva. 

Dabar vaistinėse dirba 898 farmakotechnikai, o iš viso vaistininkų padėjėjų sąraše yra 1234 farmakotechnikai.

Specialistai taps bedarbiais?

Sausio 1 d. įsigalios Farmacijos įstatymo nuostata, skelbianti, kad vaistinėje turi fiziškai būti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Tad mažosios vaistinės, kuriose iki šiol dirbo ir pacientus aptarnavo tik nuotoliniu būdu vaistininko prižiūrimas vaistininko padėjėjas – farmakotechnikas, susidurs su išūkiu: kaip išlikti? Iki šiol paslaugas pacientams galėjo suteikti tiek vaistininkas, tiek vaistininko padėjėjas, kuris nuo kitų metų nebegalės veiklos vykdyti savarankiškai – tik dirbti  vaistininkui prižiūrint.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, pernai Lietuvoje veikė 1 367 vaistinės, jose dirbo 3 451 licencijuotas vaistininkas ir 1 234 vaistininko padėjėjai.

"Didelė dalis iš daugiau nei 1 000 šalies farmakotechnikų dirba mažesniuose šalies miestuose ir miesteliuose. Vaistininkai juos dažniausiai prižiūri nuotoliniu būtu arba vaistinėje būna tik keletą valandų per dieną, tad didžiąją laiko dalį vaistininko padėjėjai yra vieninteliai vaistinės darbuotojai. Vadinasi, juos atleidus tektų likviduoti ir visą vaistinę, nes pasamdyti vaistininką šiandien yra itin sudėtinga dėl specialistų stokos, o ir išlaikyti du darbuotojus mažai rajono vaistinei būtų per didelė prabanga. Realybe tapus juodžiausiam scenarijui, iš gyventojų būtų atimta galimybė įsigyti vaistų ir gauti farmacines paslaugas. Esant šiai situacijai, nukentės ne tik vaistininko padėjėjai, bet ir pacientai, kurie turės sukarti ne vieną kilometrą ieškodami kitos vaistinės", – sako Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos (LFDPS) pirmininkė Lina Ganatauskienė.

Pasak jos, farmacijos sektoriuje nuotaikos šiandien slogios. Tai patvirtina ir farmakotechnikai, būriais stojantys į profesinę sąjungą, kad, vykstant įstatymų pokyčiams, būtų atstovaujama jų teisėtiems interesams.

Esant tokiai situacijai nukentės ne tik vaistininko padėjėjai, bet ir pacientai, kurie turės sukarti ne vieną kilometrą ieškodami kitos vaistinės.

"Vaistininko padėjėjai yra mūsų profesinės sąjungos nariai, mes privalome ir juos ginti. Todėl aktyviai kviečiame šią problemą spręsti visus: Sveikatos apsaugos ministeriją, Seimo Sveikatos reikalų komitetą, kitus Seimo narius, pačius farmakotechnikus ir jų darbdavius. Itin skaudu tais atvejais, kai vaistininko padėjėjai, kuriems iki pensijos liko 5–7 metai, neteks darbo. Kelių dešimtmečių profesine patirtimi galintis pasigirti asmuo, turintis visas jo darbui reikalingas kompetencijas, taps bedarbiu. Toks žingsnis valstybei būtų pernelyg brangus – atsisakyti farmacijos specialistų, kurių ir taip stokojame", – įsitikinusi ji.

Persikvalifikuoti galės ne visi

Farmacijos įstatymas keičiamas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Iki Lietuvai įstojant į ES, farmakotechnikai turėjo licencijas savarankiškai veiklai vykdyti. Tačiau po įstojimo į ES vaistininko padėjėjams buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis, trukęs penkiolika metų ir turintis baigtis kitų metų sausio 1-ąją. Per šį laikotarpį jie turėjo išlyginti studijų skirtumus ir persikvalifikuoti į vaistininkus.

Pradžioje Lietuvos sveikatos mokslų universitetas vykdė tęstines farmacijos studijas, prieš penkerius metus tai pasiūlė ir Vilniaus universitetas. "Teoriškai galimybė persikvalifikuoti buvo, tačiau kiekvieno žmogaus šeiminė ir finansinė padėtis yra skirtinga, tad ne kiekvienas šia galimybe galėjo pasinaudoti. Kai kurie vaistininko padėjėjai šiandien jau yra vaistininkai, bet didžioji jų dalis, kuriems keli tūkstančiai už studijas per metus yra per didelė našta, ir liko nepakeitę kvalifikacijos. Įsivaizduokite, vienas pats rajono vaistinėje dirbantis farmakotechnikas tris dienas per savaitę turi vykti į paskaitas universitete, ir taip ketverius su puse metų. Joks darbdavys tokių sąlygų nesuteiks, nors mūsų profesinės sąjungos nariai tokią galimybę turėjo. Mums pasisekė, mūsų studijas finansiškai rėmė darbdavys ir esame už tai dėkingi. Bet kokiu atveju verslas nežlugs, tik gaila, kad Lietuvoje gyvenantys ir parengti specialistai neteks darbo", – komplikuotą situaciją komentuoja L.Ganatauskienė.

Spragos valstybės politikoje

Profesinės sąjungos pirmininkė nenuoseklumą įžvelgia ir valstybės politikoje: farmakotechnikai kolegijose ir toliau rengiami be jokio įspėjimo, kad galimybės persikvalifikuoti jie nebeturės. Vaistininko padėjėjai trejus su puse metų vis dar ruošiami aukštojoje neuniversitetinėje švietimo įstaigoje ne kaip pagalbiniai darbuotojai, o kaip specialistai.

"Į nepavydėtiną situaciją pateko ne tik vyresnio amžiaus, bet ir studijas neseniai baigę farmakotechnikai. 2017, 2018 ar 2019 m. baigusieji studijas įstatymiškai vis dar turi galimybę tęsti mokslus universitete, tačiau pastarieji jau atsisako priimti tokius studentus. Dėl šio keblaus klausimo ketiname kreiptis į politikus", – aiškina L.Ganatauskienė.

Ji įsitikinusi, kad viso to būtų buvę galima išvengti šį klausimą sprendus iš karto po įstojimo į ES, kaip tai padarė Lenkija, Vokietija, daugelis kitų ES narių. Pavyzdžiui, Lenkijoje nuspręsta, kad specialistai, parengti iki įstojimo į ES, galės dirbti iki pat savo profesinės veiklos pabaigos, o Danijos politikai nutarė, kad farmakotechnikai vaistininkų galės būti prižiūrimi nuotoliniu būdu.

"Labai daug klausimų, į kuriuos šiandien nėra atsakymų. Trūksta gilesnės diskusijos, kurioje vaistininko padėjėjai būtų matomi ne kaip statistiniai vienetai, o realūs žmonės, kurių akys šiandien kupinos baimės dėl ateities. Drauge galime rasti kompromisą, tenkinantį visas puses. O jeigu dar nesame pajėgūs to padaryti, galėtume bent jau pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kad žmonės išsaugotų darbo vietas, o šalies gyventojams nereiktų vykti keliasdešimt kilometrų ieškant, kur nusipirkti vaistų", – teigia LFDPS pirmininkė.

Ministerija: reikėjo ruoštis

Situaciją, kai Lietuvoje nuo kitų metų galbūt turės užsidaryti kai kurios regionuose veikiančios vaistinės, paprašėme pakomentuoti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovų. Atsiųstame komentare pabrėžiama, kad vaistininko ir jo padėjėjo kompetencijos skiriasi. Esą vaistininko padėjėjo (farmakotechniko), baigusio trejus metus trukusias neuniversitetines farmacijos studijas, kompetencija nėra lygiavertė vaistininko, baigusio penkerius metus trukusias universitetines farmacijos studijas, kompetencijai. Atitinkamai atsižvelgiant į įgytas kompetencijas, šių specialistų teisės ir pareigos vaistinėje yra skirtingos", – rašoma ministerijos atsiųstame komentare.

SAM atstovų pasiteiravome, kodėl nuo sausio 1 d. iš vaistininko padėjėjo Lietuvoje atimama teisė dirbti savarankiškai. Ministerijos Spaudos tarnybos vyriausiojo specialisto Julijano Gališanskio atsiųstame komentare rašoma, kad Farmacijos įstatyme dar 2006 m. buvo įtvirtinta nuostata, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. visi vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) turi teisę parduoti (išduoti) vaistinius preparatus (vadinasi ir teikti farmacinę paslaugą) tik kontroliuojami vaistininko ir kad už šią veiklą atsako vaistininkas. "2016 m. šis terminas buvo pratęstas iki 2021 m., kad vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), būsimi vaistininkai ir vaistinės galėtų pasiruošti pasikeitimams rinkoje, kad būtų išvengta vaistininkų trūkumo, t. y. kad būtų išvengta galimos sumaišties sektoriuje. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus Farmacijos įstatymo (...) nuostatai (...) nuolatinis fizinis vaistininko buvimas vaistinėje turės teigiamos įtakos vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) teikiamų farmacinių paslaugų kokybei, nes vaistininkai turės sąlygas efektyviau prižiūrėti vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiklą, pvz., įvertinti paciento pateiktą receptą, iškilus neaiškumui nedelsiant pakonsultuoti vaistininko padėjėją (farmakotechniką) ir, jei reikia, pacientą", – rašoma komentare.

Jame taip pat teigiama, kad privalomas vaistininko (ne tik farmakotechniko) buvimas vaistinėse turės įtakos skatinant pacientus racionaliau vartoti vaistus, nes vaistininkas yra paskutinis gyventoją konsultuojantis sveikatinimo specialistas prieš jam pradedant vartoti vaistus, todėl jam tenka didelė atsakomybė.

Vaistininkas turi būti?

Komentare užsimenama apie tai, kad artimiausiu metu, įteisinus išplėstinės praktikos vaistininko profesinę kvalifikaciją, vaistininkai dar plačiau įsitrauks į kai kurias sveikatos priežiūros paslaugas, imunoprofilaktiką. O šioms paslaugoms vykdyti esą reikalingas tiesioginis specialisto ir paciento kontaktas, todėl vaistininkas turės fiziškai būti vaistinėje. "Atsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau, vaistinėje turėtų dirbti komanda – vaistininkas kartu su vaistininko padėjėju (farmakotechniku). Pažymėtina, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių paplitęs didesnių vaistinių modelis, kur vaistinėje vienoje pamainoje dirba visa komanda – vaistininkas, vienas ar daugiau vaistininko padėjėjų, kiti specialius mokymus baigę specialistai, todėl vienoje vaistinėje teikiamos plataus spektro farmacinės paslaugos, pvz., vaistų gamyba, farmacinė rūpyba, vaistų, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų, pardavimas ir kt.", – rašoma J.Gališanskio atsiųstame komentare.

Pasiteiravus, ar yra įvertinta, kokių neigiamų padarinių naujieji raikalavimai sukels mažose regionuose veikiančiose vaistinėse, kiek jų turės užsidaryti dėl vaistininkų trūkumo, SAM atstovai atsakė: "Siekiant sudaryti sąlygas vaistinėms persitvarkyti, nuostatos, kad vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas (nuostata buvo priimta 2012 m.) įsigaliojimas buvo atidėtas iki 2021 m., motyvuojant tuo, kad vaistinės ir jų personalas anksčiau nepajėgūs pasiruošti įsigaliosiančiam Farmacijos įstatymo pakeitimui, o per atidėjimo laikotarpį vaistinės įdarbintų pakankamai vaistininkų, dirbančių fiziškai vaistinėje ir tiesiogiai prižiūrinčių vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus), arba vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), siekiantys įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją, ją spėtų įgyti."

Komentare išdėstyta ministerijos pozicija, kad esą vaistinės turėjo net 15 metų laikotarpį (nuo 2006 m.) persitvarkyti ir atitinkamai organizuoti savo darbą, atitinkamai vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) esą turėjo pakankamai laiko prisitaikyti prie numatomų pokyčių rinkoje.