„G-7 šalių grupei pirmininkaujanti Italija sukvietė G-7 vadovus į vaizdo konferenciją, prasidėsiančią šiandien po pietų“, – pranešė vyriausybė, Italijos ministrei pirmininkei Giorgiai Meloni (Džordžai Meloni) pasmerkus išpuolį ir pareiškus, kad baiminasi „regiono destabilizacijos“.

G-7 sudaro Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Kanada.

Stengiamės išvengti dar rimtesnės karinės krizės.

Šeštadienio naktį įvykdyta ataka buvo pirmas kartas, kai Iranas pradėjo plataus masto karinį puolimą prieš Izraelį,

Per pastarąsias dvi savaites Irano pareigūnai ne kartą žadėjo nubausti Izraelį po to, kai balandžio 1 dieną per numanomą žydų valstybės smūgį buvo sulygintas su žeme Irano diplomatinis pastatas Damaske ir žuvo septyni elitinės Revoliucinės gvardijos nariai, įskaitant du generolus.

Dėl minimo smūgio Teheranas kaltina Izraelį.

„Mes stengiamės išvengti dar rimtesnės karinės krizės“, – tvirtino Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani (Antonijus Tajanis).

„G-7 siųs žinią Izraeliui, kad situacija nepablogėtų, nes vakarykštis Irano atsakomasis smūgis gali įsukti pavojingą spiralę“, – transliuotojui „Rai3“ sakė A. Tajani.

Planuojama, kad internetiniame renginyje taip pat dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis Didžiosios Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Italijos, Japonijos ir JAV vadovus informuos apie dabartinę Ukrainos padėtį. Pranešama, kad JAV prezidentas Joe Bidenas galimai pasiūlys papildomų sankcijų Rusijai.

Kol kas neaiškus konkretus šio susitikimo laikas.

Organizatorių teigimu, be Ukrainos, gali būti aptartos ir kitos temos.

G7 vaizdo konferencija vyks gegužės 8 d. – dieną, kurią tradiciškai minima Antrojo pasaulinio pabaiga Europoje ir Europos išlaisvinimas iš nacių pajėgų.

O Rusija Antrojo pasaulinio karo pabaigą tradiciškai mini gegužės 9 d., t.y., šį pirmadienį. Svarstoma, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudos šia proga karinei agresijai padidinti arba sumažinti.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) „lapkričio 19-ąją, ketvirtadienį, 18 val. (vietos, 19 val. Lietuvos laiku) surengs naują vaizdo konferenciją dėl ES atsako į COVID-19“, tviteryje parašė jo atstovas Barendas Leytsas (Barendas Leitsas).

Spalio 29-ąją Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai surengė vaizdo konferenciją, skirtą šiam klausimui, siekdami geriau koordinuoti veiklą ir mokytis iš kitų patirties. Jie sakė ketinantys reguliariai rengti tokius virtualius susitikimus.

Europa kovoja su antrąja koronaviruso banga, kuri grasina aplenkti pirmąją, užklupusią šių metų pradžioje.

Pasaulyje užfiksavus mažiausiai 1,2 mln. mirčių, susijusių su COVID-19, Europa tapo regionu, kuriame virusas šiuo metu plinta sparčiausiai, tad auga spaudimas jos sveikatos apsaugos sistemai.

Tai paskatino vyriausybes iš naujo įvesti komendanto valandą, uždaryti barus ir imtis kitų griežtų apribojimų, nepaisant dalies visuomenės aštraus nepasitenkinimo.

„Europos lyderiai kalbėsis apie priemones išsaugoti ir stiprinti Šengeno erdvės ir vieningos rinkos funkcionavimą pandemijos metu, aptars testavimo, greitųjų testų pripažinimo ir vakcinos platinimo klausimus“, – BNS sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

ES šalys yra sutarusios dėl bendro vakcinos pirkimo ir bendrų kriterijų, kaip matuoti infekcijos paplitimą, tačiau nacionalinės priemonės valstybėse narėse labai skiriasi.

Kiek anksčiau ketvirtadienį šalies vadovas koronaviruso situaciją Prezidentūroje aptars su sveikatos specialistais, medicinos profesoriais Vytautu Kasiulevičiumi, Mindaugu Stankūnu,  Edita Sužiedėliene, Kęstučiu Petrikoniu ir Aurelija Žvirbliene.

„Prezidentas imasi iniciatyvos suburti geriausius Lietuvoje sveikatos apsaugos ekspertus, kurie analizuotų, vertintų ir teiktų atsakingoms institucijoms įrodymais ir mokslu grįstas rekomendacijas COVID-19 viruso valdymui Lietuvoje“, – BNS sakė A. Bubnelis.

Pastaruoju metu Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių fiksuojamas spartus koronaviruso atvejų skaičiaus augimas, dėl to šalys įveda įvairius socialinio gyvenimo ribojimus.

„Šiais metais pirmą ir, tikiuosi, paskutinį kartą istorijoje, suvažiavimas rengiamas nuotoliniu būdu. Pandemija keičia realybę, o mes prie jos gebame greitai prisitaikyti. Nuotoliniuose susitikimuose dalyvaus diplomatai iš 61 Lietuvos diplomatinės atstovybės“, – pranešime teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Diplomatai per tris dienas vyksiantį renginį vaizdo konferencijos metu susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu bei užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.

Taip pat  bus surengta strateginė diskusija „Pasaulio ir Europos Lietuva po COVID-19: kaip iš krizės išeiti stipresniems?“, kurioje dalyvaus ir pasisakys Europos Komisijos vykdomoji vicepirmininkė Margrethe Vestager (Margaretė Vestager).

Tradicinio susitikimo metu bus aptarti užsienio politikos prioritetai ir svarbiausi uždaviniai diplomatinei tarnybai, iššūkiai šalies saugumui, taip pat ir ekonominio atsigavimo po COVID-19 pandemijos žingsniai, Lietuvos veikla Europos Sąjungoje, NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose bei kiti aktualūs klausimai.

Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų susitikimas organizuojamas kasmet.

Misiją „Operation Irini“ buvo nuspręsta pradėti praeitą mėnesį, taip siekiant užtikrinti Jungtinių Tautų (JT) įvesto ginklų embargo į Libiją laikymąsi. ES taip prisideda prie pastangų užtikrinti taiką karo krečiamoje Šiaurės Afrikos šalyje.

Tiesa, misijai prieštarauja Malta, kuri sustabdė dalyvavimą „Operation Irini“, taip protestuodama prieš ES migracijos politiką, naujienų agentūrai DPA patvirtino Maltos vyriausybės atstovas.

Pernai „Operation Irini“ pirmtakė „Operation Sophia“ buvo sustabdyta, kilus nesutarimams dėl migracijos.

Malta kaltina kitas ES valstybes nares palikus ją vieną tvarkytis su iš Šiaurės Afrikos atvykstančiais migrantais. Malta ėmėsi drastiškų priemonių, tarp jų – grąžinti jūroje išgelbėtus migrantus atgal į Libiją, dėl ko šalis buvo apkaltinta pažeidžiant tarptautinę teisę.

Malta nusprendė neprisidėti prie „Operation Irini“ karine technika ar personalu ir atšaukė anksčiau duotą pažadą skirti karių komandą misijai. Maltos vyriausybės atstovo teigimu, šalis vetuos bet kokį papildomą finansavimą misijai ar jos pratęsimą.

ES diplomatų teigimu, Malta taip pat prieštarauja „Operation Irini“ veiklos formatui. Kadangi misijos laivai gali užkirsti kelią ginklų tiekimui jūra JT remiamai premjero Fayezo al-Serrajo vyriausybei iš Turkijos, tačiau negali sustabdyti sausuma ir oru tiekiamų ginklų generolui Khalifa Haftarui, taip neva gali būti suteiktas pranašumas Kh. Haftarui.

Nors „Operation Irini“ klausimas nėra oficialiai įtrauktas į vaizdo konferencijos darbotvarkę, ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ketina kelti šį klausimą, tikino naujienų agentūros DPA šaltiniai Briuselyje.

V. Putinas kelis kartus yra siūlęs Jungtinės Karalystės, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ir JAV lyderiams aptarti pandemiją, kuri visame pasaulyje pareikalavo per 145 000 gyvybių.

Kalbėdamiesi telefonu V. Putinas ir E. Macronas „aptarė galimybę surengti JT Saugumo Tarybos penkių nuolatinių narių darbo susitikimą vaizdo konferencijos forma“, sakoma Kremliaus pranešime.

Jame priduriama, kad E. Macronas padėkojo už Rusijos pagalbą sugrąžinant Prancūzijos piliečius namo pandemijos metu ir užtikrinant medicinos priemonių transportavimą Rusijos teritorijoje.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) praėjusią savaitę paragino Saugumo Tarybą paremti kovos su koronavirusu pastangas ir pavadino tai „kartos kova“.

UEFA vykdomasis komitetas, remdamasis sudarytomis darbo grupių rekomendacijomis, priėmė sprendimą visas Nacionalines vyrų ir moterų rinktinių varžybas, suplanuotas 2020 m. birželio mėnesį, atidėti neribotam laikui iki kitos konferencijos. Sprendimas galioja ir UEFA „Euro 2020“ atkrintamosioms bei moterų UEFA „Euro 2021“ atrankos varžyboms.

Taip pat nuspręsta visas tarptautines draugiškas rungtynes atidėti neribotam laikotarpiui.

Atšaukiami jaunių čempionatai

Konferencijos metu nuspręsta atšaukti UEFA U-17 Europos čempionato finalinį turnyrą, kuris buvo suplanuotas gegužę. Taip pat atšauktas UEFA U-19 Europos moterų čempionatas, turėjęs vykti liepos mėnesį. UEFA U-17 Europos moterų finalinis turnyręs, turėjęs vykti gegužę, yra nukeliamas neribotam laikotarpiui iki kitos konferencijos. UEFA U-19  Europos jaunių čempionato finalinis turnyras, numatytas 2020 m. liepos mėnesį, yra atidedamas neribotam laikotarpiui iki kitos konferencijos.

Taip pat neribotam laikotarpiui nukeliamas UEFA salės futbolo Čempionų lygos finalas, numatytas 2020 m. balandžio mėnesį.

Visų 2020/2021 m. UEFA klubų varžybų klausimai bei žaidėjų registracijos terminai yra atidėti. UEFA artimiausiu laiku nustatys naujus terminus.

Klubų licencijavimas

UEFA Vykdomasis komitetas, atsižvelgdamas į išskirtines aplinkybes, pakartojo savo įsipareigojimą išduoti licencijas klubams ir sutiko suteikti klubams tam tikrų lengvatų, palengvinančių asociacijų ir klubų darbus.

Buvo nuspręsta asociacijų narėms suteikti daugiau laiko baigiant klubų licencijavimo procesą, kol nebus apibrėžtas priėmimo procesas į kito sezono UEFA klubų varžybas.

Dėl paskutiniu metu didėjančios nežinios, UEFA vykdomasis komitetas nusprendė sustabdyti klubų licencijavimo nuostatas, susijusias su būsimu klubų finansinės informacijos rengimu ir vertinimu. Šie sprendimai be išimties galios visiems dalyvaujanties 2020/2021 m. UEFA klubinėse varžybose.

Marijampolės pataisos namuose bausmę už kitą nusikaltimą atliekančio įtariamojo apklausą kiti proceso dalyviai stebėjo būdami Panevėžio miesto apylinkės teismo salėje.

Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminių tyrimų teisėja Vaida Motiejūnienė bei Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Danutė Baltrušaitytė 30-mečiui N. J. galėjo užduoti klausimus pasinaudodamos vaizdo konferenciniu ryšiu, nors jis tuo metu buvo už daugiau nei 160 kilometrų, bausmės atlikimo vietoje. Kartu buvo surengta ir šio vyro akistata su antruoju įtariamuoju, 26 metų L. D. Pastarasis taip pat specialiai dėl šios apklausos nebuvo atgabentas į teismą. Iš Alytaus pataisos namų, kur šiuo metu atlieka bausmę, į Panevėžio apygardos teismą jis buvo atvežtas išklausyti 20-ojo nuosprendžio.

N. J. ir L. D. pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime dėl grasinimų ir turto prievartavimo iš vienos Panevėžio apygardos teismo teisėjos. Įtariama, kad kartu areštinės kameroje laikyti vyrai parašė ir išsiuntė teisėjai grasinančio pobūdžio laišką, reikalaudami pinigų.  

Tokių nusikaltimų pastaraisiais metais Lietuvoje užfiksuojama nemažai. Beveik visais atvejais įtariamieji – ne po vieną kartą teisti, bausmes jau atliekantys įkalinimo įstaigose vyrai. Kai kurie jų net neslepia, jog grasinančio pobūdžio laiškus teisėjams, prokurorams ar kitiems pareigūnams rašo tikėdamiesi pramogų – nemokamų kelionių iš pataisos namų į kitus miestus, kur atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl grasinimų.

Todėl šiemet įsigaliojusi Baudžiamojo proceso kodekso pataisa, pagal kurią įtariamuosius galima apklausti ir vaizdo konferenciniu ryšiu, turėtų tokių nemokamų kelionių po Lietuvos areštines skaičių gerokai sumažinti.

Panevėžyje tokia įtariamojo apklausa vaizdo konferenciniu būdu atlikta pirmą kartą.

„Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekančio N. J. nebereikėjo vežti apklausai į Panevėžį ar panevėžiečiams pareigūnams ten važiuoti jo apklausti. Tikimės, kad taikant šią Baudžiamojo proceso kodekso naujovę, bus sutaupoma nemažai valstybės lėšų, o netekę pramogos pakeliauti po Lietuvą nuteistieji rečiau rašys grasinančio pobūdžio laiškus“, – sakė Panevėžio apygardos prokuratūros II-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D. Baltrušaitytė, vadovaujanti minėtam ikiteisminiam tyrimui dėl grasinimų teisėjai.

Šį mėnesį Panevėžyje vienas iš šios bylos įtariamųjų, L.D., buvo nuteistas dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjai pernai nusiųsto grasinančio pobūdžio laiško. Panevėžio apygardos teismas jį pripažino kaltu ir prailgino jam anksčiau skirtos bausmės laiką 5,5 metų. Subendrinus anksčiau paskirtas bausmes L. D. iš viso kalėjime praleis dar 17 metų ir tris mėnesius.

Rugpjūtį tas pats nuteistasis L. D. buvo pripažintas kaltu dėl grasinimų Panevėžio apygardos prokurorui bei jo šeimai. Panevėžio apygardos teismas jam skyrė 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisme L. D. teigė, jog grasinimų įvykdyti jis neketinęs, o tenorėjęs būti vežiojamas į apklausas, teismą. „Tuo metu buvau drausminėje grupėje, norėjau pasivažinėti etapais, o niekas nebūtų tų grasinimų įvykdęs. Turbūt ne vieną kartą esate teisę tokį kaip aš“, – teismo proceso metu teisėjui aiškino L. D.

TV3 laidoje „Šok su manimi“ išgarsėjusi buvusi kolektyvo „Žuvėdra“ šokėja Milana Jašinskytė nenustoja stebinti iššūkiais. Šių metų pradžioje pradėjusi vesti jogos užsiėmimus, Milana sekmadienio rytą surengė tiesioginę pamokos transliaciją iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV).

Už Atlanto jogos mokytoja vieši neatsitiktinai, nes būtent čia dalyvaus populiariausioje pasaulyje jogos konferencijoje, kurią kelis kartus per metus skirtinguose JAV miestuose rengia „Yoga Journal” žurnalas. Į jogos pamoką Vilniuje susirinkę žmonės šį kartą savo mokytoją išvydo didžiuliame ekrane ir po užsiėmimo patikino, kad šiuolaikinio pasaulio naujovė tik paįvairino užsiėmimą.

Pati M. Jašinskytė pripažino, kad sunkiausia buvo įveikti laiko skirtumą, mat tuo metu, kai vyko treniruotė, Lietuvoje buvo 10 valanda ryto, o Vašingtone, kuriame ji yra apsistojusi, buvo vos 3 valanda ryto. „Jogos pamokoje buvusi emocija atpirko miego trūkumą. Man svarbiausia, kad pavyko suburti žmones, užtikrinti techninę pamokos transliaciją ir dar sukurti gerą nuotaiką. Matyt, norėjosi parodyti, kad užsiimti joga galima visur ir visada. Jai neegzistuoja atstumai ar laiko skirtumas. Labai džiaugiuosi, nors esu šiek tiek pavargusi, bet tikiu, kad ateityje ir tiesioginių, ir netiesioginių transliacijų internete bus vis daugiau”, - sakė M. Jašinskytė.

Mokytoja pasidžiaugė ir vos prieš savaitę įkurta savo asmenine internetine svetaine - http://milanayoga.com, kuri skirta žmonėms, ieškantiems savojo gyvenimo kelio. „Tikiu, kad ši svetainė yra šiuolaikiški mano ir jogos namai, į kuriuos aš kviečiu visus užsukti. Netrukus pildysiu galeriją, kurioje bus galima peržiūrėti jogos pamokas, sveiko maisto gaminimo patarimus ir daugybę kitų smulkmenų, leidžiančių kiekvieną dieną nugyventi su plačia šypsena”, - patikino M. Jašinskytė.

Amerikoje ji ketina apsilankyti ne tik jogos konferencijoje, bet ir pas garsiausius šios srities mokytojus šalyje.