Ir kyla natūralus, bet ne toks jau paprastas klausimas – o tai ką daryti, kaip šią aiškią, jau ne tik mokslu, bet ir kiekvienoje ligoninėje COVID ligonių skaičiais paremtą išvadą paversti visos visuomenės veikimu? Ko galėtų ir turėtų imtis Kauno miestas ir rajonas, kad Lietuvos širdis būtų ir savo sveikata besirūpinančių žmonių pavyzdžiu?
Pasinaudoti patirtimi
Nesu nei skiepų, nei komunikacijos ekspertas, tačiau per daugelį metų dirbdamas šalies transporto sektoriuje supratau vieną paprastą dalyką – nereikia išradinėti dviračių (tai sudėtinga ir retas tai sugeba), tačiau būtina nuolat sekti išradėjus ir jų pasiekimus kuo skubiau diegti pas save.
Pradėkime nuo kaimynų. Štai sostinėje savo kelią pradėjusi skiepų autobuso idėja sėkmingai rado vietą ir Kaune. Ar ją jau verta pabaigti? Ar visos seniūnijos ir visi užkaboriai aplankyti? Tikrai ne. Priešingai – reikia plėsti šias priemones, aktyviau nestandartinėmis priemonėmis skleisti žinią, dalyti lapelius, kabinti plakatus ar net kalbėtis su kavinių ir kitų taškų savininkais, kad jie gyvu žodžiu skleistų žinią. O gal jaunimui reikia specialios žaidimų programėlės, kurioje jie galėtų laimėti unikalų skiepą su, pavyzdžiui, kurio nors "Žalgirio" žaidėjo autografu?
Ne ką mažiau svarbi kita veiklos sritis – vietinės istorijos ir pavyzdžiai.
Artimos istorijos
Ne ką mažiau svarbi kita veiklos sritis – vietinės istorijos ir pavyzdžiai. Ar girdėjote apie vienos Kauno ligoninės istoriją, kad iki skiepų daugiau nei pusė gydytojų sirgo ir nuolat izoliavosi, o pasiskiepiję serga ar izoliuojasi mažiau ne dešimtadalis? Ir tai realus, gyvų žmonių liudijamas faktas čia pat, kiekvieno mūsų panosėje. Juk gerokai ramiau pasitikėti kaimynu nei kažkur toli ekrane matomu pasakotoju.
Kita neatrasta erdvė – Katalikų bažnyčia. Ar daugelis iš mūsų klausėmės popiežiaus Pranciškaus kreipimosi, kuriame jis ragina skiepytis ne dėl savęs, o dėl savo artimųjų – sergančių lėtinėmis ligomis, negalinčių skiepytis ar tų, kuriems dėl kitų priežasčių susirgti COVID-19 būtų mirtina grėsmė? Esu tikras, kad artimo meilė nesvetima daugeliui kauniečių, kasdien mes daugybę dalykų darome nesavanaudiškai, aukodamiesi dėl kitų. Ar kunigai ir vyskupai apie tai kalba kauniečiams sekmadieniais ir šiokiadieniais? Kol kas bent man to išgirsti neteko. Neteko girdėti, kad tokią žinią kartotų ir valstybės vadovai – juk aukotis dėl kitų bendrapiliečių yra garbė, ar ne?
Apsižvalgykime aplinkui
Kiek skirtingų plakatų ir raginimų skiepytis jums teko matyti Kauno gatvėse? Kiek skirtingų žinučių perduodama kauniečiams, kurie visi skirtingi ir unikalūs. Juk jaunimui svarbu jų lyderiai. Darbininkams – galimybė dirbti ir užsidirbti. Mamoms – jų vaikų sveikata. Verslininkams – nenutrūkstanti prekyba. Senjorams – kokybiškos sveikatos apsaugos paslaugos. Skirtingų kauniečių grupių – daugybė, kiekvienai iš jų žinia ir argumentai skiepytis ir panašūs, ir šiek tiek skirtingi. O žinią perduoti ir paskatinti turime juos visus. Ir kuo kampanija pažengusi toliau, tuo individualesnė ir asmeniškai pritaikyta turi būti perduodama žinia.
Visi šie pavyzdžiai ir istorijos – ne mano išgalvoti. Vienas rasime pas kaimynus, kitas – Romoje ar net kitoje pasaulio pusėje. Šiais laikais, XXI a., gėda gali būti tik nematyti ir galvoti, kad mes patys esame patys protingiausi ir teisingiausi. Neva neturime mokytis iš kitų, negalime ieškoti efektyvesnių būdų spręsti labai realią mūsų visų problemą. Kaip yra sakęs "iPhone" išradėjas Steve'as Jobsas, "Apple" niekada nesigėdijo perimti puikių idėjų. Jeigu kažkam sekasi kovoti su COVID-19, jokia gėda perimti jų patirtį ir diegti ją čia, pas mus.
