Balsavimas ketvirtadienį vyko tradiciškai konservatorius palaikydavusiose Tamverto ir Vidurio Bedfordšyro apygardose centrinėje Anglijoje, tad Leiboristų partija nedėjo daug vilčių, tačiau jos kandidatai Sarah Edwards (Sara Edvards) ir Alistairas Strathernas (Alisteras Strathernas) dabar užims savo vietas Bendruomenių Rūmuose.

Nors konservatoriai Bendruomenių Rūmuose vis dar turi tvirtą bendrą daugumą, po naujausių smūgių partijos perspektyvos laimėti dar vieną kadenciją per kitus rinkimus, kurie turėtų įvykti iki 2025 metų sausio, atrodo niūriai, rinkėjams nusivylus besitęsiančia pragyvenimo išlaidų krize ir daugybe skandalų.

S. Edwards, kuri pergalę iškovojo Tamverte, sakė, kad rinkėjai pasiuntė žinią, jog „jiems jau gana šios nevykusios vyriausybės, kuri sužlugdė ekonomiką ir sugriovė viešąsias paslaugas“.

Tamverte balsavimas buvo surengtas po to, kai nuo 2010 metų šią vietą užėmęs Chrisas Pincheris (Krisas Pinčeris) pasitraukė iš pareigų apkaltintas netinkamu elgesiu viename privačiame klube Londono centre, kur grabinėjo du vyrus.

Ch. Pincheris ankstesnius rinkimus šioje apygardoje laimėjo 20 tūkst. balsų persvara.

Tuometinio ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) nenoras nubausti savo partijos narį paaiškėjus kaltinimams iš dalies kainavo jam jo paties postą.

Balsavimas Vidurio Bedfordšyre įvyko atsistatydinus buvusiai kultūros sekretorei Nadine Dorries (Nadin Doris). N. Dorries, tvirta B. Johnsono sąjungininkė, kaltino R. Sunaką padėjus nuversti buvusį vyriausybės lyderį.

2019 metais ji laimėjo šią vietą, kuri toriams priklauso nuo 1931-ųjų, triuškinančia 24 tūkst. 664 balsų persvara, tačiau penktadienį leiboristų kandidatas A. Strathernas laimėjo 1 tūkst. 192 balsų persvara.

Jiems jau gana šios nevykusios vyriausybės, kuri sužlugdė ekonomiką ir sugriovė viešąsias paslaugas.

Politikos pakeitimai

Be dviejų penktadienį prarastų „saugių“ vietų, toriai triuškinamai pralaimėjo ir liepą įvykusius papildomus rinkimus. Be to, leiboristai jau daugiau nei metus pirmauja nacionalinėse apklausose daugiau nei 10 procentinių punktų.

R. Sunakas pastaruoju metu padarė keletą politikos pakeitimų, įskaitant brangiai kainuojančios greitojo geležinkelio jungties dalies atšaukimą ir priemonių, kuriomis siekiama padėti Jungtinei Karalystei iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu, atidėjimą.

Nepaisant šių pakeitimų, jo partijos rezultatai apklausose beveik nepagerėjo, o R. Sunako spaudos sekretorius prieš balsavimą įspėjo, kad „kadencijos vidurio papildomi rinkimai būna nepaprastai sunkūs vyriausybėms“, todėl tikimasi sunkios nakties.

Tuo tarpu leiboristai teigė, kad nė viena iš šių vietų nebuvo įtraukta į jų tikslinį sąrašą visuotiniams rinkimams.

„Jei mes laimėtume Tamverte ir mums taip pat sektųsi per visuotinius rinkimus, tai reikštų, kad per kitus visuotinius rinkimus toriams liktų mažiau nei 60 vietų“, – sakė partijos atstovas.

Šiuo metu Bendruomenių Rūmuose toriai turi daugiau nei 350 parlamentarų.

Tuo metu, kai buvo paskelbti rezultatai, R. Sunako nebuvo šalyje – jis buvo išvykęs vizito į Artimuosius Rytus, kur tęsiasi Izraelio ir palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ karo veiksmai.

„Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo palikti esamą Seimo rinkimų sistemą ir nepereiti prie pilnai proporcinės rinkimų sistemos“, – rašoma trečiadienio vakarą išplatintame partijos pranešime.

Partija pranešė tokį sprendimą priėmusi po trečiadienį vykusio jos prezidiumo balsavimo. 

„Viešojoje erdvėje buvo daug diskusijų dėl dabartinės Lietuvos Seimo rinkimų sistemos tinkamumo. Šią sistemą šiandien matome kaip tinkamą, pirmiausiai dėl to, kad vienmandačių dalis padeda užtikrinti balansą tarp tradicinių, stabilesnių bei radikalesnių politinių jėgų“, – komentavo TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis.

Anot jo, jeigu Seimo nariai būtų renkami tik daugiamandatėje apygardoje, tai yra pagal partijos kandidatų sąrašus, tai tiek 2012 metais, tiek 2016 metais radikalesnių partijų mandatų skaičius būtų didesnis.

„Tad dabartinė rinkimų sistema leidžia Seimo sudėtį turėti labiau tradicinių, stabilesnių, labiau prognozuojamų politinių jėgų pagrindu. Ankstesnių rinkimų rezultatai rodo, kad rinkimų sistema parankesnė tradicinėms, tame tarpe iš dešiniųjų pažiūrų, politinėms partijoms“, – teigia konservatorių atstovas.

Dabar Seimo rinkimų įstatymas nustato, kad 71 parlamentaras renkamas vienmandatėje apygardoje, 70 – daugiamandatėje, pagal partijų keliamus sąrašus.

Apie tai, kad inicijuoja visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams, Seimo valdančioji konservatorių frakcija pranešė vasario pabaigoje. Kovą Seimo valdyba sudarė darbo grupę.

Atėjo laikas iš esmės normaliai padiskutuoti, ar mišri rinkimų sistema atitinka visuomenės lūkesčius.

Frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas tąkart BNS teigė, jog šia iniciatyva siekiama savalaikės vieningos rinkimų sistemų peržiūros, vengiant pavienių, smulkių iniciatyvų.

„Kai kalbame apie Seimo rinkimų sistemą, manome, kad atėjo laikas iš esmės normaliai padiskutuoti, ar mišri rinkimų sistema atitinka visuomenės lūkesčius“, – tuomet teigė parlamentaras.

Pasak jo, konservatoriai mano, kad reikėtų išsamiau padiskutuoti apie perėjimą prie didesnio proporcinio atstovavimo Seime, nes dabar nuolat kintant rinkėjų skaičiui prieš kiekvienus parlamento rinkimus reikia perbraižyti vienmandačių apygardų ribas.

„Per kitus rinkimus turėsime vienmandates, kurios apims keturių savivaldybių teritorijas. Tokios apygardos tampa nebelogiškomis, jos mažina atstovavimą regiono gyventojų, tuo metu Vilniaus atstovavimas didėja“, – vasarį BNS tvirtino A. Vyšniauskas.

Vis tik šią savaitę nusprendę siūlyti nekeisti rinkimų sistemų, konservatoriai pranešė pateikę siūlymų, susijusių su rinkimų tvarkomis bei partijų stiprinimu.

Seime sudarytai rinkimų sistemų peržiūros darbo grupei TS-LKD siūlo diskutuoti apie partijų steigiamų ir nuo verslo paramos atribotų analitinių centrų reglamentavimą tokiu būdu stiprinant politines partijas. 

„Gerosios Europos Sąjungos šalių praktikos rodo, kad programiškai ir idėjiškai stiprioms politinėms partijoms yra reikalingi analitiniai pajėgumai. Prie partijų veikiantys analitiniai centrai galėtų reikšmingai prisidėti prie analitinių pajėgumų didinimo, programinio turinio kūrimo ir tapti politinių idėjų kalvėmis. Tokie centrai galėtų veikti juos finansuojant pačioms partijoms ir registruotiems Europos politiniams fondams“, – pranešime teigė M. Prievelis

TS-LKD taip pat siūlo galutinai išspręsti klausimą dėl tiesioginių merų rinkimų, juos įtvirtinant Konstitucijoje, taip pat apibrėžiant merus kaip savivaldybės vykdomosios valdžios vadovus, renkamus ne daugiau kaip du kartus iš eilės. 

Tarp konservatorių pateiktų siūlymų – visuomeninių rinkimų komitetų atsakomybės prilyginimas partijoms, paprastesnis aukų iš fizinių asmenų rinkimas.

TS-LKD taip pat skelbia siūlantys diskutuoti apie internetinį balsavimą užsienio lietuviams, kvietimo į rinkimus skaitmenizavimą, keturių arba penkių išankstinio balsavimo dienų įtvirtinimą, rinkimų debatų kokybės didinimą bei kt.