Šiemet dešimtmečius gyvuojanti medžių sodinimo akcija skiriama Dainų šventės šimtmečiui.

„Lietingas lietuviškas oras yra pats geriausias medžiams ir gamtai. Per vieną dieną per visą Lietuvą šiandien savanoriai įveis 700 hektarų naujo miško, kuris žaliuos mūsų ateities kartoms. Miškas valo orą, kelią ūpą, vienija su gera dvasia kaip ir mūsų dainos per šimtmečius. Nacionalinis miškasodis – ne tik miško įveisimo tradicija, bet ir vienybės simbolis“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Valstybinių miškų urėdijos generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės teigimu, šiemet prie miškasodžio prisijungė apie 15 tūkst. žmonių, 150 įmonių komandų, kultūros atstovai, ambasadoriai, ministrai, Seimo ir savivaldybių nariai, vietos bendruomenės, švietimo įstaigos.

Nacionalinio miškasodžio „Kad giria žaliuotų“ metu buvo sodinami mišrūs medynai, sudaryti iš daugiau nei trijų vietinių medžių rūšių: ąžuolų, beržų, liepų, eglių, pušų, juodalksnių, bukų ir kitų.

Kiekvienais metais Valstybinių miškų urėdija pasodina daugiau nei 30 mln. medelių.

Miškų sodinimo akcija vyko visoje Lietuvoje. Lingių kaime, Elektrėnų rajone, vykstančiame miškasodyje dalyvavo premjerė Ingrida Šimonytė, S. Gentvilas, Seimo nariai, ambasadoriai, kultūros atstovai, Valstybinės miškų urėdijos generalinis direktorius V. Kaubrė.

Talka vyko visuose 26-iuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose.

„Džiaugiamės, kad gražia, tvaria, reikšminga tradicija tapusi visuotinė miškų tvarkymo talka kasmet suburia vis daugiau gamtos švarai ir tausojimui neabejingų piliečių – įvairių profesijų atstovų, bendruomenių, moksleivių. Kasmet iš miškų iškuopiame šimtus tonų įvairių atliekų, tai – miškininkų kasdienybė. Tikimės, kad ši švarinimo iniciatyva, apimanti gamtos saugojimo, tvarkymo ir bendruomeniškumo elementus, paskatins visuomenę neteršti gamtos ir nepalikti šiukšlynų miškuose“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Šiemet „Miško kuopoje“ dalyvavo rekordinis skaičius – apie 1000 – talkininkų ir Lietuvos miškuose bendrai surinko apie 115 tonų šiukšlių. Vien Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų padalinyje, aplink Vilnių, surinkta net 9 tonos šiukšlių – įvairių atliekų ir apie 40 padangų. Iš miškų, kurie po šios dienos tapo gerokai švaresni, surinkta ir bus išvežta buitinės technikos, padangų, kurios gamtoje dūla daugiau nei šimtmetį, plastiko, statybinio laužo, automobilių detalių.

„Džiugu, kad šis jau tradiciniu tapęs renginys kasmet sulaukia vis daugiau miško tvarkytojų ir pagalbininkų. Noriu tikėti, kad sulauksime tokios dienos, kai ši graži iniciatyva išnyks, nes miškai jau nebebus paversti nelegaliais sąvartynais. O šiandien dėkoju tiems, kuriems iš tiesų rūpi mūsų miškų grožis“, – sako aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus. 

Kasmet miškuose surenkama apie 1000 tonų įvairių atliekų. Didžiausią rūpestį miškininkams kelia į miškus verčiamos buitinės bei stambių gabaritų atliekos.

Vietos, kuriose vyko talka, buvo miškininkų parinktos pagal tai, kur miško teršėjai dažniausiai palieka šiukšles, atsikrato stambiagabaritėmis ar statybinėmis atliekomis.

„Miško kuopa“ jau trečią kartą subūrė gamtą mylinčią visuomenę išvalyti miškus nuo šiukšlių, kurios tampa taršos bei gaisrų židiniais Lietuvos miškuose.

Taip pat vienas iš svarbiausių akcijos tikslų yra šviesti visuomenę apie tvarų ir atsakingą elgesį gamtoje, kadangi kasmet iš miškų išvežami atliekų kiekiai rodo, kad tokių talkų organizavimas ir visuomenės švietimas yra būtinas.

Prie akcijos 2022 m. prisijungė 700 ir per dieną surinko apie 90 tonų įvairių atliekų visoje Lietuvoje: plastiko, padangų, senų baldų, įvairios technikos nuolaužų.

Naujai įveisiamuose miškų plotuose buvo pasodinta virš 2 mln. įvairių rūšių medelių – beržų, juodalksnių, eglių, pušų bei ąžuolų.

Aplinkos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) organizuojamo renginio metu medelius visoje Lietuvoje sodino įmonės, įstaigos, organizacijos, bendruomenės ir piliečiai, mylintys gamtą bei norintys prisidėti prie Lietuvos miškingumo didėjimo, kuris šiuo metu siekia 33,7 %.

„Džiugu, kad Lietuvoje mišku daugėja. Jeigu palyginsime dabartine Lietuva su tarpukario Lietuva, tai mišku plotas dabartinėje Lietuvoje yra tris kartus didesnis. Miškai valo orą, kuriuo mes kvėpuojame, užtikrina rekreacinę funkcija, saugo dirvožemį, suteikia galimybes apsirūpinti kuru. Dėl to kiekviena raginu, turint laisva plotelį, pasodinti medžiu. Taip gerinam aplinka, kurioje gyvensim“, – apie akciją kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Šių metų pagrindinis miškasodžio akcentas – naujai įveisiami miškų plotai. Be naujai įveisiamų miškų plotų, Valstybinių miškų urėdija balandį atkurs apie 9175 ha miškų, kuriuose buvo pasodinta dar apie 30 mln. medelių.

Pasak Valstybinių miškų urėdijos generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės, Nacionalinis miškasodis – kelių dešimčių metų tradicija ir viena prasmingiausių švenčių, suburiančių į miško sodinimą įvairiausių profesijų atstovus bei įvairaus amžiaus Lietuvos piliečius, kurie nori kartu prisidėti prie darbo, gražiausiai įprasminančio žmogaus meilę gamtai.

„Mums – miškininkams, miškasodis – ypatinga šventė. Rūpinamės, kad miškai išliktų ateities kartoms ir šiandien ypatingai didžiuojamės, kad miško sodinimas, buvęs tik miškininkų darbu, tapo gražia ir laukiama švente, prie kurios kasmet jungiasi vis daugiau žmonių ir juos sieja viena gražiausių mūsų vertybių – pagarba ir meilė gamtai“, - sakė V. Kaubrė.

Pasibaigus Nacionaliniam miškasodžiui, Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija (VMU) gegužės 21 dieną kviečia susitelkti kitam prasmingam tikslui – „Miško kuopai“, kurios metu visuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose bus tvarkomi miškai bei renkamos juose paliktos šiukšlės, kurių miškininkai per metus surenka net 900 tonų.

Kiek tiksliai atliekų buvo surinkta talkos metu – miškininkai įvertins ateinančią savaitę, tačiau preliminariai skaičiuojama, kad su visuomenės pagalba miškai per dieną apsivalė nuo tonų atliekų – senų padangų, statybinio laužo, automobilių detalių, buitinės technikos, senų drabužių, plastiko ir kito išvalytų sandėliukų turinio. Talka vyko 38 VĮ Valstybinių miškų urėdijos parinktose visoje Lietuvoje.

„Atliekoms išmesti naudokimės ne miškais, o mūsų sukurtomis stambiagabaričių atliekų aikštelėmis, rūšiavimo konteineriais kiemuose tam, kad atliekos būtų teisingai sutvarkytos. Esame jau brandi visuomenė, nors neišvengę klaidų, galime užauginti naują kartą, kuri dar atsakingiau žiūrės į atliekų rūšiavimą. Todėl į tokias talkas turime įtraukti ir daugiau jaunimo. Ačiū visiems, kurie šiandien susirinko ir skyrė savo laiką miškams tvarkyti“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pasak Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus Valdo Kaubrės, pirmiausia – didžiulis ačiū visiems, kurie šią dieną skyrė bendrai talkai su miškininkais ir kartu padėjo pamatą naujai tradicijai, kuri bus tęsiama ir ateinančiais metais. „Esu įsitikinęs, kad ši talka taps tokia pat laukiama, kaip ir kiti mūsų – miškininkų – renginiai, vienijantys neabejingus miškams piliečius. Bendras darbas suvienija ne tik bendram tikslui, bet ir idėjoms – mūsų kolegos talkos dalyviams daug pasakojo tai, ką miškininkai veikia, kiek žinau, padaliniuose ir toliau tęsis miškininkų bei visuomenės bendrystė ir kitose srityse, ne tik kuopiant šiukšles“, - sakė Valstybinių miškų urėdijos direktorius V.Kaubrė.

Pasak VMU vadovo, vienoje vietoje, kurioje buvo tvarkomasi aplink Vilnių, rasta didžiulė krūva langų rėmų su stiklais – akivaizdu, kad buvo pakeisti viso pastato langai ir jais atsikratyta miškuose tiesiog pačiame Vilniuje – palei geležinkelį.

„Aptinkame šiukšlių giliai miškuose, tačiau nebaudžiami teršėjai nesibaimina versti atliekas ir itin matomose vietose. Tikiu, kad po šios akcijos atsiras daugiau pilietiškų žmonių, kurie, kilus įtarimui, kad į kažkas į mišką atvažiavo atsikratyti šiukšlių – paskambins 112“, - sakė V. Kaubrė.

Talkos pavadinimas „Miško kuopa“ taip pat sugalvotas neatsitiktinai – galvojant apie kuopiamą mišką ir jo tvarkymą visiems susivienijus į bendras kuopas – tai apima gamtos saugojimo, tvarkymo ir bendruomeniškumo elementus.

Miškininkai kasmet iš miškų išveža beveik 1000 tonų atliekų – tai kasdienis VĮ Valstybinių miškų urėdijos miškininkų darbas. Ypač miškininkai jaučia padangų keitimo sezoną, taip pat į miškus keliauja pavasarį išvalytų sandėliukų turinys. Didžiule problema išlieka miškuose statybines atliekas išverčiantys nelegalūs atliekų vežėjai, dažnai besiskelbiantys interneto skelbimų svetainėse.

Nors miškininkai atskiruose regioniniuose padaliniuose rengdavo miško tvarkymo talkas su aktyviomis bendruomenėmis ar jaunaisiais miško bičiuliais, šiais metais nuspręsta įgyvendinti nuo pernai metų brandintą idėją į miškus pakviesti visą pilietiškai nusiteikusią visuomenę ir skirti vieną dieną bendrai švarinimosi akcijai – taip sutelkiant neabejingus gamtai piliečius ir parodant, kad šiukšlinimo problema egzistuoja ne tik viešose erdvėse ar pakelėse, bet ir miškuose.

2018 m. miškuose išmestų nenaudojamų padangų rasta beveik 99,7 tonos, 2019 m. – 157 tonos, o pernai Valstybinių miškų urėdijos miškininkai Lietuvos miškuose surinko daugiau kaip 268 tonas gyventojų išmestų padangų. Tai reiškia, kad pernai surenkamų padangų skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai. Įvedus taros surinkimo sistemą, miškuose ženkliai sumažėjo tik šių šiukšlių – bent kelis kartus mažiau randama stiklinės ir plastikinės taros, už kurią renkamas depozitas.

Kartu su padangomis miškuose iš viso surenkama apie 1000 tonų atliekų.

Meras pabrėžė, kad pakaunė turtinga ne tik miškų, bet ir žemės gelmių išteklių – marmuro, durpių, smėlio, žvyro. Šių iškasenų ypač gausu Nemuno ir Neries slėniuose. Kartu tai kelia ir iššūkių: plečiantis statyboms, didėja žvyro poreikis, tačiau verslininkai nenori rekultivuoti išeksploatuotų karjerų, o skverbiasi į miškus, niokoja kraštovaizdį ir kelia grėsmę saugomoms teritorijoms.

Kauno rajono savivaldybės taryba šių metų sausį pasipriešino UAB "Benefaktor" užmojams kasti žvyrą gamtos ir kultūros požiūriu jautrioje vietoje, Virbaliūnų kaime (Batniavos sen.). Šį mėnesį vėl tenka šaukti tarybos posėdį dėl UAB "Rizgonys" planuojamo karjero Pakarklės miške, toje pačioje Batniavos seniūnijoje.

Naujienos kaime, greta Karklės ichtiologinio draustinio esančiame privačiame sklype, žvyrą pradėjo kasti UAB "Kvesų telkiniai". Į šią miškingą ir kultūros paveldo požiūriu įdomią teritoriją dairosi ir kiti verslininkai.

Kauno rajone yra daug karjerų, deja, daugelis jų dirba neatsakingai: verslininkai apkasa išlikusias sodybas, palieka gyventojus be vandens, nesutvarko aplinkos, darko kraštovaizdį. "Jei galima kasti žvyrą laukuose, tai ten ir kaskime. Šiuo atveju mes būsime su gyventojais ir mišku", – žadėjo paramą V.Kaubrė.

J.Urbanavičius pastebėjo, kad laikas peržiūrėti LR Žemės gelmių įstatymą ir įsitikinti, ar jame nėra teisinių spragų.

Susitikime taip pat buvo aptarta Arlaviškių kadagių slėnio tako situacija: prieš keletą metų pripažintas patraukliausiu pažintiniu taku šalyje, šiandien jis pasitinka lankytojus avarinės būklės, išlūžusiomis lentomis ir nesaugiais turėklais. Kauno marių regioninio parko direkcija mėgino pardavinėti bilietus, bet surinktos sumos nepakanka. J.Urbanavičius pažadėjo tako finansavimo klausimą aptarti su atsakingais Aplinkos ministerijos pareigūnais.

Kaip pranešė VMU, Vyriausybės nutarimu urėdijai perdavus Turto bankui priklausiusią buvusią moksleivių stovyklą šalia Vievio, nauja centrinės administracijos būstinė čia galėtų įsikurti nuo 2024 metų.

Kur galėtų įsikurti centrinė Valstybinių miškų urėdijos administracija, įmonės vadovybė kartu su steigėja Aplinkos ministerija svarstė kelerius metus, vietos dairytasi Kazlų Rūdoje, Katinuose, apžiūrėti Turto bankui priklausantys objektai, naujai statomi biurai ir urėdijai priklausantys statiniai – nė vienas jų neatitiko reikalavimų vietai, taip pat jų rekonstrukcija būtų kainavusi brangiau nei naujo pastato statybos.

Pasak VMU vadovo Valdo Kaubrės, efektyvios investicijos į modernių pastatų statybą užtikrintų ir mažesnius biuro išlaikymo kaštus bei investicijų atsipirkimą ilguoju laikotarpiu, padėtų pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, nes konkurencija darbo rinkoje didelė ir darbuotojai vertina ne tik įmonę, bet ir pačią darbo vietą.

„Mūsų siekis – kuo greičiau turėti modernų biurą, atitinkantį mūsų įmonės veiklos specifiką bei vertybes. Šalia to mes keliame ir dar vieną uždavinį – ši vieta turi atliepti ir visuomenės lūkesčius, čia matome ir pažintinį taką, erdves visuomenei, informacinį centrą, kuriame galėtume papasakoti apie miškininkystę ir jos tradicijas, turėti erdves jauniesiems miško bičiuliams, kurių veiklą šiuo metu atgaiviname“, – sako V. Kaubrė.

Planuojama, kad į naują centrinę būstinę persikeltų visi centrinės administracijos darbuotojai, šiuo metu įsikūrę Vilniuje ir Kaune.

Vertinant galimas vietas, įmonėje buvo atlikta ir darbuotojų apklausa, siekiant išsiaiškinti, kiek darbuotojų sutiktų keisti savo įpročius ir kasdien važinėti į darbą iš Vilniaus ir Kauno, pavyzdžiui, į Kazlų Rūdą. Ji parodė, kad centrinei administracijai persikėlus, net apie 80 proc. darbuotojų keistų darbą ir su įmone atsisveikintų.

VMU teigimu, jau dabar dalis įmonės darbuotojų į darbą Vilniuje kasdien važinėja iš Kauno, Alytaus. Be to, dėl darbo specifikos ir 26 regioninių padalinių, išsidėsčiusių visoje Lietuvoje, daug darbuotojų kasdien važiuoja į komandiruotes, todėl šalia automagistralės Vilniaus–Klaipėda įsikūrusi naujoji administracija būtų strategiškai patogioje vietoje.

Pasak V. Kaubrės, nors dar bus atliekamas teritorijos ir čia esančių pastatų vertinimas, greičiausiai bus investuojama į naujo ir efektyvaus pastato statybas, o ne į senų ir avarinės pastatų renovaciją – jų rekonstrukcija kainuotų brangiau, nei pastatyti naują biurą.

Teritorija šalia Vievio, kurioje buvo įsikūrusi ir šiuo metu jau apleista vaikų stovykla, perduota VMU Vyriausybės nutarimu, šiuo metu vyksta žemės perdavimo registravimas Registrų centre ir netrukus su Nacionaline žemės tarnyba bus pasirašytas susitarimas dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo, bus skelbiamas kūrybinis konkursas architektams, techninio projekto rengimas ir galiausiai prasidės statybos etapas.

Šiuo metu Valstybinių miškų urėdija, kol buvo svarstomas klausimas dėl jos centrinės administracijos perkėlimo vietos, Vilniuje įsikūrusi nuomojamose patalpose.

Prokurorai savo tyrime nustatė, kad V. Kaubrė neturėjo trejų metų vadovavimo didelei įmonei patirties – jo patirtis sudarė daugiau nei pusantrų metų, kai užėmė vadovaujamas pareigas toje pačioje Valstybinių miškų urėdijoje.

Nepaisant to, kad jis ne visiškai atitiko konkurso sąlygas, prokurorai atsisakė ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl konkurso rezultatų naikinimo.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, kuris ir paskyrė V.Kaubrę į pareigas, portalui teigė, kad galima diskutuoti dėl V. Kaubrės vadovavimo patirties, tačiau dabar urėdijoje matomi teigiami pokyčiai.

Pats V. Kaubrė 15min.lt tvirtino esantis nustebęs, kad suabejota jo patirtimi. Jis teigė, kad Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras įvertino jo pateiktus dokumentus ir patvirtino atitikimą reikalavimams.

Į prokurorus dėl V. Kaubrės paskyrimo į pareigas pernai gruodį kreipėsi konservatorių frakcijos Seimo narė Aistė Gedvilienė.