Kaip pirmadienį paskelbė Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), premija jam skirta už nuopelnus ir indėlį kuriant bei modernizuojant atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje, už sukurtą pavyzdinę ir modernią atliekų tvarkymo sistemą Alytaus regione.

A. Reipas yra buvęs pirmojo Lietuvoje įkurto regioninio atliekų tvarkymo centro vadovas ir vienas iš visos šalies regioninės atliekų tvarkymo sistemos pradininkų.

„Vadovaudamasis aplinkosauginėmis idėjomis ir geraisiais Vakarų Europos šalių pavyzdžiais, kartu su kolegomis regione jis sukūrė modernią regioninę atliekų tvarkymo sistemą, kuri vertinama kaip viena pažangiausių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje“, – rašoma pranešime.

A. Reipo vadovavimo metu regione buvo pašalintas 71 sąvartynas regione, iš jų 22 – nelegalūs. Taip pat buvo panaikinta apie 100 nelegalių šiukšlynų. Alytaus regionas pirmasis Lietuvoje įdiegė modernias atliekų rūšiavimo sistemas, o 2018 metais – atskirą maisto atliekų surinkimo sistemą.

„Jaučiu begalinį džiaugsmą, sulaukęs pačio didžiausio ir garbingiausio įvertinimo aplinkosaugos srityje. Valdo Adamkaus premija ir pripažinimas pagerbė visus žmones, su kuriais teko dirbti, svajoti ir kurti atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje“, – pranešime cituojamas A. Reipas.

Jis Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui vadovavo daugiau nei 20 metų, savo pareigas baigė eiti šiemet, praėjus įstatymo nustatytam kadencijų skaičiui.

Premijos įteikimas vyks Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną, birželio 5 dieną, VDU Botanikos sode. Laureatui bus įteikta 5 tūkst. eurų bei skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio skulptūra.

Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus ir Danos Gedvilienės fondo įsteigta premija teikiama už visuomenės dėmesio bei pagarbos vertus pasiekimus ir pastangas apsaugoti bei atstatyti gamtinę aplinką Lietuvoje ir kaimynystėje, bei užtikrinti išteklių tvarumą.

Premija teikiama 2021 metų.

Kaip pranešė Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus ir Danos Gedvilienės Fondo premiją – 5 tūkst. eurų – VDU Botanikos sode G. Bučui įteikė pats V. Adamkus.

Ceremonijoje jis sakė, kad ten, kur aplinkosaugai skiriama daugiau dėmesio, „gyvena laimingesni žmonės“, o darnos su aplinka kūrimas virsta „darnos kūrimu žmonių bendravime“.

„Turbūt ir negali būti kitaip, nes aplinkosaugai skirti darbai paprastai suburia geranoriškus žmones į bendraminčių ratą, suteikia jiems naujų patirčių ir didina gyvenimo pilnatvę. Būtent tai liudija ir šiandieninio premijos laureato G. Bučo asmenybė ir darbai“, – sakė V. Adamkus.

Atsiimdamas premiją G. Bučas susirinkusių svečių prašė susimąstyti kokią planetą paliksime ateities kartoms, sakydamas, kad gyvename „nuolatiniame kare“.

Ne tame kare kaip įsivaizduojame, ar šiuo metu vykstančiame mūsų kaimyninėje šalyje. Šis karas vadinasi ekocidas. Mes jo taip nejaučiame, nematome, mums jis nedaro momentinės žalos, tačiau pasekmes kiekviena nauja karta jaučia vis sunkesnes.

„Ne tame kare kaip įsivaizduojame, ar šiuo metu vykstančiame mūsų kaimyninėje šalyje. Šis karas vadinasi ekocidas. Mes jo taip nejaučiame, nematome, mums jis nedaro momentinės žalos, tačiau pasekmes kiekviena nauja karta jaučia vis sunkesnes“, – tikina G. Bučas.

Jis užuot rengus dideles informacines kampanijas ragino jau vaikus mokyti spręsti mažas problemas, galinčias prisidėti prie ekologijos.

„Jeigu neišmokysime vaikų susitvarkyti su mažomis problemomis, tai tikrai jie užaugę nesugebės išspręsti didelių. Vamzdžiai Kuršių mariose ir toliau bus slepiami, o padangų sandėlius kamuos gaisrai. Mes vis dar kovojame su pasekmėmis, o nesprendžiame priežasties problemų“, – teigė G. Bučas.

Kaip skelbia Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, premijos laureatu tapęs G. Bučas įvertintas už tai, kad savo veikla ir asmeniniu pavyzdžiu populiarina darnią gyvenseną, kuria socialines ir menines iniciatyvas burdamas įvairias bendruomenes ir skleidžia aplinkosaugines mintis bei griauna „žaliuosius mitus“.

Kaip anksčiau sakė prezidentinės bibliotekos-muziejaus direktorius ir vienas iš komiteto narių Arūnas Antanaitis, įvertinimo sulaukė G. Bučo socialinė iniciatyva „Kūrybos kampas 360˚“, jo 80 dienų žygis pėsčiomis po Lietuvą surenkant 52 tūkstančius vienetų (viso 1133 kg) atliekų, taip pat jo kurtos ekologinio meno instaliacijos, tokios kaip „Vertybių krioklys“, kuri buvo eksponuojama MO muziejuje Vilniuje.

Pastebėtos jo pastangos šviesti visuomenę ir populiarinti darnią gyvenseną.

Prezidento Valdo Adamkaus premija teikiama už visuomenės dėmesio bei pagarbos vertus pasiekimus ir pastangas apsaugoti bei atstatyti gamtinę aplinką Lietuvoje ir kaimynystėje, bei užtikrinti išteklių tvarumą. Šiemet premijos rengėjai iš viso sulaukė 21 nominacijos.

Pernai premijos laureatu tapo dokumentinio filmo „Sengirė“ režisierius Mindaugas Survila, atkreipęs plačiosios visuomenės dėmesį į neeksploatuojamų miškų išsaugojimo būtinybę.

Prezidento V.Adamkaus bibliotekos-muziejaus ir Danos Gedvilienės fondo premija bus įteikta už visuomenės dėmesio ir pagarbos vertus pasiekimus bei pastangas apsaugoti ir atkurti gamtinę aplinką Lietuvoje ir kaimynystėje bei užtikrinti išteklių tvarumą.

„Premijai kviečiame teikti nominacijas už mokslinius tyrimus ar išradimus, dėmesį į aplinkosaugos problemas atkreipiančias pilietines asmenų ar organizacijų veiklas. Taip pat laukiami teikimai, atliepiantys politikos sprendimus, ar verslo iniciatyvos, siekiančios sukurti tvaresnį vystymąsi ir švaresnę ateitį išrasdami arba pritaikydami pažangiausius sprendimus“, – teigė Prezidentinės bibliotekos-muziejaus direktorius Arūnas Antanaitis. Nominacijos Prezidento V.Adamkaus premijai (5 tūkst. eurų) gauti priimamos iki kovo 21 d.

Premijos nugalėtojas bus paskelbtas Tarptautinę motinos žemės dieną – balandžio 22 d. , o iškilmingas premijos įteikimas vyks birželio 4 d. – Tarptautinės aplinkos apsaugos dienos išvakarėse – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode.

Kviečiame teikti nominacijas už mokslinius tyrimus ar išradimus, dėmesį į aplinkosaugos problemas atkreipiančias pilietines asmenų ar organizacijų veiklas.

Pernai atnaujintos Prezidento V.Adamkaus premijos laureatu tapo dokumentinio filmo „Sengirė“ režisierius Mindaugas Survila, atkreipęs plačiosios visuomenės dėmesį į neeksploatuojamų miškų išsaugojimo būtinybę.

Premijos steigėjai – Prezidento V.Adamkaus biblioteka-muziejus ir Danos Gedvilienės fondas. Fondo valdytojas Gabrielius Gedvila yra V.Adamkaus jaunystės draugas. Jo velionė žmona Dana buvo aistringa aplinkosaugos gerbėja. Po jos mirties šeima nutarė įsteigti fondą ir jos sukauptas lėšas skirti Lietuvos aplinkosaugai gerinti.

V.Adamkus, iki 1997 m. buvo JAV Aplinkos apsaugos agentūros Didžiųjų ežerų regiono vadovas. 1992–2005 m. buvo teikiama paties V.Adamkaus inicijuota aplinkosaugos premija, kuria buvo siekiama prisidėti prie aplinkosaugos plėtros Lietuvoje.

V. Adamkaus bibliotekos-muziejaus ir Danos Gedvilienės fondo premija – 5 tūkst. eurų – M. Survilai įteikta už filmą „Sengirė“.

„Nuoširdžiai sveikinu šių metų premijos laureatą Mindaugą Survilą, kuris savo kūryba atveria gyvosios gamtos paslaptis. Akyla ir nešališka jo kameros akis mums parodo, kiek daug ir kokios įvairios gyvybės yra čia pat, šalia mūsų, ir primena, kad turime ją išsaugoti ateities kartoms“, – sveikindamas laureatą kalbėjo šalies vadovas.

G. Nausėda padėkojo V. Adamkui, Gabrieliui Gedvilai ir Danos Gedvilienės fondui už jų indėlį užtikrinant, kad V. Adamkaus premija ir toliau burtų gyvenamajai aplinkai neabejingus žmones. G. Nausėdos teigimu, V. Adamkaus darbai puoselėjant JAV ir Lietuvos aplinką ne tik įkvepia, bet ir įpareigoja.

Premiją M. Survilai įteikęs V Adamkus sakė, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, aplinkosaugos problemos išlieka vienu opiausių klausimų.

„Turime rimtų problemų, su kuriomis Lietuva susiduria nuolat: nuo Kuršių marių taršos iki klimato kaitos, nuo atliekų perdirbimo problemų iki pavojų vertingiausiems Lietuvos miško plotams. Be galo svarbu kartu su tarptautine bendruomene dėti visas pastangas, kad ateities kartoms būtų užtikrinta geresnė ekologinė būklė“, – teigė V. Adamkus.

Be galo svarbu kartu su tarptautine bendruomene dėti visas pastangas, kad ateities kartoms būtų užtikrinta geresnė ekologinė būklė.

„Džiaugdamasis stebiu Europos Sąjungos lyderių ryžtą vesti Pasaulį Žaliąja kryptimi ir norėčiau, kad šiame darbe Lietuva taptų sektinu pavyzdžiu. Galime būti ambicingesni, turime labiau pasitempti“, – pridūrė jis.

Danos Gedvilienės fondo valdytojas G. Gedvila, kuris yra V. Adamkaus ilgametis draugas bei jo rinkiminio štabo, kuomet V. Adamkus kandidatavo į Čikagos Sanitarijos Rajono patikėtinių tarybą 1968 metais, vadovas, norėdamas įprasminti bei atkreipti dėmesį į aplinkosauginius pasiekimus Lietuvoje bei pagerbti velionės žmonos Danos atminimą, įsteigė 100 tūkst. dolerių fondą, kurio lėšos nuo šiol bus V. Adamkaus premijai.

M. Survila apdovanojimą, skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio sukurtą Gervės skulptūrą, atsiėmė iš V. Adamkaus rankų. Gamtininkas ir režisierius, sužinojęs apie jam paskirtą premiją, yra sakęs, kad yra gavęs įvairių apdovanojimų, tačiau šis jam iš tiesų reiškia labai daug ir yra skirtas ne jam asmeniškai, bet visai „Sengirės“ filmo ir „Sengirės fondo“ komandai, kurioje savanoriškai dirba virš 40-ies aktyvių žmonių.

„Labai džiaugiuosi, kad likimas mus suvedė ir galiu su jais būti bei mokytis iš nuostabios komandos. Šis įvertinimas – lyg užtaisas daugeliui metų eiti į priekį ir bus kaip priminimas nesustoti, kai būna sunku. Lietuvoje yra labai daug gamtai nusipelniusių žmonių ir tikrai nesijaučiu išskirtinis. Esame skirtingi, dirbame skirtingais metodais, tačiau dėl vieno bendro tikslo – natūralios gamtos išsaugojimo“, – teigė M. Survila.

Renginyje taip pat dalyvavo ir režisierių sveikino Vytauto Didžiojo universiteto rektorius profesorius Juozas Augutis, Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas, Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

V. Adamkaus premija už pasiekimus aplinkosaugos srityje įsteigta pernai.

Juo M. Survila atkreipė visuomenės dėmesį į būtinybę išsaugoti neeksploatuojamus miškus.

Laureato teigimu, lietuviai turi dar tikrai unikalių ir vertingų miško lopinėlių, kuriuos norėtųsi išsaugoti.

„Studijų metais galvodavau – kaip būtų gerai, kad miškų situacija Lietuvoje pagerėtų. Pastaruosius penkerius metus galvoju – kad tik nepablogėtų. Miško pramonė generuoja didžiules pajamas ir geba samdyti labai įtakingus lobistus, kurie daro įtaką žmonėms, priimantiems reikiamus sprendimus. (...) O mes, miškų vertę skaičiuojantieji ne pinigine išraiška, tokių resursų neturime. Tačiau, kas mus visus vienija, – įsitikinimas širdyje, kad esame teisūs, ir didžiulis noras prisidėti prie senųjų miškų išsaugojimo. O tokių miškų išlikimu besirūpinančių žmonių yra daug“, – teigė M. Survila.

Mus visus vienija, – įsitikinimas širdyje, kad esame teisūs, ir didžiulis noras prisidėti prie senųjų miškų išsaugojimo.

Premiją įsteigė Prezidentinė Valdo Adamkaus biblioteka ir Danos Gedvilienės fondas, jos dydis – 5 tūkst. eurų.

Premija bus įteikta birželio 5 dieną, Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną, Vytauto

Didžiojo universiteto Botanikos sode.

Prezidentinė biblioteka pranešė, kad ši premija bus teikiama kasmet už visuomenės dėmesio ir pagarbos vertus pasiekimus bei pastangas apsaugoti, atstatyti gamtinę aplinką Lietuvoje ir kaimynystėje, užtikrinti išteklių tvarumą.

„Kai žvelgiu atgal ir galvoju apie darbus, kuriuos EPA Penktajame regione pavyko padaryti, mane apima nuoširdus pasididžiavimas. Problemos, su kuriomis susidūrėme ir kurias reikėjo spręsti 7-8 dešimtmečiuose, šiandien gali atrodyti sunkiai suvokiamos. Ežerai, kuriuose dėl užterštumo buvo pavojinga maudytis, nykstanti gyvūnija, smogas miestuose, į gamtą pilami chemikalai, didžiulis taršos poveikis žmogaus sveikatai… Visa tai buvo naujos, pasauliui iki tol nematytos problemos ir reikėjo surasti būdus su jomis kovoti. Reikėjo įtikinti dalį visuomenės, kad ne vien pramonė, ekonominė gerovė, bet ir aplinkosauga yra svarbi šalies gerbūviui“, – prisimena V. Adamkus.

Pasak prezidento, viso to nebūtų pavykę padaryti, jei ne žmonės. „Jų pasiryžimas ir pasiaukojimas idėjai, kad galime ir turime gyventi gražesnėje gamtoje, kad reikia ją išsaugoti ateinančioms kartoms. Ir būtent Penktasis regionas buvo pilnas tokių žmonių – tikrų savo srities profesionalų, labai atsidavusių aplinkos apsaugos idėjai. Mokslininkai, teisininkai, visi darbuotojai buvo labai svarbūs siekiant užsibrėžtų tikslų. Vos pagalvojus apie juos, mane apima šilti jausmai, jaudulys“, – pasakoja V. Adamkus.

JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas V. Adamkų apibūdina kaip vieną ryškiausių JAV aplinkosaugos politikos ir JAV bei Lietuvos dvišalių santykių šalininkų. „Apžvelgiant penkiasdešimt metų trukusią agentūros veiklą ir jos nuoseklias pastangas švaresnės, saugesnės ir sveikesnės Amerikos link, ypač ryškiai atsiskleidžia prezidento V. Adamkaus nuveiktų darbų indėlis. Prezidentas V. Adamkus yra sąžiningo ir ryžtingo žmogaus pavyzdys. Jis nutiesė kelią amerikiečių ir kitų šalių ateities kartoms, parodęs, kaip gyventi darnoje su aplinka“, – sako ambasadorius.

Reikėjo įtikinti dalį visuomenės, kad ne vien pramonė, ekonominė gerovė, bet ir aplinkosauga yra svarbi šalies gerbūviui.

Vardinė prezidento premija – įprasminti ir paskatinti aplinkosauginius sprendimus

JAV gyvenantis Gabrielius Gedvila, Valdo Adamkaus ilgametis draugas bei jo rinkiminio štabo, kuomet V. Adamkus kandidatavo į Čikagos Sanitarijos rajono patikėtinių tarybą 1968 m., vadovas pasakoja, kad ant pelkių pastatyto Čikagos miesto augimas ir industrializacija nuo pirmos devyniolikto amžiaus pusės sukėlė didžiules problemas švaraus vandens gavime. „Iš pradžių buvo bandoma mažinti ežero teršimą, vėliau buvo pastatyti kanalai, „apsukta“ Čikagos upės tėkmė ir nutiestas trijų kilometrų vamzdis į Mičigano ežerą, kad būtų tiekiamas švarus vanduo. Būtent EPA organizacijos tikslas buvo tas vandens problemas išspręsti arba bent suvaldyti“, – pasakoja Amerikos lietuvis G. Gedvila.

G. Gedvilos velionė žmona Dana Gedvilienė buvo aistringa gamtosaugininkė, kuri prisidėjo prie ekologijos puoselėjimo tiek Amerikoje, tiek ir Lietuvoje. G. Gedvila yra įsitikinęs, kad aplinkos apsauga buvo, yra ir išliks ypatingo dėmesio reikalaujanti globali problema, todėl, norėdamas įprasminti bei atkreipti dėmesį į aplinkosauginius pasiekimus Lietuvoje bei pagerbti velionės žmonos atminimą, įsteigė 100 tūkst. dolerių fondą, kurio lėšos bus skiriamos prezidento V. Adamkaus – savo draugo, žinomo aplinkosaugininko, šalies prezidento – premijai.

Prezidentinės bibliotekos ir D. Gedvilienės fondo premija bus teikiama kasmet už visuomenės dėmesio ir pagarbos vertus pasiekimus ir pastangas apsaugoti ir atstatyti gamtinę aplinką Lietuvoje ir kaimynystėje bei užtikrinti išteklių tvarumą. Premijai bus laukiami teikti moksliniai tyrimai ir išradimai, pilietinės veiklos, asmenys ir organizacijos, kurios atkreipia dėmesį į gamtosaugą ir skatina veikti, taip pat politikos sprendimai ar verslo iniciatyvos, siekiančios sukurti tvaresnį vystymąsi ir švaresnę ateitį išrasdami arba pritaikydami pažangiausius sprendimus.

Nuo sausio mėnesio bus priimamos nominacijos prezidento V. Adamkaus premijai (5 tūkst. eurų) gauti, o iškilmingas premijos įteikimas vyks birželio 5 d. – Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode.

Kalbėdamas apie premiją prezidentas teigia, kad aplinkosaugos klausimai šiandien labai aktualūs visame pasaulyje, neišskiriant ir Lietuvos. „Gal aplinkosaugos problemos šiandien nėra akimi matomos, apčiuopiamos, tačiau jų aktualumas tikrai padidėjęs, ir jos reikalauja naujų aplinkosauginių sprendimų. Todėl tikiuosi, kad premija ne tik bus atsidėkota gamtos geradariams, bet ir paskatins tų gerų darbų daryti daugiau“, – viliasi V. Adamkus, kuris dirbdamas JAV rūpinosi ir Lietuvos ekologija.

„Kaip aplinkosaugininkas aš turėjau galimybę jau nuo 1972 metų išskirtinėmis sąlygomis lankytis Lietuvoje, susipažinti su žmonėmis, mokslininkais, kultūros atstovais. Galėjau gilintis į šalies ekologijos problemas ir prisidėti prie jų sprendimo, dalinantis savo patirtimi, perduoti Lietuvos ekologams jau sukauptą patirtį ir žinias. Asmeniškai man tai buvo labai svarbi mano darbo dalis – prisidėti prie geresnio gyvenimo Lietuvoje kūrimo“, – teigia prezidentas.

Išskirtinė paroda, atidengianti V. Adamkaus darbo užkulisius dirbant JAV

Prezidento V. Adamkaus bibliotekoje istorikai ir muziejininkai jau baigė rengti parodą, kuri skirta apžvelgti prezidento profesinę veiklą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) Penktame regione. Būtent ši agentūra, kurios 5-ajame ir didžiausiame regione dirbo V. Adamkus, šiais metais švenčia savo 50 metų sukaktį. Parodą, kurios rengimą finansuoja JAV ambasada Vilniuje, visuomenei bus galima apžiūrėti pasibaigus šalyje įvestam karantinui prezidento V. Adamkaus bibliotekoje-muziejuje Kaune.

„V. Adamkaus kaip aplinkosaugininko veikla Lietuvoje gana žinoma, tačiau ne iki galo suprasta. Parodą parengę istorikai peržiūrėjo daugybę archyvinių dokumentų, vaizdo medžiagos, kalbėjosi su V. Adamkaus kolegomis EPA, administracijos darbuotojais, mokslininkais, teisininkais, taip pat nevyriausybinių organizacijų nariais, susisiekė ir su pramonei tuo laiku atstovavusiais žmonėmis ir iš visos surinktos rašytinės ir vaizdinės medžiagos paruošė parodą, kurią plačiajai visuomenei pristatysime tik kai leis pasibaigęs karantinas šalyje“, – tikina prezidentinės bibliotekos direktorius Arūnas Antanaitis.

„Per daugiau nei 25 metus trukusią karjerą EPA, V. Adamkus tapo savotiška aplinkosaugos legenda. Penktajame regione jis užėmė aukščiausias pareigas keičiantis net šešiems JAV prezidentams ir administracijoms. Čikagoje jis prisimenamas kaip žmogus, „išvalęs“ Mičigano ežerą“, – teigia A. Antanaitis ir papildo, kad V. Adamkus, kaip atsakingas pareigas užimantis aplinkosaugininkas, dalyvavo JAV ir Sovietų Sąjungos aplinkosaugos programoje, veikusioje nuo 1972 m. Būtent aplinkosauga buvo ta reta sritis, kurioje JAV ir Sovietų Sąjunga Šaltojo karo metu buvo pasiekusios bendradarbiavimo susitarimą.

JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas prisimena, kad vienas ryškiausių prezidento Valdo Adamkaus nuopelnų – tai sėkmingas aplinkosaugos dialogas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir valstybių anapus „Geležinės uždangos“. „Šiam dialogui pradžią davė prezidento Niksono vizitas Maskvoje 1972 metais. Nepaisant sovietų okupacijos jungo, siaučiant aštuntajam ir devintajam praėjusio amžiaus dešimtmečiams, pastangos apsaugoti gamtą padėjo užmegzti ryšius tarp JAV ir Lietuvos“, – teigia ambasadorius.

Paroda yra skirta apžvelgti V. Adamkaus darbinę veiklą JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) Penktame regione. Joje bus galima išvysti autentiškų darbą liudijančių dokumentų, nuotraukų, pamatyti istorinių vaizdo įrašų. Parodos rengimą finansuoja JAV ambasada Vilniuje.