Lietuvos pašto valdyba renkama ketveriems metams, ją sudaro penki nariai, iš kurių keturi yra nepriklausomi, o vienas – valstybės tarnautojas.

Kandidatai paraiškas gali teikti iki vasario 14 dienos.

Šiuo metu valdyboje dirba jos pirmininkas, Garliavos medicinos centro vadovas Mindaugas Kyguolis, nepriklausomi nariai – vienos didžiausių Vokietijos logistikos įmonių „Night star express“ valdybos pirmininkas Arnoldas Schrovenas (Arnoldas Šrovenas), finansų bendrovės „Windcave“ valdybos narys Alditas Saulius, skolų valdymo ir išieškojimo bendrovės „Legal balace“ valdybos narė, „Oro navigacijos“ valdybos pirmininkė Jūratė Stanišauskienė ir Susisiekimo ministerijos atstovė Kristina Semėnė.

Atranką vykdo bendrovė „AIMS International“, o kandidatai kviečiami siųsti paraiškas iki balandžio 7 dienos. Kandidatams, kaip skelbia „Lietuvos geležinkeliai“, keliami nepriklausomumo, taip pat specialieji reikalavimai – mokėti anglų kalbą ir turėti kompetenciją bent vienoje iš penkių sričių: strateginio valdymo, verslo plėtros ir tarptautinės politikos; finansų valdymo, rizikų valdymo ir audito; logistikos verslo plėtros ir valdymo; geležinkelių transporto valdymo ir reguliavimo; skaitmenizacijos, organizacijų bei transformacijos valdymo.

LTG grupę sudaro pagrindinės antrinės bendrovės – geležinkelių infrastruktūros valdytojas „LTG Infra“, krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ ir kelionių traukiniais bendrovė „LTG Link“. Taip pat grupėje veikia kitos antrinės bendrovės, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ atlieka kontroliuojančiosios bendrovės funkciją.

Šiuo metu „Lietuvos geležinkelių“ valdybą sudaro nepriklausomas narys, valdybos pirmininkas Romas Švedas, nepriklausomi nariai Monika Rimkūnaitė-Bložė, Rolandas Zukas, Alditas Saulius ir Mats Hanson.

Kaip penktadienį pranešė organizacija, valdybą sudarys 9 nariai, tarp jų – du ligšioliniai: „EPSO-G“ valdybos pirmininkas ir valstybės įmonės „Oro navigacija“ valdybos narys Gediminas Almantas, reklamos įmonių bendraturtis ir vadovas Remigijus Kalpokas.

Kartu su jais, tarp nepriklausomų kandidatų organizacijos valdyboje bus „Master Class Lietuva“ direktorė Laura Duksaitė – Iškauskienė, komunikacijos ir rinkodaros ekspertė Ilma Cikanaitė, bendrovės „Asgaard Oriens" vadovas Nielsas Peteris Pretzmannas.

Kaip trys skyrių atstovai į valdybą pateko Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės ekonomistė Valė Gibienė, šeimos gydytojas Antanas Damkus ir viešosios įstaigos „Harmoningo gyvenimo studija“ vadovė Nijolė Jakubaitienė. Jaunimo atstovo vietą užims Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoris Marius Mirončikas.

G. Almantas pranešime Raudonojo Kryžiaus draugijos nariams dėkojo už „parodytą pasitikėjimą ir aišku signalą tęsti organizacijos transformacijos procesą“.

„Šios kadencijos valdybos laukia nemažai įdomių iššūkių  – toliau stiprinti organizacijos gebėjimus ir programų turinį, glaudžiai bendradarbiauti su regionais, kad visiems būtų suprantami organizacijos tikslai, misija, prioritetai. Taip pat užtikrinti, kad Lietuvos Raudonasis Kryžius taptų pamatuojamą vertę pažeidžiamiems žmonėms kuriančia organizacija,“ – sakė G. Almantas.

Naujoji valdyba savanoriškais pagrindais pareigas eis 4 metus, o pirmojo posėdžio metu išrinks valdybos pirmininką.

Kelerius metus reorganizuojamą draugiją draskė vidiniai nesutarimai dėl pertvarkos metodų, naikinamų skyrių ir šalinamų narių – pastaruoju metu valdybą buvo palikę keturi iš devynių jos atstovų. Viešai apie problemas prabilę skyrių nariai sakė buvę šalinami be paaiškinimų ir kaltino vadovybę susidorojimu. Tuo metu organizacijos generalinė Gintarė Guzevičiūtė tvirtino, kad reorganizacija vykdyta siekiant skaidrumo, orientuojantis į paslaugų kokybę, o pašalinti nariai reiškė norą patys toliau gauti organizacijos paramą arba apskritai atsisakė pateikti interesų deklaracijas.

„Siekiant užtikrinti įmonės tęstinumą ir įvertinant valdybos narių kokybiškai profesionalų darbą vykdant pavestą misiją, kuri bus keičiama sudarius naują valdybą, dialogo būdu buvo prieita prie pozicijos, kad (valdyba. – ELTA) eis pareigas iki gruodžio 31 dienos“, – sakė jis.

Ministro teigimu, valdybos nariai neatsisakė eiti pareigų iki gruodžio 31 dienos, nors raštiškų sutikimų dar neturima.

Paklaustas apie motyvus, kurie paskatino atleisti valdybą, J. Narkevičius išsakė norą papildyti valdybą dėl vykdomos, pasak jo, misijos.

„Motyvai yra vieni – siekiame glaudesnio bendradarbiavimo ir didesnio bendrovės įsiklausymo į visuomenės poreikius bei valstybės interesus vykdant bendrovės pertvarką. (...)

Kalbant apie Lietuvos pašto veiklą, valdybos nariai, kurie dabartiniu metu dirba, jie profesionaliai ir atsakingai vykdė savo pareigas ir vykdė misiją, kokia jiems buvo numatyta. Būtent dėl tos misijos yra siekis ją papildyti“, – teigė susisiekimo ministras.

ELTA primena, kad Susisiekimo ministerija, pasinaudodama jai suteiktomis akcininko teisėmis, spalio 31 dieną priėmė sprendimą suformuoti naują akcinės bendrovės Lietuvos paštas valdybą.

Pranešime skelbta, kad artimiausiu metu bus inicijuotos procedūros naujų nepriklausomų narių atrankai, siekiant suformuoti nuolatinę bendrovės valdybą.

Trečiadienį Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, kad aiškėja, jog valstybei priklausanti bendrovė Lietuvos paštas be valdybos, kuri praėjusią savaitę buvo atleista, negali dalyvauti konkurse dėl pensijų išnešiojimo.

Pasak A. Syso, susiklosčiusi situacija rodo, kad susisiekimo ministras J. Narkevičius nevaldo situacijos, o valdantieji iš ankstesnių istorijų nepasimokė, kai šių metų pradžioje tūkstančiai pensininkų laiku nesulaukė pensijos.

„Šių metų pradžioje tūkstančiai žmonių laiku nesulaukė pensijų, ir tai įvyko dėl to, kad tiekėjai nesusitvarkė su užduotimi. Pensijų išnešiojimas – grynai organizacinis klausimas. Panašu, kad ūmai atleidus valdybą apie tai nė nebuvo galvojama, ir toks elgesys – nepateisinamas“, – sakė A. Sysas.

Šias aplinkybes aiškinsis Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), savivaldybė teigia, kad klaida bus kaip įmanoma greičiau ištaisyta.

Į VTEK kreipėsi opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos frakcijos narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, ji prašo nustatyti, ar valdybų nariai nepažeidė įstatymų nedeklaruodami interesų, bei atkreipia dėmesį, kad informacija apie dalies savivaldybės įmonių valdybas nėra vieša.

Pasak politikės, klausimas dėl Kauno savivaldybės valdybos narių iškilo, žiniasklaidai paskelbs apie galimus jų ryšius su Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslu ir aplinka.

„Žiniasklaida atskleidė, kad Kaunui vadovaujat V. Matijošaičiui, šių įmonių valdymas yra patikėtas asmenims, kurie susiję su jo verslu, su jo politiniu judėjimu arba valdančiąja koalicija. Nuo visuomenės negali būti slepiami tokie ryšiai. Tuo metu absoliuti dauguma šių įmonių valdybos narių, panašu, nėra visai deklaravę savo privačių interesų“, – teigiama Seimo narės pranešime.

Savivaldybės BNS pateiktais duomenimis apie savivaldybės įmonių valdybas, trijose iš jų dirba bendrovės „Vičiūnai“ direktorius Petras Ganiprauskas. Ši bendrovė priklauso „Vičiūnų grupei“, jos savininkas yra V. Matijošaitis. Valdybose esama ir daugiau su V. Matijoščio verslu ar visuomeniniu judėjimu susijusių asmenų.

Pats Kauno meras teigia, kad nariai į valdybas atrinkti tik vertinant jų kompetenciją.

„Dirbti valdybose pakvietėme patirtį versle turinčius aukšto lygio specialistus vertindami tik jų žinias ir kompetenciją. Valdybas sudarėme tuo principu, kad kiekvienoje jų būtų po vieną teisininką, po vieną ekonomistą ir po vieną su konkrečios įmonės veikla susijusį specialistą. Visi jie žino, kas yra įmonių valdymas ir jų veiklos optimizavimas“, – BNS atstovo spaudai atsiųstame komentare teigia V. Matijošaitis.

Dauguma valdybų narių interesų nedeklaravo

VTEK atstovė Eglė Ivanauskaitė BNS penktadienį sakė, kad komisija Seimo narės nurodytas aplinkybes aiškinsis artimiausiame posėdyje.

Ji patvirtino, kad valdybos narių deklaracijos turėtų būti viešai prieinamos.

Pasak Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko, valdybų nariams pavesta kuo skubiau parengti savo interesų deklaracijas.

„Užklausus visų įmonių valdybų narių paaiškėjo, kad deklaracijas yra pateikusi mažuma jų. Praktiškai visi teisinosi neturėję informacijos apie nuo šių metų pradžios įsigaliojusią įstatymo pataisą, pagal kurią atsirado nauja prievolė šias deklaracijas teikti ir savivaldybės įmonių valdybų nariams. Įstatymų privaloma laikytis visiems, todėl valdybų narius įpareigojome, kaip įmanoma greičiau ištaisyti šią klaidą“, – BNS savivaldybės atsiųstame komentare teigia G. Petrauskas.

Užklausus visų įmonių valdybų narių paaiškėjo, kad deklaracijas yra pateikusi mažuma jų.

Šiuo metu viešai skelbiamos tik dviejų savivaldybės įmonių valdybų sudėtys: „Kauno energijos“ ir „Kauno vandenų“. Savivaldybė žada, kad paviešinti bus ir kitų valdybų nariai.

Viešai prieinamų deklaracijų paieškoje VTEK puslapyje galima rasti „Kauno energijos“ valdybos pirmininko verslininko Ramūno Paškevičiaus deklaraciją, jis darbą valdyboje deklaravo sekmadienį. Apie dalyvavimą viešai nenurodomo juridinio asmens kolegialaus valdymo organo veikloje pranešė ir Giedrius Bielskus, šią deklaraciją teikęs kaip Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narys. Šiuo metu jis vadovauja Kauno socialdemokratams bei S. Dariaus ir S. Girėno sporto centrui.

„Kauno vandenų“ valdyboje savo darbą praėjusį šeštadienį deklaravo teisininkas Konstantinas Pesenka, anksčiau apie jį yra deklaravęs V. Matijošaičio sūnaus Šarūno įmonėje „Kauno saulėtekis“ dirbantis Gediminas Ganatauskas. Iš viso šios įmonės valdybą sudaro penki nariai.

Kad priklauso „Kauno autobusų“ valdybai yra deklaravę viešosios įstaigos „Nacionalinis žiedas“ vadovas Arūnas Samochinas, finansininkas Audrius Lukoševičius ir benrovės „Vičiūnai“ direktorius P. Ganiprauskas. Jis taip pat yra deklaravęs savo darbą „Kauno aikštelė“ valdyboje.

„Kauno aikštelė“ valdyboje savo veiklą yra deklaravęs ir jai pirmininkaujantis teisininkas Rosvydas Marcinkevičius, 2015 metais dalyvavęs rinkimuose su „Vieningu Kaunu“ bei Lietuvos techninio sporto centro vadovas Virginijus Visockis – taigi, visi valdybos nariai.

Iš „Kauno švaros“ valdyboje dirbančių penkių narių savo darbą valdyboje deklaruoja Aplinkos inžinerijos instituto mokslininkė Jolita Kruopienė ir Kauno regiono atliekų tvarkymo centro darbuotoje Ingrida Valavičienė. Darbo šioje valdyboje deklaracijoje nenurodė jai pirmininkaujantis P. Ganiprauskas.

Savo darbą Laboratorinių bandymų centro valdyboje yra nurodęs tik vienas iš trijų jos narių – KTU chemikas Vytautas Juodgalvis.

Valdybose – mero visuomeninio judėjimo ir šeimos įmonių atstovai

Ankstesnėje Kauno savivaldybės tarybos kadencijoje opozicijoje dirbęs V. Matijošaitis tuomet kritikavo valdančiųjų konservatorių sprendimus į savivaldybės įmones deleguoti partijai lojalius asmenis.

„Savivaldybės įmonėms vadovauja tie, kurie neturi supratimo apie verslą, nes kaip žinia, partijos skiria įmonių valdybos narius ne pagal kompetenciją, o pagal lojalumą. Panašu, kad tokia dešimtmečius besitęsianti praktika miesto vadovus tenkina ir toliau. Šios politizuotos vadybos rezultatai visiems žinomi ir viešai aptarti, tai: kyšininkavimo skandalai, neskaidrūs viešieji pirkimai ir be realaus ekonominio pagrindo brangstančios komunalinės paslaugos kauniečiams“, – 2014 metais „Vieningo Kauno“ pranešime spaudai teigė V. Matijošaitis.

Šiuo metu savivaldybės įmonių valdybose – „Vieningo Kauno“ koalicijos partnerių socialdemokratų Kauno skyriaus pirmininkas G. Bielskus, taip pat „Vieningo Kauno“ narės Editos Plūkienės vyras, verslininkas Mindaugas Plūkas, „Vieningo Kauno“ nariai advokatas Ramūnas Širvys ir taip pat advokatu dirbantis Konstantinas Pesenka, V. Matijošaičio visuomeninių patarėjų pareigas einantis verslininkas Antanas Etneris ir Aida Radauskaitė, ji taip pat yra ėjusi pareigas „Vičiūnų grupės“ įmonėse.

Be minėto „Vičiūnų“ direktoriaus P. Ganiprausko ir G. Ganatausko, dirbančio Š. Matijošaičio bendrovėje „Kauno saulėtekis“, savivaldybės bendrovių valdyboje taip pat dirba „Vičiūnų grupės“ finansų vadovas Nerijus Mordas.

„Matant, kiek skandalų valdant konservatoriams purtė Kauno savivaldybės įmones, daugeliui kauniečių buvo akivaizdu, kad tiek pačios įmonės, tiek jų valdybos turėdavo atidirbti jas delegavusioms partijoms. Tokių dalykų nei aš, nei mano komanda netoleravome ir netoleruosime. Todėl įmonių valdyme įvedėme daug pakeitimų“, – BNS paklaustas, kaip ši situacija dera su ankstesne kritika, teigė V. Matijošaitis.

Reikalavimas valstybės bei savivaldybių įmonių valdybų nariams deklaruoti interesus įsigaliojo nuo šių metų pradžios. VTEK šiuo metu atlieka tyrimus dėl keturių Valstybinių miškų urėdijos valdybos narių elgesio, kai atlikusi pirminį patikrinimą, VTEK aptiko, kad jie nėra pateikę deklaracijų.

Europinės vėžės „Rail Baltica“ projektą koordinuojančios bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ valdybos formavimas stringa, nesutariant dėl jos narių skyrimo tvarkos. Dėl valdybos narių skyrimo principų bus sprendžiama kovo pradžioje Vilniuje vyksiančiame stebėtojų tarybos posėdyje.

„Steigiant įmonę buvo preliminariai žodžiu susitarta, kad kiekviena šalis galės nominuoti po asmenį į valdybą. Buvo toks džentelmeniškas susitarimas, tačiau jis nebuvo įteisintas raštiškai ir dabar Estija su Latvija su tokiu valdybos narių skyrimo būdu nesutinka“, - BNS sakė „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas ir „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „Rail Baltica statyba“ vadovas Dainius Budrys.

Jo teigimu, Estijos ir Latvijos atstovai siūlo, kad „RB Rail“ valdybos nariai būtų atrinkti paskelbus papildomą konkursą, tačiau su tuo nesutinka Lietuva, kuri į „RB Rail“ valdybą yra pasiūliusi  „Epso-G“ vadovą Virgilijų Poderį. Jis liko antras „RB Rail“ generalinio direktoriaus rinkimuose ir jau yra sutikęs eiti valdybos nario pareigas.

„Mes nenorime to papildomo konkurso, kadangi jau turime žmogų, kuris praėjo atranką ir tiktų į tą poziciją. Šiuo atveju Lietuva yra keliais žingsniais priekyje - mes turime savo kandidatą ir jį siūlome. Latviai ir estai pas save gali pasidaryti (konkursus - BNS) ir siūlyti irgi kandidatus. Čia kiekvienos šalies pasirinkimo laisvė“, - tvirtino D.Budrys.

Pasak jo, dėl Latvijos ir Estijos pozicijų „RB Rail“ valdybos narių paskyrimo procesas yra įstrigęs, todėl sprendžiant šį klausimą gali prireikti trijų šalių politinio sprendimo.

„Jeigu nebus rastas bendras šalių konsensusas, artėjame prie situacijos, kai padėtis taps be išeities ir turės įsikišti politikai. Gali prireikti politinio lygio, nuo susisiekimo viceministrų iki premjerų, sprendimas, kaip turėtų būti sudaroma valdyba“, - sakė D.Budrys.

Šiuo metu „RB Rail“ valdyboje, kurioje turės būti keturi nariai, dirba tik įmonės generalinė direktorė Baiba Rubesa. Antradienį Vilniuje vykusioje tarptautinėje diskusijoje dėl „Rail Baltica“ įgyvendinimo eigos B.Rubesa sakė, kad valdybos narių paskyrimas gali užtrukti ir iki kitų metų.

„Tikiuosi, kad mes pritrauksime profesionalų ir specialistų (...) Tautybė arba atstovavimas šaliai prieštarauja žmogaus teisėms, versle negalima apie tai kalbėti, mes kalbame apie profesionalus ir ekspertus. Mano pozicija tokia, kad aš norėčiau, kad galima būtų atvirai pasirinkti profesionalus visose trijuose Baltijos šalyse nepriklausomai nuo tautybės ar šalies atstovavimo“, - tvirtino B.Rubesa.

Latvijos bendrovės „Eiropas Dzelzcela linijas“ generalinis direktorius Dinsas Merirandsas taip pat teigė, kad „RB Rail“ valdybos nariai turi būti atrinkti surengus viešą atranką.

„Remiantis atvira atrankos procedūra. Turi būti įvertinami visi nariai kandidatai“, - tarptautinėje diskusijoje sakė D.Merirandsas. Pasak jo, kandidatus galėtų vertinti arba „RB Rail“ stebėtojų taryba, arba pačios Baltijos šalys.

Seimo Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma BNS teigė, kad B.Rubesos prognozės dėl valdybos paskyrimo terminų rodo, jog kai kurios šalys baiminasi tiesioginio valdybos narių delegavimo.

„Yra trys šalys, jos ir skiria. Mums neturėtų rūpėti, ką į valdybą deleguoja estai ar latviai, lygiai taip pat jie turėtų gerbti mūsų teikimą (...) Jeigu mūsų atstovai pateikė kandidatūrą, manau, kad kitos dvi šalys neturėtų jos kvestionuoti, neturėtų fantazuoti, kad konkurso būdu atsirenkama būtų. Nes konkurso būdu Lietuva gali valdyboje ir nė vieno atstovo neturėti“, - BNS sakė J.Razma.

Pasak D.Budrio, „RB Rail“ yra registruota Latvijoje, pagal kurios teisę valdybos funkcijos yra panašios į direktorių tarybos funkcijas. Lietuvai valdyboje, pagal ankstesnį žodinį susitarimą, valdyboje turėtų atitekti finansų direktoriaus, Latvijai - administracijos direktoriaus, o Estijai - technikos direktoriaus pareigos.

Pagal „RB Rail“ įstatus stebėtojų tarybos pirmininkas kasmet keičiamas rotacijos principu. Iš kiekvienos šalies stebėtojų taryboje dirba po du atstovus. „RB Rail“ lygiomis dalimis valdo „ Rail Baltica statyba“, Latvijos „Eiropas dzelzcela linijas“ ir Estijos „ Rail Baltic Estonia“.

Priimtos įstatymo pataisos nuo kitų metų leidžia pritraukti nepriklausomų verslo profesionalų tik į keliolika stambesnių valstybės įmonių (VĮ) valdybas.

Valdymo koordinavimo centro "Verslo žinioms" pateiktame įmonių, kurios į valdybas turės įsileisti nepriklausomų narių, sąraše keturiolika VĮ, tarp jų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, septynios kelių įmonės - tarp jų "Regitra", Registrų centras ir "Lietuvos oro uostai" Tačiau į sąrašą jau nepatenka nė viena iš 42 miškų urėdijų.

Šiuo metu 86 VĮ teisinę formą turinčių įmonių valdybos narių yra darbo privačiame sektoriuje patirties neturintys valstybės tarnautojai. O iš viso 137-iose VĮ (įskaitant AB, UAB ir VĮ) iš 249 valdybos narių šiuo metu tik 16 yra nepriklausomi.