Atliekant šį didelės apimties ikiteisminį tyrimą apklausta per 1 100 asmenų ir surinkta duomenų, kad gydytojams papirkti nuo 2014 m. iki 2015 m. pradžios kyšiams farmacijos bendrovė galėjo skirti daugiau kaip 74 tūkst. eurų. Iš viso šioje byloje, atskleidžiančioje skirtinguose Lietuvos miestuose veikusią nusikalstamą korupcijos schemą, buvo 138 įtariamieji, iš jų 124 – medikai, 13 farmacijos bendrovės vadovų ir darbuotojų bei vienas juridinis asmuo. Įtariama, kad bendrovės darbuotojai veikė organizuotoje grupėje.

Dabar šioje byloje liko dvylika įtariamųjų dėl stambaus masto korupcinių nusikalstamų veikų: vienuolika fizinių asmenų ir viena farmacijos bendrovė. 80 gydytojų ir penkiems farmacijos bendrovės "Valentis Pharma" darbuotojams savo kaltę pripažinus, procesiniai sprendimai jų atžvilgiu priimti anksčiau. Šie medikai už kyšius iš "Valentis Pharma" savo pacientams įsiūlydavo, o vėliau ir suleisdavo šios kompanijos sąnarių skausmui gydyti skirtus preparatus. Iš anksčiau pasibaigusių bylų medžiagos aiškėja, kad gydytojai gaudavo atlygį už "Versan Fluid" ir "Versan Fluid Uno" įsiūlymą. Šiuos "Valentis Pharma" brangius preparatus medikai savo pacientams skirdavo ignoruodami panašią pagal sudėtį produkciją, platintą bendrovės konkurentų.

Generalinė prokuratūra šiam ikiteisminiam tyrimui buvo sudariusi specialią Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų prokuratūrų prokurorų ir visų STT teritorinių padalinių pareigūnų tyrimo grupę. Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Artūro Karpalovo teigimu, korupcinė schema buvo tokia: "Minėtos bendrovės vadybininkai turėdavo susitikti su savo aptarnaujamų regionų gydytojais ir susitarti su jais, kad pastarieji rekomenduotų savo pacientams įgyti minėtos bendrovės platinamą produkciją."

Šioje byloje proceso dalyviai jau yra sumokėję daugiau kaip 100 tūkst. eurų, kuriais papildytas valstybės biudžetas.

Skirtingo dydžio kyšiai

Jei pacientai minėtus farmacijos bendrovės preparatus įsigydavo, medikams būdavo atsilyginama kyšiu. Kyšio sumos priklausė nuo trijų dalykų. "Visų pirma, tai priklausė nuo parduodamos produkcijos kainos, antra – nuo kiekio, kiek to produkto būdavo parduota, ir nuo to, kokiu būdu būdavo parduodamas medicinos preparatas. Pigesnis preparatas būdavo parduodamas už 140–150 litų (40–43 eurus – red. past.), už tą pigesnį vieną parduotą preparatą būdavo perduodamas nuo 50 iki 80 litų (14–23 eurų) kyšis, o už brangesnį – nuo 250 iki 350 litų (72–101 euras)", – skaičiavo A.Karpalovas.

Ikiteisminiai tyrimai prieš savo kaltę pripažinusius 80 gydytojų ir penkis farmacijos bendrovės darbuotojus baigti anksčiau. "Jei įtariamasis pripažįsta savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu, yra galimybė tą tyrimą baigti nelaukiant, kol bus baigta visa byla. Tokiu atveju ikiteisminis tyrimas baigiamas pagal laidavimą – laiduotojas sumoka tam tikrą sumą pinigų. Jei asmuo pripažįsta kaltę, bylos nagrinėjimas teisme nevyksta, ir visas procesas baigiamas anksčiau", – sakė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Petkuvienė.

Prisipažinusiųjų atžvilgiu priėmus procesinius sprendimus ir jiems įsigaliojus, kyšių sumos buvo konfiskuotos, skirtos įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat skirtos baudos. Šioje byloje proceso dalyviai jau yra sumokėję daugiau kaip 100 tūkst. eurų, kuriais papildytas valstybės biudžetas. Taip pat Valstybinė mokesčių inspekcija farmacijos bendrovei yra pateikusi ieškinį dėl didesnės nei 39 tūkst. eurų sumos.

Kaltę pripažįsta ne visi

Dabar ikiteisminis tyrimas baigtas septynių bendrovės atstovų ir keturių gydytojų atžvilgiu. Prokuratūros atstovų teigimu, didžioji jų dalis savo kaltės nepripažįsta. Pasiteiravus, ar jų atžvilgiu surinkta mažiau įrodymų nei tų asmenų, kurie anksčiau pripažino savo kaltę, G.Petkuvienė atsakė: "Jei įrodymų nebūtų, ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu nebūtų baigiamas. Įrodymų yra surinkta pakankamai, tiesiog tokia tų asmenų pozicija – jie savo kaltės nepripažįsta."

Šioje byloje juridiniam asmeniui – farmacijos bendrovei yra pareikšti įtarimai dėl papirkimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Septyniems farmacijos bendrovės atstovams pareikšti įtarimai dėl papirkimo ir daliai jų – dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, 4 gydytojams – pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, už papirkimą – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų, kyšininkavimą – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Kol kas neaišku, kada ši byla pasieks teismą. "Šiuo metu proceso dalyviai susipažįsta su tyrimo medžiaga. Tai padaryti jie gali iki gruodžio vidurio, tačiau šis laikas gali būti pratęstas. Paskui prokuroras rašys kaltinamąjį aktą, visa tai užima laiko", – aiškino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.

Pasak jos, nereikėtų stebėtis, kad ikiteisminis tyrimas truko šešerius metus. "Korupcinio pobūdžio arba finansinių machinacijų bylų su sudėtingomis pinigų vaikščiojimo schemomis ikiteisminiai tyrimai paprastai trunka labai ilgai. Tai buvo didelis, solidus, reikšmingas tyrimas, tačiau ne vienas didžiausių", – sakė prokuratūros atstovė.

Farmacijos kompanijos "Valentis Pharma" atstovai savo pozicijos nepateikė – į jiems nusiųstus klausimus per keturias darbo dienas neatsakė.

Kaip jau rašyta, Kauno apylinkės teismas neleido suimti trijų įtariamųjų gydytojų papirkimu, įvykdytu organizuotos grupės. Tačiau to prašęs Kauno apygardos prokuroras, susipažinęs su, jo teigimu, nuosekliais ir pagrįstais teisėjų motyvais, nusprendė minėtų nutarčių neapskųsti. Nors šios bendrovės apskaitininkė kaunietė Rita Tarasevičienė, kurios likimą sprendė Šiaulių apylinkės teismas, tebėra už grotų.

Ketvirtadienį jos skundą dėl suėmimo 10 parų atmetė ir Šiaulių apygardos teismas, sutikęs su kolegų iš žemesnės instancijos teismo motyvu, kad, paleista į laisvę, R.Tarasevičienė gali trukdyti tyrimui. Tą patį ketvirtadienį jos suėmimas, tokiu pačiu pagrindu, pratęstas dar 10 parų.

Kodėl laukė savaitę?

Paleidžiant iš sulaikymo R.Tarasevičienės koleges, visoms joms skirtas namų areštas bei apribojimas – nebendrauti su kitomis įtariamosiomis bei bendrovės vadovais dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių.

Tačiau „Valentis Pharma“ vadovai pranešė stabdantys savo veiklą regionuose tik po savaitės – vakar.

Po jau minėtų vasario sulaikymų, kai trumpam už grotų atsidūrė kas trečias šios farmacijos kompanijos darbuotojas, jų namuose, darbo vietose bei automobiliuose buvo atliktos kratos. Tačiau pareiškus įtarimus „Valentis Pharma“ vadovams, STT jokių kratų neatliko. V.Deveikiui ir L.Kamarauskui iš karto skirtos ir kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dabar – gydytojų eilė

Kodėl bendrovės vadovų eilė atėjo tik dabar?

Prokurorų, kuruojančių STT atliekamą tyrimą, grupės vadovas Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Kastytis Šikšnys tai aiškino pasirinkta ikiteisminio tyrimo taktika.

„Reikėjo surinkti tam tikrus duomenis ir jų atžvilgiu. Kai informacija pasitvirtino, pareiškėme įtarimus ir bendrovės vadovams,“ – tik tiek pavyko išpešti iš K.Šikšnio. 

Kaip jau rašyta, STT įtaria, kad Kaune įsikūrusios bendrovės „Valentis Pharma“ atstovai buvo sutarę su daugiau kaip 30-ies įvairių Lietuvos miestų bei rajonų medicinos įstaigų gydytojais, kurių – per 100, kad šie už neteisėtą atlygį rekomenduotų pacientams brangius jų įmonės produktus ir nesiūlytų konkurentų platinamos panašios produkcijos. Oficialiai nepatvirtintais duomenimis – „Versan Fluid“ ir „Versan Fluid Uno“ papildų sąnariams gydyti.

Preliminariais duomenimis, vien per 2014-uosius „Valentis Pharma“ kyšiams galėjo skirti daugiau kaip pusę milijono litų (apie 145 tūks. eurų). Gydytojų, kuriems gali būti pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, apklausos dar neprasidėjo.