Išskirtine ją jau dabar daro faktai, jog režisierius Lucas Bessonas filmą kūrė beveik 40 metų ir tai pati brangiausia juosta, kada nors sukurta Prancūzijoje. Negana to, savo ambicijomis ji prilyginama tokioms kino frančizėms kaip „Žvaigždžių karai“ bei „Įsikūnijimas“. „Pagaliau aš padariau tai, apie ką svajojau nuo savo karjeros pradžios“, – neslepia L. Bessonas.

– Kaip ir kada kilo idėja kurti filmą apie Valerianą?

– Vaikystėje buvau išprotėjęs dėl komiksų apie Velerianą ir Laureliną. Man tuomet atrodė, jog tai yra geriausia, kas kada nors buvo sukurta Prancūzijoje. Ir, žinoma, ėmiau svajoti, kad kada nors šių herojų istorija persikels į kino ekranus. Kai režisavau „Penktąjį elementą“, man jau buvo 30 metų ir būtent tada aiškiai suvokiau, kad tai, kas sukosi mano galvoje turi virsti realybe. Daugelis manęs dar tuomet klausinėjo: kam kuri šitą mėšlą, jei gali režisuoti Valerianą?

– Ką tuomet atsakėte?

– Sakydavau, kad tai neįmanoma. Istorijoje dalyvavo du žmonės ir milijardas monstrų, tad neturėjau vizijos, kaip paversti tai filmu. Darkart perskaičiau komiksus ir nusprendžiau: taip, tai neįmanoma. Tačiau vėliau idėja ėmė atrodyti vis realesnė ir galvoje ėmiau statyti pamatus filmui.

– Kodėl „Valerianas ir Tūkstantmečio planetų miestas“ dienos šviesą išvydo tik dabar?

„Penktajame elemente“ panaudojome 188 efektus, „Valeriane“ – jau 2734. Šiandien šioje srityje nėra ribų.

– Scenarijų rašyti baigiau prieš keletą metų ir jau buvau pradėjęs ieškoti finansavimo, bet tuomet pasirodė „Įsikūnijimas“. Todėl teko laukti. Tačiau buvo ir gerų aspektų: mačiau, kad specialieji efektai tiek toli pažengę, kad mano filmas atrodys daug įspūdingiau, nei maniau prieš daugelį metų. „Įsikūnijimas“ buvo puikus įrodymas, kad vaizduotei ribų nėra, tačiau grįžęs iš filmo peržiūros išmečiau savo scenarijų į šiukšlių dėžę, nes toji juosta buvo lyg mano ilgai kramtytos svajonės išsipildymas.

– Kaip pasikeitė specialiųjų efektų galimybės nuo „Penktojo elemento“ laikų?

– Tai tas pats, kas lyginti dviratį ir kosminį laivą. Palyginimui galiu pasakyti, jog „Penktajame elemente“ panaudojome 188 efektus, „Valeriane“ – jau 2734. Šiandien šioje srityje nėra ribų. Ir tai puiki žinia tokiems ligoniams, kaip aš.

– Kodėl filmui pasirinkote dar tik kylančias žvaigždes Carą Delevigne bei Dane’ą DeHaaną, o ne kokius senus Holivudo vilkus, kurių pavardės savaime parduoda filmą?

– Jei atvirai, norėjau žiūrovams dovanoti jų pažinimo džiaugsmą. Šiandien žmonės neina į filmą tik dėl Leonardo DiCaprio, jie darosi atsargūs, renkasi visą paketą kartu su patraukliu pavadinimu, scenarijaus vingiu bei kabinančiomis istorijomis iš užkulisių.

– Komiksuose apie Valerianą yra išties daug įdomių istorijų. Gal jau galvojate apie filmo tęsinį?

– Žinoma, taip. Būsiu laimingiausias žmogus planetoje, jei žmonėms patiks „Valerianas ir Tūkstantmečio planetų miestas“ ir aš galėsiu imtis tęsinių. Turiu medžiagos dar dviems filmams.

1967 metais prancūzas rašytojas Pierre’as Christinas bei menininkas Jean-Claude’as Mezieresas sukūrė komiksus apie Valerianą ir Laureline. Dabar atėjo mūsų eilė paversti juos įspūdingais filmais.

Fantastinį veiksmo filmą „Valerianas ir Tūkstantmečio planetų miestas“ Lietuvos žiūrovai galės pamatyti jau nuo liepos 28 dienos.

Valerianas ir Lorelina nedvejodami stoja į kovą ne tik už Alfą, bet ir visos Visatos ateitį. Tai siužetas iš liepos 28 dieną kino teatruose pasirodysiančio naujausio Luco Bessono filmo „Valerianas ir Tūkstantmečio planetų miestas“, kurto pagal populiarius prancūzų komiksus. Kalbama, jog ši fantastinė istorija įkvėpė net legendinę „Žvaigždžių karų“ frančizę!

1967 metais prancūzas rašytojas Pierre’as Christinas bei menininkas Jean-Claude’as Mezieresas sukūrė komiksus apie Valerianą ir Laureline. Po dešimties metų, 1977-aisiais, kino teatrus pasiekė George’o Lucaso „Žvaigždžių karų“ frančizė, kuri jau tuomet spėjusį išpopuliarėti prancūzų darbą priminė ne tik pačia idėja, bet ir kitais elementais.

„1977 metais J.C. Mezieresas nuėjo į kino teatrą gerai praleisti laiko. Pasirinko tuo metu rodytus „Žvaigždžių karus“ ir labai nustebo pamatęs, kad tarp jo sukurtos Valeriano istorijos ir šios – be galo daug panašumų, tas pats motyvas. Viešumoje pasirodę pasvarstymai ir lengvas pakumščiojimas G. Lucasui taip ir liko be atsako. Tačiau laikui bėgant paaiškėjo, jog filmo dailininkai (o jų tarpe buvo ir prancūzų) buvo didžiuliai Valeriano gerbėjai“, – atskleidė komiksų redaktorius bei leidėjas Kimas Thompsonas.

Vėliau šią teoriją aiškinęsi prisiekę „Valeriano ir Laurelinos“ gerbėjai panašumus įvardino tiksliau. Pavyzdžiui, 1972 metais išleistame komikse Laurelina dėvėjo beveik identišką rūbą, kaip vėliau „Žvaigždžių karų“ filme „Džedajaus sugrįžimas“ pasirodžiusi princesė Lėja. Be abejo, juostos kostiumų dizaineriai šį panašumą neigė. Panašumų rasta ne tik kostiumuose, bet ir kosminiuose laivuose, siužeto vingiuose. Rasta tikrai nemažai įrodymų, kad „Valerianas ir Laurelina“ įkvėpė „Žvaigždžių karus“. Faktas, jog G. Lucasas per tiek metų nesugebėjo atsakyti į šį gerbėjams rūpimą klausimą taip pat kalba pats už save.

„G. Lucasui tai turėtų badyti akis. Keista, kad jis tyli kaip prisidirbęs mažas vaikas. Juk nieko blogo nėra semtis įkvėpimo iš kolegų darbų. Tačiau pikta darosi tuomet, kai apsimetama, jog sutapimai – tik smulkmenos“, – „Twitter“ rašė vienas komiksų gerbėjas.

Fantastinė veiksmo juosta „Valerianas ir Tūkstantmečio planetų miestas“ nukelia žiūrovus į XXVIII–ojo amžiaus Žemę, tad telieka įjungti fantaziją nukeliauti į ateitį drauge su pagrindiniais veikėjais.

Fantastinį veiksmo filmą „Valerianas ir Tūkstantmečio planetų miestas“ Lietuvos žiūrovai jau galės pamatyti nuo liepos 28 dienos.

Fantastiniame veiksmo filme jau liepos pabaigoje pamatysime tokias kino žvaigždes kaip Ethanas Hawke’as, Clive’as Owenas, Johnas Goodmanas, Rihanna, Cara Delevigne. Pats 58-erių režisierius žiūrovams žada dar vieną įsimintiną įvykį, mat yra užsibrėžęs tikslą kurti vienus už kitą geresnius filmus. „Jei abejočiau filmo sėkme, į tą balą net nebrisčiau“, – tikina L. Bessonas.

Kultinio „Penktojo elemento“ režisierius šįkart grįžta su populiariais Prancūzijoje komiksais paremta dar didingesne, dar įspūdingesne ir dar labiau gniaužiančia kvapą fantastine juosta, nukelsiančia žiūrovus į XXVIII–ojo amžiaus Žemę.

Valerianas ir Lorelina (aktoriai Dane‘as DeHaanas ir C. Delevingne) yra jauni, bet itin talentingi specialieji agentai, prižiūrintys tvarką žmonių gyvenamose teritorijose. Gavę naują užduotį, porininkai išskrenda į Alfą – įspūdingą kosminį mega–miestą, dar žinomą „tūkstančio planetų“ pavadinimu. Nuvykę į vietą, jie netrukus išsiaiškina, kad šį nuostabų miestą, kelis amžius garsėjantį kaip taikos oazė ir skirtą visų Visatos rasių bendravimui skatinti, grasina užgrobti paslaptinga, galinga ir destruktyvi jėga. Valerianas ir Lorelina nedvejodami stoja į kovą ne tik už Alfą, bet ir visos Visatos ateitį.

„Kurti „žemiškus“ filmus ne taip smagu, kaip su bendraminčiais persikelti į ateitį. Tuo užsikrėčiau dar „Penktojo elemento“ laikais ir degu iki šiol. Apie šias dienas nieko įspūdingo jau nesukursi, o parodyti tai, kas dar nematyta, reikia labai lakios fantazijos bei spalvingų sapnų“, – sako L. Bessonas.

„Iki pasiūlymo filmuotis šiame filme nieko nežinojau apie komiksus, pagal kuriuos parašytas scenarijus. Bet kai ėmiau jais domėtis, paaiškėjo, jog dauguma mano bičiulių – didžiausi gerbėjai, kurie apie tai sužinojo dar „Penktojo elemento“ laikais. Ir dar – įdomus faktas. Prasidėjus filmavimams ėmiau sapnuoti itin keistus sapnus ir visi jie atrodė labai realistiškai, nors visi vyko ateityje“, – prisiminusi darbo užkulisius šypsosi garsus modelis C. Delevigne, kuriai L. Bessonas patikėjo vieną pagrindinių vaidmenų.