„Toks sprendimas buvo priimtas birželio 28 d.“, – sakė ji.

Anksčiau Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pareiškė, jog Ryga turi atmesti Minsko prašymą dėl V. Cepkalos ekstradicijos, kadangi Baltarusijos valdžia nori susidoroti su opozicijos aktyvistu. Panašią poziciją išsakė ir Latvijos teisingumo ministras Janis Bordanas.

Baltarusijos tyrimų komiteto pirmininkas Ivanas Noskevičius vasario 11 d. pranešė, kad Minskas nusiuntė Rygai oficialų prašymą išduoti V. Cepkalą. Latvijos generalinė prokuratūra patvirtino gavusi Baltarusijos prašymą ir jį svarstanti.

Baltarusijos valdžia kaltina V. Cepkalą padarius su korupcija susijusių nusikaltimų ir gavus itin didelių kyšių.

V. Cepkala, kurį Baltarusijos centrinė rinkimų komisija atsisakė įregistruoti kandidatu į prezidentus, išvyko iš Baltarusijos praėjusių metų liepos pabaigoje su dviem vaikais, kai sužinojo, kad jį ruošiamasi sulaikyti. Iš pradžių jis buvo Rusijoje, vėliau persikėlė į Ukrainą. Rugpjūčio viduryje iš Baltarusijos į Maskvą, o paskui į Ukrainą išvažiavo jo žmona, kuri aktyviai dalyvavo kitos kandidatės į prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos rinkimų kampanijoje. Vėliau jie išvyko į Lenkiją, o šiuo metu Cepkalų šeima gyvena Latvijoje.

VRM duomenų bazė rodo, kad 1965 metais Gardine gimęs Valeras Capkala ieškomas „pagal BK [Baudžiamojo kodekso] straipsnį, bet pats straipsnis nenurodomas.

Be to, Rusija paskelbė baltarusių žurnalisto, tinklaraštininko ir populiarių susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalų „NEXTA“ ir „NEXTA Live“, per kuriuos pastarąją savaitę buvo plačiai nušviečiami po ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų kilę protestai, įkūrėjo Sciapano Pucilos paiešką.

Anksčiau iš Baltarusijos pasitraukusio V. Capkalos atstovas spaudai Aleksejus Urbanas sakė „Interfaks“, kad Minskas buvusio pretendento į prezidento postą atžvilgiu galimai ruošiasi iškelti baudžiamąją bylą ir apkaltinti kyšininkavimu.

„Pagal turimą informaciją, Valero Capkalos atžvilgiu gali būti iškelta baudžiamoji byla dėl kyšininkavimo. Anksčiau tokį pareiškimą prieš jį pateikė vienas turkų verslininkas, gyvenantis Baltarusijoje“, – sakė V. Urbanas.

Liepą Baltarusijos centrinė rinkimų komisija atsisakė įregistruoti V. Capkalą kandidatu į prezidentus, argumentuodama nepakankamu surinktų jo kandidatavimą palaikančių piliečių parašų skaičiumi. Politikas apskundė tokį sprendimą Aukščiausiajam Teismui, bet šis skundą atmetė.

Vėliau V. Capkala, baimindamasis arešto, kartu su vaikais išvyko į Maskvą. Jo žmona Veranika liko Baltarusijoje, bet rinkimų dieną ją irgi paliko. Rugpjūčio pradžioje buvo pranešta, kad V. Capkala atvyko į Kijevą.

V. Capkala trečiadienį paskelbė Baltarusijos Respublikos nacionalinio išsigelbėjimo frontą, kovosiantį už šalies suvereniteto, demokratijos ir laisvės išsaugojimą, taip pat ginsiantį baltarusių demokratinį pasirinkimą nuo klastojimo. Opozicionierius sakė, kad tokiu būdu siekiama „mobilizuoti Baltarusijos liaudį kovai su Baltarusijos konstitucijos pažeidimais ir valdžios prievartiniu užgrobimu“, anot jo, įvykdytu prezidento Aliaksandro Lukašenkos.

Po praeitą sekmadienį Baltarusijoje įvykusių prezidento rinkimų A. Lukašenkai lojalūs režimo pareigūnai paskelbė, kad jis laimėjo surinkęs daugiau kaip 80 proc. balsų ir buvo perrinktas šeštai kadencijai. Opozicija teigia, kad rezultatai buvo suklastoti; šalyje iki pat šeštadienio tęsiasi protesto akcijos.

Penktadienį V. Capkala taip pat pranešė įkūręs fondą, skirtą padėti nukentėjusiesiems per protestus Baltarusijoje, rinkimų komisijų nariams, neprisidėjusiems prie įtariamo rinkimų klastojimo, taip pat milicijos pareigūnams, atsisakiusiems naudoti jėgą prieš demonstrantus.

Anksčiau šeštadienį A. Lukašenka telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Abu lyderiai išreiškė viltį, kad Baltarusiją šiuo metu krečianti krizė bus artimiausiu metu išspręsta.

Rusija yra vienintelė Baltarusijos kaimynė, palaikanti A. Lukašenką per masinius protestus, kurie sulaukė vis didesnio baltarusių palaikymo, tuo tarpu tarptautinė bendruomenė pasmerkė milicijos smurtą ir suklastotus rinkimų rezultatus.

„Savavališkas kandidatų nušalinimas riboja baltarusių galimybes išreikšti savo valią ir jau pakerta bendrą rinkimų sąžiningumą bei demokratiškumą. Atsisakydama įregistruoti Viktorą Babaryką ir Valerijų Cepkalą, Baltarusijos valdžia negalėjo užtikrinti turiningo ir konkurencingo politinio proceso“, – sakoma J. Borrellio pareiškime.

Jame pažymima, jog V. Babaryka nebuvo įregistruotas „todėl, kad jo pajamų ir turto deklaracijoje esą aptikta neatitikimų“, o V. Cepkala – „dėl esą per mažo galiojančių parašų skaičiaus... ir informacijos apie turimas [banko] „Priorbank“ akcijas nebuvimo jo žmonos pajamų ir turto deklaracijoje“.

J. Borrellis taip pat pažymėjo, kad „abu šie kandidatai surinko daugiau kaip 100 tūkst, parašų pagal šalies įstatymus“.

Jis taip pat sakė, kad nebuvo skaidrumo tikrinant parašus už pretendentų į prezidentus iškėlimą.

„Skaidrumo nebuvimas tikrinant parašus už kandidatus į prezidentus, kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras jau yra pažymėjęs 2010 ir 2015 metais, pakerta pasitikėjimą registravimo procesu“, – nurodoma pareiškime.

„Be to, teisinės nuostatos dėl kandidatų registravimo sukuria neproporcingus ir nepagrįstus barjerus kandidatūrai, o tai prieštarauja įsipareigojimams ESBO ir kitiems tarptautiniams standartams“, – sakė J. Borrellis.

Jis taip pat konstatavo, kad Baltarusijoje nebuvo įgyvendintos ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijos „dėl tikslių ir protingų kriterijų bei mechanizmų kandidatams registruoti ir parašams tikrinti“.

Pasak ES diplomatijos vadovo, blokas laukia, kad Minskas nedelsdamas atsiųstų oficialų kvietimą ESBO stebėti rinkimus. 

„ES tikisi, kad Baltarusija gerbs piliečių teises į nuomonių reiškimo ir taikių susibūrimų laisvę savaitėmis prieš rinkimus. ES lieka įsipareigojusi stiprinti tarpusavio ryšius su baltarusių liaudimi ir pilietine visuomene. Mes palaikome Baltarusijos nepriklausomybę ir suverenitetą, bet žmogaus teisės ir demokratija išliks tarp pirmųjų ES motyvų jai formuojant savo politiką šios šalies atžvilgiu“, – pareiškė J. Borrellis.

Antradienį Baltarusijos Centrinė rinkimų komisija įregistravo penkis kandidatus į šalies prezidentus.

Rugpjūčio 9 dieną vyksiančiuose rinkimuose varžysis dabartinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, buvusi parlamento narė Ana Kanopackaja, „Baltarusijos socialdemokratų Hramados“ pirmininkas Sergejus Čerečenis, visuomeninio susivienijimo „Sakyk tiesą“ pirmininkas Andrejus Dmitrijevas ir populiaraus tinklaraštininko Sergejaus Tichanovskio žmona Svetlana Tichanovskaja.

Komisija atsisakė įregistruoti kandidatu pagrindinį šalies vadovo A. Lukašenkos varžovą V. Babaryką.

Komisijos pirmininkė anksčiau perskaitė įtarimus, kad V. Babaryka nedeklaravo visų savo pajamų, o jo kampanija naudojosi finansavimu iš užsienio organizacijos.

Užsienio valstybės pagalba Centrinė rinkimų komisija laiko banko „Belgazprombank“, kurio akcininkai yra Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ ir jo kontroliuojamas „Gazprombank“, darbuotojų dalyvavimą V. Babarykos iniciatyvinėje grupėje.

V. Babarykai atstovaujantis teisininkas komisijai sakė, kad šie kaltinimai – dalis jam iškeltos baudžiamosios bylos, kuri dar nebuvo nagrinėta.

Komisija taip pat nusprendė neįregistruoti kandidatu buvusio aukštųjų technologijų parko vadovo, buvusio ambasadoriaus JAV V. Cepkalos, nes jis nesurinko būtinų 100 tūkst. piliečių parašų ir esą netiksliai užpildė pajamų deklaraciją.

Toks komisijos sprendimas faktiškai panaikina bet kokią rimtą konkurenciją dabartiniam prezidentui Aleksandrui Lukašenkai, kuris siekia užsitikrinti šeštąją kadenciją valstybės vadovo poste per rugpjūčio 9-ąją vyksiančius rinkimus.

Buvęs Baltarusijos ambasadorius JAV ir sėkmingo aukštųjų technologijų parko įkūrėjas V. Cepkala Centrinei rinkimų komisijai pateikė 160 tūkst. surinktų parašų, kuriais remiamas jo iškėlimas kandidatu į šalies vadovus. Vis dėlto komisija pareiškė, kad tik 75 tūkst. jų yra galiojantys, o kandidatūros į prezidentus iškėlimui reikia ne mažiau kaip 100 tūkst. parašų.

Išvakarėse Baltarusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad atlieka patikrinimą pagal vieno Turkijos piliečio pareiškimą dėl galimai neteisėtos V. Cepkalos veiklos.

Pastarosiomis savaitėmis daug A. Lukašenkos kritikų ir varžovų buvo areštuoti, o visuomenėje populiarūs opozicijos veikėjai susidūrė su didelėmis kliūtimis, siekdami balotiruotis per artėjančius rinkimus, sako apžvalgininkai.

A. Lukašenkos pagrindiniu varžovu per šiuos rinkimus laikomas Viktoras Babaryka šį mėnesį buvo areštuotas įtariant finansiniais nusikaltimais, o kitą dieną prezidentas paskelbė, kad jo vyriausybė sužlugdė užsienio jėgų planą sukurstyti Baltarusijoje liaudies sukilimą.

Už grotų laikomas ir pretendentės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos rinkimų kampanijos štabo vadovas, jos vyras ir populiarus tinklaraštininkas Sergejus Tichanovskis.

Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ anksčiau antradienį pripažino V. Babaryką bei S. Tichanovskį ir virtinę jų bendražygių bei tinklaraštininkų, anksčiau sulaikytų Baltarusijoje, sąžinės kaliniais.

„Ikiteisminiam patikrinimui į Vidaus reikalų ministeriją iš Generalinės prokuratūros atėjo medžiaga pagal Turkijos piliečio pareiškimą dėl įvykusių Cepkalos neteisėtos veiklos faktų“, – sakė O. Čemodanova.

„Šiuo metu vyksta patikrinimas“, – pridūrė ji.

Dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka šiuo metu siekia užsitikrinti šeštąją kadenciją valstybės vadovo poste per rugpjūčio 9-ąją vyksiančius rinkimus.

Pastarosiomis savaitėmis daug jo kritikų ir varžovų buvo areštuoti, o visuomenėje populiarūs opozicijos veikėjai susidūrė su didelėmis kliūtimis, siekdami balotiruotis per artėjančius rinkimus, sako apžvalgininkai.

A. Lukašenkos pagrindiniu varžovu per šiuos rinkimus laikomas Viktoras Babaryka šį mėnesį buvo areštuotas įtariant finansiniais nusikaltimais, o kitą dieną prezidentas paskelbė, kad jo vyriausybė sužlugdė užsienio jėgų planą sukurstyti Baltarusijoje liaudies sukilimą.