Šiuo metu šalyje atnaujinama dar 430 daugiabučių namų, o arti 1000 daugiabučių atnaujinimo projektų, turinčių gyventojų pritarimą, bus pradėti įgyvendinti artimiausiu metu.

„Pastarųjų metų rezultatai išryškina keletą svarbių renovacijos proceso aspektų. Pirmiausia džiugina tai, jog auga gyventojų, norinčių atnaujinti savo daugiabutį, skaičius. Šią tendenciją išryškina ne tik kasmet didėjantis Agentūros gaunamų paraiškų kiekis, bet ir visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai – 2019 m. pabaigoje „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, jog net 66 proc. gyventojų norėtų atnaujinti savo daugiabutį namą,“ – tvirtina Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.

Pasak V. Serbentos, vertinant dabartinius renovacijos procesus, matyti ir nerimą keliančių tendencijų, iš kurių ryškiausia – statybinių organizacijų pajėgumų trūkumas.

Vertinant 2019 metų rezultatus atskirose savivaldybėse, matyti, jog renovacijos procesai aktyviau vyko mažesnėse šalies savivaldybėse. Praėjusiais metais Zarasų rajono savivaldybėje atnaujinta 17 daugiabučių, Biržuose – 12, Jonavos ir Tauragės rajonų savivaldybėse – po 11. Didžiuosiuose šalies miestuose daugiabučių renovacijos procesai praėjusiais metais vyko kiek lėčiau – Kaune atnaujinta 19 daugiabučių, Vilniuje – 15 , Klaipėdoje – 8.

„Išties džiugu, jog atskirose šalies savivaldybėse, kaip, pavyzdžiui, Zarasų, per praėjusius metus buvo atnaujinta apie 10 proc. visų energiškai neefektyvių miesto daugiabučių. Tuo tarpu didžiosioms savivaldybėms reikėtų stipriai pasitempti“, – sako V. Serbenta.

„Energijos kaina ir toliau išlieka nestabili, kitą sezoną ji gali išaugti. Todėl rekomenduojame įsivertinti finansinę renovacijos naudą, kurią gyventojai patiria ilgojoje perspektyvoje. Be to, negalima pamiršti ir gerovės gyventi šiltame būste“, – pataria Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta.

Jis skatina visus Lietuvos gyventojus, gyvenančius senuose daugiabučiuose, dalyvauti naujausiame Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos kvietime. Jo metu daugiabučių atnaujinimui numatyta skirti 150 mln. eurų, iš kurių net 50 mln. eurų numatyta energinį efektyvumą didinančioms priemonėms.

Vis dėlto, anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, renovacija, atliekama kartu su šilumos ūkio pertvarka, leidžia pasiekti geriausių rezultatų: „Didžiausią reikšmę šildymo kainoms daro tai, kokioje erdvėje namas stovi, kokia jo vidaus sistemų būklė, ar šilumos punktas automatizuotas. Negana to, kiekvienas renovacijos planas susijęs su šilumos infrastruktūros pertvarka – perėjimu į žemesnę temperatūrą, mažesnio diametro vamzdynų naudojimu, labai galingų katilų atsisakymu.“

Anot jo, mažesniuose miesteliuose, kuriuose renovacijos tempai yra ganėtinai spartūs, šilumos sistemos nespėja prisitaikyti prie pasikeitimų, todėl šilumos kaina gali išaugti.

Po metų – šiltesni namai

Gyventojus daugiabučių renovacijai turėtų paskatinti ir tai, kad valstybė šimtu procentų dengia projekto parengimo, administravimo ir techninės priežiūros išlaidas. Kompensuoja ir 30 proc. išlaidų, kurios tenka įgyvendinant energijos taupymo priemones, o susumavus, valstybės parama gali siekti net 40 proc. projekto sumos.

Paraiškas dėl dalyvavimo Programoje BETA priims iki 2020-ųjų sausio 31 dienos visuose savo padaliniuose regionuose. Vis dėlto, skatinama nelaukti iki paskutinės dienos – prioritetas bus teikiamas projektams, pradėjusiems darbus, pasirengusiems investicijų projektus ar net gavusius statybų leidimą. Taip pat dėmesys bus skiriamas ir daugiabučiams, įtrauktiems į kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Tad jau po metų būtų galima džiaugtis šiltesniais, jaukesniais namai ir mažesnėmis sąskaitomis už šildymą.

„Daugiabučiuose namuose gyvenantiems ir rogių šiai žiemai neparuošusiems žmonėms tai labai geras laikotarpis pasiruošti kitai žiemai. Jei suskubsite ir bus sparčiai vykdomi darbai, iki kito šildymo sezono bus galima gyventi šiltoje, saugioje ir jaukioje aplinkoje“, – pataria BETA direktorius Valius Serbenta.

Šildymo sąskaitos sumažėja net 50 proc.

V. Serbenta pabrėžia galimybę sutaupyti – Lietuvoje tokių pavyzdžių vis daugėja. Pavyzdžiui, Vilkaviškio miestas, kuriame sąskaitos už šildymą yra vienas didžiausių šalyje. Tačiau renovuotuose daugiabučiuose gyvenantys žmonės pasakoja, jog sutaupyti net iki 60 proc. šiluminės energijos jiems padeda galimybė reguliuoti temperatūrą bute. Tas pats miestas, o kainos sename ir renovuotame daugiabučiuose gali smarkiai skirtis – pirmasis mokės 200 eurų už šildymą, o kitas – kelis kartus mažiau.

Daugiabučių modernizavimo programą jau įvertino ir Biržų miesto gyventojai, kurių šildymo sąskaitos priverčia gerai patuštinti pinigines. Renovacija ir čia įgauna pagreitį – šiai dienai ten renovuota apie 30 proc. daugiabučių. Jų gyventojų sąskaitos už šildymą pamažėjo kone pusiau.

Vertinant rezultatus atskirose savivaldybėse, matyti, jog daugiausia daugiabučių namų šiuo metu atnaujinama didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje renovuojami 73 daugiabučiai, Kaune – 53, toks pat skaičius namų – ir Klaipėdos savivaldybėje.

Tarp mažesnių savivaldybių išsiskiria Trakų rajonas, kuriame šiuo metu atnaujinami 22 daugiabučiai, Palangos miestas, kuriame atnaujinama 20 namų, Druskininkai (atitinkamai 17 daugiabučių), Zarasų rajonas (14 daugiabučių), Marijampolė (13 daugiabučių).

„Džiugu, jog daugiabučių renovacija vis didesnį pagreitį įgauna didžiuosiuose šalies miestuose. Tai svarbu vertinant procesus ne tik atskiros savivaldybės, bet ir visos šalies kontekstu – trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose senų daugiabučių skaičius sudaro daugiau kaip 50 proc. visų šalies renovuotinų daugiabučių. Tad intensyvus darbas, didinant pastatų energinį efektyvumą šiose savivaldybėse, yra itin reikšmingas visam šalies energetikos ūkiui“, – tvirtina BETA direktorius Valius Serbenta. 

Pagal dar praėjusiais metais aplinkos ministro paskelbtą kvietimą teikti paraiškas daugiabučių atnaujinimui BETA jau yra suderinusi 418 projektų, iš kurių beveik pusei yra gautas gyventojų pritarimas, o 57 projektų įgyvendinimui yra pritarusios finansų institucijos.

Nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinta daugiau kaip 1600 daugiabučių.

„Turimi rezultatai leidžia teigti, jog daugiabučių atnaujinimo programa išgyvena istorinį laikotarpį – tokių renovacijos apimčių šalyje nebuvo per visą programos gyvavimo laikotarpį. Istorinis progresas tik patvirtina, jog einame teisingu keliu – gyventojai pasitiki dabartine daugiabučių namų atnaujinimo programa“, – tvirtina Valius Serbenta, BETA direktorius.

Didžiąją dalį nuo 2013 m. atnaujintų daugiabučių sudaro pagal naująjį renovacijos modelį įgyvendinti projektai – iš daugiau kaip 1000 daugiabučių virš 700 įgyvendinti per savivaldybes.

Pasak V. Serbentos, tai, jog daugiau kaip 70 proc. įgyvendinamų renovacijos projektų vyksta per savivaldybes, akivaizdžiai patvirtina, jog ne vienerius metus strigusį daugiabučių atnaujinimo procesą išjudino naujasis renovacijos modelis.

Investicijos į daugiau kaip 1000 užbaigtų ir 700 artimiausiu metu planuojamų pabaigti daugiabučių atnaujinimą siekia 480 mln. eurų – o tai sudaro 18 proc. praėjusių metų Lietuvos statybos sektoriaus apyvartos, siekusios 2,6 mlrd. eurų.

„Stipriai išaugusios renovacijos apimtys leidžia kalbėti ne tik apie ženkliai pagerėjusią nemažos dalies šalies gyventojų gyvenimo kokybę, bet ir apie galimą renovacijos poveikį šalies ekonominiams procesams – statybų sektoriaus augimui, naujų darbo vietų kūrimui, galiausiai ir nekilnojamo turto rinkos pokyčiams“, – teigia BETA direktorius.

Skaičiuojama, jog šiandien renovacijos procese dalyvauja daugiau kaip 300 statybos sektoriaus bendrovių – projektavimo, statinių techninę priežiūrą atliekančių įmonių, statybinių medžiagų gamintojų, statybinės technikos bei pastolių nuoma užsiimančių įmonių, rangovinių organizacijų. 

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiuo metu yra pasirašytos ir įgyvendinamos daugiau kaip 900 rangos sutarčių, kurių bendra vertė viršija 200 mln. eurų. Iš jų 175 daugiabučių atnaujinimo projektai, kurių bendra vertė - daugiau kaip 40 mln. eurų, yra pilnai įgyvendinti.

Skaičiuojama, jog preliminarios investicijos į vieno namo renovaciją šiandien sudaro apie 240 tūkst. eurų, teigiama BETA pranešime spaudai.

"Dabartinės renovacijos apimtys leidžia kalbėti ne tik apie išaugsiančią nemažos dalies šalies gyventojų gyvenimo kokybę, bet ir apie tiesioginę renovacijos procesų įtaką šalies ekonominiams procesams - statybų sektoriaus atsigavimui, naujų darbo vietų kūrimui, nekilnojamo turto rinkos pokyčiams", - pranešime sakė BETA direktorius Valius Serbenta.

Pasak jo, daugiabučių atnaujinimo programoje šiandien dalyvauja daugiau kaip 300 statybos sektoriaus bendrovių ir tai leidžia tikėtis, kad renovacijos procesas statybos sektorių ir toliau išlaikys tarp labiausiai augančių šalies ūkio sektorių.

Artimiausiu metu ketinama pradėti įgyvendinti dar apie 1000 daugiabučių projektų, kuriems jau yra gautas gyventojų pritarimas. Planuojamos investicijos į šiuos projektus - 240 mln. eurų.

Pagal Finansų ministerijos 2015 metų biudžeto projektą Aplinkos ministerijos kuruojamoms sritims numatytas didžiausias papildomas finansavimas, t. y. išlaidos šiai sričiai didėja 44 proc. - 98 mln. eurų arba 338 mln. litų ir nusileidžia tik žemės ūkiui bei krašto apsaugai. 67 proc. šios sumos atiteks pastatų renovacijai, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".

Anot Aplinkos ministerijos Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento direktorės Vilijos Augutavičienės, iš viso pastatams renovuoti kitąmet numatoma skirti 256,6 mln. litų:"2015 m. valstybės parama daugiabučiams modernizuoti didės 11,3 mln. litų, iki 35 mln. litų, o Europos Sąjungos parama daugiabučiams ir viešiesiems pastatams modernizuoti - 216,3 mln. litų, iki 221,6 mln. litų".

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiuo metu atnaujinami 706 daugiabučiai. BETA direktorius Valius Serbenta dienraščiui teigė, kad preliminariai vertinant, kitąmet turėtų būti baigta atnaujinti dar apie 500 namų.

Rinkos tyrimų bendrovės „Factus Dominus“ kartu su Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad daugelis daugiabučių gyventojų planuoja renovaciją.

„Apklausos rezultatai parodė, kad daugelis nerenovuotų namų gyventojų planuoja arba jau yra suplanavę savo daugiabučio renovaciją. Be to, galimybė pasinaudoti Daugiabučių atnaujinimo programa jiems atrodo patrauklesnė nei savarankiška renovacija. Bendradarbiaudami su gyventojais, su jais pasitardami ir toliau sėkmingai įgyvendinsime programą“, – sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Respondentų, gyvenančių nerenovuotuose daugiabučiuose, buvo prašoma atsakyti, ar jie planuoja artimiausiu metu atnaujinti savo namą ir kokia atnaujinimo galimybė jiems patrauklesnė: atnaujinti daugiabutį pasinaudojant Daugiabučių atnaujinimo programa ar savarankiškai diegti tam tikras energiją taupančias priemones.

Rezultatai parodė, kad daugelis gyventojų linkę atnaujinti savo būstą pasinaudodami programa. Daugiau nei trečdalis (33,5 proc.) respondentų nurodė, kad jų daugiabučio gyventojai svarsto renovacijos galimybes, o 18 proc. – jau planuoja renovaciją, pasinaudodami dabartinės Daugiabučių atnaujinimo programos teikiamomis galimybėmis. Ir tik mažiau nei penktadalis (18,5 proc.) šalies gyventojų savo daugiabučio renovaciją planuoja įgyvendinti savarankiškai – t.y. diegti savo name tam tikras energijos taupymo priemones, nepasinaudojant Daugiabučių atnaujinimo programa.

„Rezultatai rodo, kad gyventojai pasitiki dabartine Daugiabučių atnaujinimo programa. Tai, kad daugiau nei 50 proc. daugiabučių gyventojų planuoja renovaciją pasinaudojant programa, yra akivaizdus patvirtinimas, jog judame teisinga kryptimi“, – teigia BETA direktorius Valius Serbenta.

Respondentų taip pat buvo prašoma atsakyti, ar jiems patrauklus naujasis programos modelis, kai visu renovacijos procesu rūpinasi savivaldybė ir po renovacijos kaštai už šildymą (įskaitant investicijų grąžą) nebus didesni nei iki jos. Daugelis respondentų nurodė, kad naujasis Daugiabučių atnaujinimo programos modelis yra patrauklus (tikrai patrauklus – 11,4 proc., ko gero patrauklus – 46,4 proc.), ketvirtadalis apklaustųjų (23,8 proc.) neturi nuomonės šiuo klausimu, mažiau nei penktadalis mano, kad modelis nepatrauklus.

„Turimi rezultatai rodo, kad renovacijos skeptikų mažėja. Prie to neabejotinai prisideda pernai pasiūlytas naujasis programos modelis, pagal kurį iš visų gyventojų pritarimą gavusių ir patvirtintų investicijų projektų šiuo metu įgyvendinama apie 80 proc. daugiabučių renovacijos projektų“, – mano D. Matonienė.

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų, gyvenančių nerenovuotuose daugiabučiuose, planuoja arba jau yra suplanavę savo daugiabučio renovaciją. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės „Factus Dominus“ kartu su Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.

Respondentų, gyvenančių nerenovuotuose daugiabučiuose, buvo prašoma atsakyti, ar jie planuoja artimiausiu metu atnaujinti savo namą ir kokiu būdu – pasinaudojant Daugiabučių atnaujinimo programa (toliau – Programa) ar savarankiškai diegti tam tikras energiją taupančias priemones.

Rezultatai atskleidė, jog dauguma gyventojų linkę atnaujinti savo būstą pasinaudodami Programa – daugiau nei trečdalis (33,5 proc.) respondentų nurodė, kad jų daugiabučio gyventojai svarsto renovacijos galimybes, o 18 proc. – jau planuojama renovaciją, pasinaudodami dabartinės Programos teikiamomis galimybėmis. Ir tik mažiau nei penktadalis (18,5 proc.) šalies gyventojų savo daugiabučio renovaciją planuoja įgyvendinti savarankiškai – t.y. diegti savo name tam tikras energijos taupymo priemones, nepasinaudojant Daugiabučių atnaujinimo programa.

„Tyrimo rezultatai rodo, jog gyventojai pasitiki dabartine Daugiabučių atnaujinimo programa. Tai, jog daugiau nei 50 proc. daugiabučių gyventojų planuoja renovaciją pasinaudojant Programa, yra akivaizdus patvirtinimas, jog judame teisinga kryptimi,“ – teigia Valius Serbenta, BETA direktorius.

Respondentų taip pat buvo prašoma atsakyti, ar jiems patrauklus naujasis Programos modelis – t.y. jei visu renovacijos procesu rūpintųsi savivaldybė ir po renovacijos kaštai už šildymą (įskaitant investicijų grąžą) nebūtų didesni nei iki šiol. Dauguma respondentų nurodė, kad naujasis Programos modelis yra patrauklus (tikrai patrauklus – 11,4 proc., ko gero patrauklus- 46,4 proc.), ketvirtadalis (23,8 proc.) – neturi nuomonės šiuo klausimu, mažiau nei penktadalis (18,4 proc.) mano, kad nepatrauklus.

„Turimi rezultatai atskleidžia, kad renovacijos skeptikų skaičius vis mažėja ir, esu įsitikinęs, kad nemaža dalimi prie to prisideda praėjusiais metais pasiūlytas naujasis Programos modelis, pagal kurį šiuo metu įgyvendinama apie 80 proc. daugiabučių renovacijos projektų“, – tikina V. Serbenta.