Projektu siekiama greitinti 5G ryšio diegimą šalyje, jam suteikiant prioritetą elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo  Lietuvos teritorijoje specialiajame plane, kuris gali būti išskaidytas ir tvirtinamas dalimis pagal apskritis.

Investicijos į projektą atsipirktų nuo 4 iki 7 kartų, rodo pernai parengta tinklo plėtros kaštų naudos analizė, tuo metu  nepaskelbus jo valstybei svarbu projektu, tikėtini šalies praradimai siektų 22–36 mln. eurų, teigia Susisiekimo ministerija.

2022–2030 metų plane numatoma, kad 5G ryšys šiais metais jau veiktų penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, iki 2025 metų – visuose miestuose, oro ir jūros uostuose, magistraliniuose keliuose bei geležinkelio linijose.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) teigimu, pernai Lietuvoje pradėtas diegti naujos kartos ryšys šiemet gegužę jau dengė 80 proc. šalies teritorijos.

Pasak ministerijos, projektas jau yra įgyvendintas.

Kaip Vyriausybės nutarimo pažymoje primena projekto rengėjai, Vyriausybė 2005 metais verslo parką Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonoje (Gariūnai) A ir B teritorijose pripažino valstybinės svarbos projektu. Tuo metu buvo numatyta, kad iki 2015 metų bendrovės „Posūkis”, „Jurgena” ir „Geruda“ į parko infrastruktūros plėtrą, ūkininkų turgaus, prekybos ir paslaugų centro, sandėliavimo patalpų, amatininkų ir liaudies meistrų zonos įkūrimą bei kitus infrastruktūros objektus įsipareigoja investuoti iki 50 mln. litų.

Tačiau, kaip nurodo Ekonomikos ir inovacijų ministerija, reali investicijų suma buvo viršyta bent 5 kartus.

„Remiantis bendrovių pateikta informacija, reali investicijų į projektą suma yra didesnė bent 5 kartus, kadangi bendrovės per visą laikotarpį į projektą investavo daugiau nei 250 mln. litų, ir pagrindiniai projekto tikslai yra pasiekti. Todėl projektas yra įgyvendintas galutinai”, - nurodo ministerija.

Kaip informuoja pats verslo parkas, „Gariūnuose“ šiuo metu dirba apie 10 tūkst. smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų.