Lietuvoje minint Valstybės dieną susibūrę gyventojai sakė atėję norėdami puoselėti tradicijas ir istoriją, kiti pabrėžė vienybės svarbą. Kai kurie jų atsinešė valstybės vėliavų.

„Nusprendėme dalyvauti su šeima, nes puiki proga susiburti ir prisiminti Lietuvai labai svarbią istoriją, kurios nederėtų pamiršti, kad turėjome vieną karalių ir tuo labai didžiuojamės“, – BNS sakė renginyje dalyvavusi Laura Sokolovaitė.

„Visai Lietuvai labai svarbi diena, ir man kartu. 770 metų – ypatingas įvykis“, – sakė miesto gyventojas Vidas Mikelionis.

„Svarbi diena ir eisena labai įspūdinga, o himno giedojimas kartu, nuostabus jausmas“, – įspūdžiais dalijosi vilnietė Laura.

Tautišką giesmę Katedros aikštėje giedoję vilniečiai sutinka, kad penkioliktą kartą vykstančią tradiciją, sujungiančią viso pasaulio lietuvius, būtina puoselėti.

„Labai svarbu, labai smagu susiburti ir žinoti, kad esame tokie vieningi ir galime būti vieningi“, – sakė L. Sokolovaitė.

Prieš Tautiškos giesmės giedojimą vilniečiai dalyvavo eisenoje, kuri driekėsi tuo pačiu keliu, kuriuo į Lietuvos sostinę įžengdavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai ir karo vadai, miestui ir tautai pranešdami apie pasiektas pergales. Šįkart eisenoje žygiavo Lietuvos ir NATO sąjungininkų karinių dalinių atstovai, lydimi spalvingų istorinių kostiumų, orkestro ir Geležinio Vilko.

Dalyvius sveikino religinių bendruomenių, akademinės bendruomenės atstovai, miesto vadovai. Eiseną stebėti žmonės buvo kviečiami Katedros aikštėje įrengtuose ekranuose. Ant ekranais padengtos arkos sienų buvo rodomi visi Lietuvos triumfai – svarbiausios pergalės, pasiekimai ir istorinės asmenybės.

Lietuvoje ir pasaulyje Tautiška giesmė šiemet buvo giedama jau penkioliktus metus iš eilės.

Šiemet sostinė Valstybės, Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dieną šventė ypatingai – dėl pasaulį vis dar kaustančios pandemijos, vilniečiai ir miesto svečiai rinkosi saugią aplinką ir himną giedojo Neries krantinėse nuo Antakalnio iki Žvėryno, simboliškai susikibę per ištiestą vėliavą. Nuvilnijusios vėliavų juostos kairiojoje ir dešiniojoje Neries krantinėse priminė ir Baltijos kelią ir nepaprastą lietuvių kūrybiškumą neįprastose situacijose. „Tautiškos giesmės“ tonas visiems pradėti giedoti suskambo iš pačios sostinės širdies – Gedimino pilies bokšto.

„Nors šiais metais himną giedame per saugų atstumą vieni nuo kitų, tačiau esame kaip niekad artimi, vieningi, išsiilgę bendrystės. Mūsų Vilnius, mūsų Valstybė, yra tokie, kokie esame mes patys šiandien – tai mūsų atsakomybė, veržlumas, kūrybiškumas, drąsa, laisva dvasia, talentas, vertybės. Puoselėkime tai. Sveikinu visus vilniečius su Valstybingumo diena!“ – kalbėjo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

S. Žiūros nuotr.

Istorinę ir moderniąją sostinės dalis jungiantis Karaliaus Mindaugo tiltas šį vakarą tapo unikalia filmavimo aikštele, nuo kurios vyko „Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ tiesioginė transliacija visai Lietuvai ir pasauliui. Vieta pasirinkta neatsitiktinai – Karaliaus Mindaugo tiltas simboliškai apjungia visas liepos 6-osios prasmes: Karaliaus Mindaugo karūnavimą, Lietuvos valstybės dienos šventę, skirtumus suvienijančių tiltų idėją.

Mūsų Vilnius, mūsų Valstybė, yra tokie, kokie esame mes patys šiandien – tai mūsų atsakomybė, veržlumas, kūrybiškumas, drąsa, laisva dvasia, talentas, vertybės.

Nuo 20 val. vilniečiai laukdami himno giedojimo, taip pat galėjo mėgautis Manto Jankavičiaus, Ievos Juozapaitytės, Martyno Kavaliausko, Nedos Malūnavičiūtės, Justino Lapatinsko, Bjele, Stanislavo Stavickio–Stano, Girmantės Vaitkutės, Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus („Skylė“) bei kitų atlikėjų dainomis.

21 val. Lietuvos laiku, jau 12-ąjį kartą visame pasaulyje vienu metu nuskambėjo „Tautiška giesmė“ – ją šiemet Vilniuje giedojo tūkstantinė minia, pasipuošusi tautinėmis spalvomis, laikydami Lietuvos trispalves, istorines „Vyčio“ bei Vilniaus miesto vėliavas. 

S. Žiūros nuotr.

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Vilniaus gyventojai ir miesto svečiai viešuoju transportu nemokamai keliavo visą dieną. Viešojo transporto keleivių kontrolė bilietų netikrino, tačiau stebėjo tvarką.

Per daugiau nei dešimtmetį pačių lietuvių visame pasaulyje puoselėjama himno giedojimo tradicija pernai įgavo ir oficialų statusą – liepos 6 d. švenčiama ne tik kaip Valstybės ar Karaliaus Mindaugo karūnavimo, bet ir kaip „Tautiškos giesmės“ diena.

Iškilmingoje vėliavų pakėlimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės karinis orkestras bei Garbės sargybos kuopos kariai, dėvintys rekonstruotą XIV a. aprangą bei ekipuotę. Šventės dalyviai išvydo įsimintiną Garbės sargybos kuopos pasirodymą. Jis buvo atliktas kariuomenės orkestrui grojant nacionalinės „Eurovizijos“ nugalėtojo „The Roop“ kūrinį „On Fire“.

Vienintelio Lietuvos karaliaus karūnavimo dienos proga šventės dalyvius pasveikino ir NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdantys naikintuvai. Šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdo Ispanijos kontingentas, patruliuojantis su šešiais naikintuvais F-18 „Hornet", juos sustiprina Jungtinės Karalystės kontingentas su trimis naikintuvais „Eurofighter Typhoon". Misijai pastiprinimą iš Estijos teikia Prancūzijos karinės oro pajėgos su keturiais naikintuvais „Mirage 2000". Iš viso Baltijos šalių padangę saugo 13 naikintuvų.

Sveikindamas į iškilmes susirinkusiuosius prezidentas Gitanas Nausėda linkėjo puoselėti vienybę bei savitarpio supratimą, ne statyti barjerus, o tiesti kelius į vienas kitą.

„Prieš 767 metus karalius Mindaugas įrašė save į istoriją kaip žmogų, davusį simbolinę pradžią Lietuvos valstybei ir atvėrusį jai duris į Europą. Jo pastangomis nedidelė šalis prie Nemuno ir Neries krantų kaip savarankiška veikėja įžengė į Vakarų civilizacinę erdvę – ir ten pasiliko iki šios dienos.

Mindaugo karūnavimas buvo reikšminga politinė ir diplomatinė pergalė. Pirmasis Lietuvos karalius sugebėjo išnaudoti unikalią istorinę galimybę – Europos žemėlapyje užfiksuoti naują politinį darinį ir ateities namus lietuvių tautai. Daugelio vėlesnių mūsų istorijos herojų darbai papildė Mindaugo ryškiai užbrėžtą liniją – tolyn į Vakarus, visada tik į Vakarus!“ – kalbėjo prezidentas.

Pasak jo, Mindaugo pradėta turtinga valstybingumo tradicija leido Lietuvai išaugti ir subręsti Europos valstybių šeimoje, o vėliau – priešintis tiems, kurie mėgino užgniaužti mūsų laisvę.

„Nepaisydami visų istorinių sukrėtimų, išlaikėme stiprią tapatybę. Visada buvome, dabar esame ir visada būsime atviri tiems, kurie myli laisvę ir laikosi šalies įstatymų. Kartu su Europos Sąjungos ir NATO partneriais toliau dirbame, kurdami demokratijos, stabilumo ir gerovės erdvę permainingame pasaulyje.

Nepaisydami visų istorinių sukrėtimų, išlaikėme stiprią tapatybę.

Mūsų paveldėta pareiga – daryti viską, kad savo žemėje galėtume jaustis šeimininkais. Skleisti šviesą ten, kur kiti norėtų išlaikyti tamsą. Tvirtai remtis tomis šaknimis, kurias į Europos dirvą pirmasis įleido Mindaugas, Lietuvos karalius“, – akcentavo šalies vadovas, ragindamas kartu siekti to, kas atrodo drąsu, sunkiai pasiekiama, tačiau tikrai įmanoma.

Iškilmingoje vėliavų kėlimo ceremonijoje dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, prezidentas Valdas Adamkus, prezidentė Dalia Grybauskaitė, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo nariai, Lietuvos kariuomenės vadovybė, valstybės institucijų vadovai, vilniečiai ir miesto svečiai.