Tokie įvykiai gali lemti Vokietijos įsitraukimą į karą, todėl Bundestagas turi tam pasipriešinti, sakoma antradienį Maskvoje paskelbtame Valstybės Dūmos kreipimesi. Federacinė Respublika esą 1990 m. sutartyje „du plius keturi“ įsipareigojo, „kad iš Vokietijos žemės sklis tik taika“. Tuo tarpu neseniai paskelbtas vokiečių karininkų pokalbis apie galimą „Taurus“ panaudojimą prieš Rusijos taikinius rodo, kad čia esama pavojaus.

Nutekintą pokalbį paskelbė Rusija. Dūmos vienbalsiai priimtame pareiškime teigiama, kad  „pagal Hitlerio Luftwaffe tradicijas“ karinis vadas „tik ir galvoja apie tai, kaip nuslėpti Vokietijos ginkluotųjų pajėgų bendrininkavimą planuojamuose Kyjivo režimo nusikaltimuose“.

Dūmos parlamentarai įspėjo dėl karinio konflikto išplitimo, jei Vokietija perduotų Ukrainai „Taurus“ sparnuotųjų raketų. Jie kartu pareiškė  abejones, kad kancleris Olafas Scholzas iš tikrųjų atmeta šių ginklų perdavimą.

Dūmos nariai paragino Bundestagą pradėti politinį dialogą, kad „būtų užkirstas kelias tiesioginės ginkluotos konfrontacijos tarp Vokietijos ir Rusijos katastrofai“.

Kremliaus invaziją lydi ir plataus masto represijų kampanija. 2022 metais, netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, rusų įstatymų leidėjai patvirtino teisės aktą, kuriuo uždraudė tai, ką valdžia laiko Rusijos kariuomenės menkinimu arba „melagienų“ apie karą Ukrainoje skleidimu.

Kremlius, jo kariams kovojant Ukrainoje, griežtai slopina nepritarimą ir nubaudė tūkstančius rusų už tai, kad jie pasisakė prieš karą.

Naujausia priemone, kuriai per pirmąjį svarstymą 395 balsais prieš tris pritarė žemieji – Valstybės Dūmos – rūmai, šios priemonės dar labiau griežtinamos ir gali turėti įtakos iš šalies pabėgusiems rusams.

Už „melagienų“ apie šalies kariuomenę skleidimą jau buvo numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų.

Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas trečiadienį įstatymų leidėjams sakė, kad šios bausmės nepakanka kariuomenės kritikams atgrasyti.

„Jie gyvena patogiai, nuomoja nekilnojamąjį turtą, toliau gauna honorarus Rusijos piliečių sąskaita. Šiomis lėšomis jie remia nacių režimą“, – sakė V. Volodinas.

„Priimtas sprendimas turėtų sustabdyti tuos, kurie daro nusikaltimus mūsų šalies saugumui, kurie mano, kad galima įžeidinėti mūsų piliečius, karius ir pareigūnus, ir kurie remia nacius“, – sakė jis.

Rusija daugelį metų stengiasi provakarietišką Ukrainos vyriausybę, vadovaujamą prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris yra žydas, vaizduoti kaip neonacių šalininkus. Vieni iš Kremliaus pateisinimų 2022-ųjų vasarį pradėtai invazijai buvo siekis „denacifikuoti“ Ukrainą ir „apsaugoti rusakalbių teises“.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šiuos argumentus vadina priedanga neišprovokuotai agresijai.

Pagal Rusijoje galiojančius įstatymus informacija apie karą Ukrainoje ne iš oficialaus vyriausybinio šaltinio gali būti laikoma melaginga, o už jos platinimą gresia baudžiamasis persekiojimas.

Rusijos griežtosios linijos pareigūnai kelis mėnesius ragino sugriežtinti įstatymą, o kritikuojančiuosius Kremliaus tęsiamą puolimą smerkė kaip išdavikus.

„Mes rodome gerą valią, kad tai darome tik po dvejų metų“, – sakė Kremliui palankios Rusijos liberalų demokratų partijos (LDPR) deputatas Andrejus Lugovojus.

1996 metais pasirašyta sutartimi draudžiami bet kokie branduolinių ginklų bandymai, tačiau ji taip ir neįsigaliojo, nes kai kurios valstybės, įskaitant JAV ir Kiniją, jos neratifikavo.

Trečiadienį per pagreitintą svarstymą Valstybės Dūmoje įstatymų leidėjai per bendrą antrąjį ir trečiąjį įstatymo projekto svarstymą vienbalsiai nubalsavo už tai, kad Rusija atšauktų sutarties ratifikavimą.

Dėl šios iniciatyvos vėliau balsuos Rusijos aukštieji parlamento rūmai – Federacijos Taryba, – o po to ji bus nusiųsta pasirašyti prezidentui Vladimirui Putinui.

Anksčiau šį mėnesį V. Putinas nurodė, kad „nėra pasirengęs atsakyti“, ar Rusijai reikia atlikti branduolinius bandymus.

Praėjusią savaitę Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas žurnalistams sakė, kad Maskva atnaujins branduolinius bandymus tik tuo atveju, jei pirma tai padarys JAV.

Nors susitarimas niekada neįsigaliojo, jį ratifikavo 178 šalys, įskaitant branduolinį ginklą turinčias valstybes Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, ir jis turi simbolinę reikšmę.

Susitarimo šalininkai teigia, kad juo nustatoma tarptautinė norma, draudžianti branduolinių ginklų bandymus, tačiau kritikai tvirtina, kad neratifikavus pagrindinių susitarimų jo potencialas lieka neišnaudotas.

Rusijos parlamentas susitarimą ratifikavo 2000-ųjų birželį, praėjus šešiems mėnesiams po to, kai V. Putinas tapo prezidentu.

Prieš balsavimą Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas apkaltino JAV cinizmu ir dvigubais standartais dėl jų politikos branduolinių ginklų srityje.

„Mūsų balsavimas bus atsakas JAV už jų chamišką požiūrį į jų atsakomybę už pasaulinio saugumo palaikymą“, – antradienį sakė jis po to, kai įstatymų leidėjai balsavo pirmą kartą.

Po to, kai 2022 metų vasario mėnesį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, V. Putinas ne kartą užsiminė apie Maskvos branduolinę doktriną. Dėl to Vakarai ne kartą kaltino Maskvą neapgalvota branduoline retorika.

Anksčiau šiemet Rusija sustabdė savo dalyvavimą Naujajame START susitarime – paskutinėje likusioje dvišalėje Vašingtono ir Maskvos branduolinių ginklų sutartyje.

Praėjusių metų rugsėjį V. Putinas pareiškė, kad „neblefuoja“ dėl savo pasirengimo panaudoti branduolinius ginklus, jei Rusijai iškiltų egzistencinė grėsmė.

Valstybės Dūma, žemieji parlamento rūmai, savo pareiškime nurodė, kad naujos priemonės leis „apginti Rusijos Federacijos interesus ir užtikrinti jos saugumą“.

Pastaraisiais metais „užsienio agentų“ etiketė, primenanti stalinistinį „liaudies priešo“ statusą, Rusijoje plačiai priskiriama Kremliaus režimo oponentams, žurnalistams ir žmogaus teisių aktyvistams, kaltinamiems, kad jų politinė veikla finansuojama užsienio jėgų.

„Užsienio agentais“ paskelbtiems subjektams taikoma daugybė apribojimų ir sudėtingų procedūrų, kurių nesilaikant gresia didelės baudos.

Pagal naująjį teisės aktą nuo šiol Rusijoje „užsienio agentu“ gali būti paskelbtas bet kuris „užsienio įtakoje esantis“ asmuo arba asmuo, gaunantis bet kokią – ne tik finansinę – paramą iš užsienio.

Tokiems asmenims bus draudžiama mokyti valstybinėse mokyklose, organizuoti viešus renginius ir užsiimti kita veikla.

Šis teisės aktas turėtų įsigalioti gruodžio 1 dieną, pranešė Valstybės Dūma.

„Užsienio agentais“ vadinami asmenys privalo atskleisti savo finansavimo šaltinius, atlikti auditą ir visus savo tekstus, vaizdo įrašus ir pranešimus socialiniuose tinkluose žymėti atitinkama etikete.

Naujosios priemonės įvestos Rusijoje vykstant precedento neturinčiam susidorojimui su kitaminčiais. Dauguma opozicijos aktyvistų jau dabar uždaryti kalėjime arba išvyko iš šalies.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną Maskva dar uoliau gesina bet kokį pasipriešinimą valdžiai.

„Manau, kad toks yra vidinis generalinio štabo interesas – kad V. Putinas dalyvautų ir valdytų karinį planavimą. Tai atima iš generalinio štabo atstovų didelę dalį atsakomybės už viską, kas vyksta. Manau, V. Putiną kuo greičiau įtraukti stengiamasi dėl istorinių paralelių. Pavyzdžiui, kai vyko Antrasis pasaulinis karas, Josifas Stalinas asmeniškai vadovavo štabui, nors visi žino, kad jis buvo labai vidutiniškas vadas“, – sakė I. Ponomarevas.

Buvęs deputatas taip pat pažymėjo, kad Rusijos prezidentas per ilgai buvo valdžioje, todėl jį pradėjo varginti rutina.

„V. Putinas valdžioje jau seniai – jam seniai atsibodo tradicinės prezidento funkcijos, bet negali jų atsikratyti ir palikti posto. Kadangi yra tam tikrų privalomų dalykų, kuriuos prezidentas turi atlikti. Todėl, kai atsiranda galimybė, kad kažką padarys kiti, jis džiaugiasi“, – pažymėjo I. Ponomarevas.

Buvusio deputato nuomone, dabar V. Putinas nusprendė išbandyti save kaip „puikų strategą“.

„Jam patinka užsiimti tarptautine politika, nes tai leidžia pasijusti puikiu strategu. Rusijoje jis bendrauja su visais idiotais, o tarptautiniame plane yra verti varžovai“, – kalbėjo eksdeputatas.

Valstybės Dūma, parlamento žemieji rūmai, pirmuoju skaitymu priėmė įstatymo pataisas, leidžiančias institucijoms „greitai reaguoti ir pateikti veidrodinį atsaką nedraugiškiems veiksmams prieš mūsų žiniasklaidą užsienyje“.

Kelios Vakarų šalys uždraudė Rusijos valstybinės žiniasklaidos kanalus, įskaitant televiziją RT ir naujienų agentūrą „Sputnik“, kai Maskva vasario 24-ąją pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą.

Naujasis įstatymas leistų generaliniam prokurorui vienašališkai nutraukti užsienio žiniasklaidos priemonių darbą Rusijoje, jeigu kitos vyriausybės imtųsi „priešiškų“ žingsnių prieš Rusijos žiniasklaidą užsienyje.

Šiuo metu tokiam žingsniui reikalingas teismo sprendimas.

Žiniasklaidos priemonės taip pat galėtų būti uždarytos, jeigu skleidžia informaciją, diskredituojančią Rusijos kariuomenę ar susijusią „užsienio valstybių politinių ir ekonominių sankcijų įvedimu Rusijai“.

Užsienio korespondentų akreditacija galėtų būti atimta už „nedraugiškus veiksmus“ arba dėl suvaržymų, įvestų Rusijos žiniasklaidai jų šalyse.

Nuo invazijos pradžios Rusija įvedė baudžiamąją atsakomybę ir iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už, vyriausybės požiūriu, melagingos informacijos apie šalies kariuomenę platinimą.

Įvedus šį įstatymą daug užsienio žiniasklaidos priemonių iš Rusijos pasitraukė.

Komitetas žurnalistams ginti (CPJ) praeitą savaitę paragino Rusijos vyriausybę nepriimti naujojo įstatymo, nes tai „skatintų nepagrįstą žiniasklaidos priemonių uždarymą ir padidintų už dalijimąsi informaciją persekiojamų žurnalistų skaičių“.

Praeitą savaitę Rusija pranešė uždaranti Kanados visuomeninio transliuotojo CBC biurą Maskvoje, atsakydama į Otavos sprendimą uždrausti RT.

Rusijos žiniasklaidai draudžiama Maskvos karinę kampaniją Ukrainoje vadinti „karu“ arba „invazija“. Šalyje privaloma vartoti oficialų terminą – „specialioji karinė operacija“.

Rusijos pagrindinės nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, įskaitant autoritetingą laikraštį „Novaja gazeta“, pastarosiomis savaitėmis užsidarė arba sustabdė veiklą.

Organizacijos pavadinimą galima versti į lietuvių kalbą ir kaip „Didžioji pertrauka“, ir kaip „Didžioji permaina“.

Projekte numatoma, kad narystė judėjime bus savanoriška. Organizacijos nariais galės tapti mokiniai nuo šešerių metų amžiaus, taip pat technikumų ir kolegijų moksleiviai.

Judėjimo tikslai – „padėti vykdyti valstybės politiką vaikų ir jaunimo interesais“, sudaryti jiems galimybes tobulėti, rengti juos „visaverčiam gyvenimui visuomenėje“.

Su judėjimo nariais dirbs globotojai, kuriais galės tapti vyresni kaip 18 metų amžiaus žmonės, baigę vidurinę mokyklą, technikumą ar kolegiją. Globotojo statuso negalės gauti „užsienio agentai“ ir su jais susiję asmenys, sakoma įstatymo projekte.

Pasak Valstybės Dūmos vadovybei artimo šaltinio, judėjimo stebėtojų tarybos vadovu gali tapti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Apie tai pranešė Rusijos federacijos visuomeninių rūmų oficialus „Telegram“ kanalas. Rusijos federacijos visuomeniniai rūmai yra Rusijos įstatymų leidybos patariamasis organas.

Moteris šeštadienį, 16.45 val., pagimdė berniuką, o 17.20 val. jau atidavė savo balsą rinkimuose į Valstybės Dūmą.

Pilietiška moteris paprašė, kad jai į gimdymo namus atneštų balsadėžę. Apylinkės rinkimų komisijos nariai ir stebėtojai jos prašymą išpildė.

Balsavimas įvyko gimdymo namų palatoje. Medikai ir Apylinkės rinkimų komisijos nariai pasveikino moterį tapus mama ir padėkojo už atsakingą elgesį vykdant pilietinę pareigą.

Priminsime, kad  visoje Rusijoje rugsėjo 17-19 dienomis vyksta parlamento rinkimai. Sekmadienį, rinkimams pasibaigus, Rusijoje ateinantiems penkeriems metams bus išrinkta nauja 450 narių Valstybės Dūma, taip pat kelios naujos regionų ir miestų vyriausybės.

Tinklalapį į Rusijoje į draudžiamos informacijos registrą Generalinės prokuratūros prašymu įtraukė žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“.

Šio M. Chodorkovskio projekto deklaruojamas tikslas – informuoti rinkėjus, kurie kandidatai palaiko prezidento Vladimiro Putino numanomą siekį likti valdžioje po dabartinės kadencijos pabaigos 2024 metais.

Rugpjūtį „Roskomnadzor“ generalinės prokuratūros reikalavimu užblokavo tinklalapius „Otkrytyje Media“, „MBCH Media“ ir „Pravozaščyta Otkrytka“, nurodžiusi, kad jie susiję su šalyje nepageidaujamomis pripažintomis buvusio naftos milžinės „Jukos“ vadovo M. Chodorkovskio organizacijomis.

Vėliau buvo paskelbta, kad šie projektai užsidarė.

Taip pat buvo užblokuota užsienyje gyvenančio Kremliaus kritiko įsteigto apdovanojimo „Profesija – žurnalistas“ svetainė.

Rusijos parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – rinkimai vyks rugsėjo 19 dieną.

Valstybės Dūmos valstybės stiprinimo ir teisėkūros komitetas priėmė pataisas, kuriomis Baudžiamajame kodekse siūloma įvesti bausmę už „lėšų skyrimą ar rinkimą arba finansinių paslaugų, sąmoningai skirtų užsienio ar tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jos veiklos pripažinimo nepageidaujama, teikimą veiklai Rusijos Federacijos teritorijoje“.

Šios nuostatos pažeidėjams siūloma skirti iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmę arba iki ketverių metų viešųjų darbų, sakoma projekte, su kuriuo susipažino naujienų agentūra „Interfax“.

Be to, tame pačiame BK straipsnyje numatyta bausmė už „nepageidaujamos“ užsienio ar tarptautinės nevyriausybinės organizacijos veiklos organizavimą šalies teritorijoje.

Už tokį nusikaltimą siūloma skirti iki šešerių metų laisvės atėmimo arba iki penkerių metų viešųjų darbų.