Tai numatyta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Valdymo koordinavimo centro (VKC) parengtame Vyriausybės  nutarimo dėl VVĮ siektinų pelningumo rodiklių 2022–2024 metais projekte. 

Pavyzdžiui, „Ignitis grupės“ kapitalo grąža šiemet turės siekti bent 5 proc., o 2023-2014 metais – ne mažiau kaip 5,5 proc. Valstybė taip pat tikisi, kad grupės kasmet mokami dividendai didės bent po 3 proc.: 2022 metais jie turėtų siekti 90,2 mln. eurų, 2023 metais – 92,9 mln. eurų, 2024-aisiais – 95,7 mln. eurų.

Energetikos grupės „Epso-G“ vidutinė metinė kapitalo grąža 2022 –2024 metais turėtų būtų ne mažesnė nei 4,7 proc.,  Klaipėdos jūrų uosto direkcijos – 1,7 proc. šiemet ir 2,1 proc. – 2023–2024 metais, „Kelių priežiūros“ – iš komercinės veiklos – 6,9 proc.

„Klaipėdos naftos“ vidutinis EBITDA pelningumas 2022-2024 metais turėtų siekti 33,9 mln. eurų, o „Lietuvos geležinkelių“ – 25 proc.

Lietuvos paštas per trejus metus, tikimasi, dividendams skirs 70–85 proc., Valstybės investicijų valdymo agentūra – 70 proc.,  „Viamatika“ – 65 proc. nuo paskirstytinojo pelno.

VKC nurodo, kad parodų centro „Litexpo“ veikla šiemet bus nuostolinga – jos EBITDA sieks minus 0,7 mln. eurų.

VKC siūlo nenustatyti pelningumo rodiklių „Būsto paskolų draudimui“, „Lietuvos kinui“, įmonei „Mūsų amatai“, nes jas rengiamasi likviduoti.

VKC teigimu, pagrindiniai veiklos rodikliai siūlomi atsižvelgus į centro atliktą įmonių vertinimą, išanalizavus jų tikslus, rinkos sąlygas ir kitus veiksnius, turinčius įtakos pelningumui. Valdymo koordinavimo centras yra Vyriausybės įsteigtas analitinis centras, siekiantis užtikrinti nuoseklų VVĮ valdymą.

Tikisi efeltyvumo

"Valstybės valdomų įmonių pertvarka yra šios Vyriausybės prioritetų sąraše. Šios įmonės turi turėti aiškius tikslus ir ambicijų uždirbti svarią grąžą valstybei, o jų veikla turi būti aiški ir skaidri. Tokia valstybės valdomų įmonių veikla taip pat prisideda prie verslui palankaus klimato kūrimo, o jis būtinas norint į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio investuotojų. Kartu su efektyvesne valstybės įmonių veikla, geresne teikiamų paslaugų ir kuriamų produktų kokybe tai atneštų daugiau naudos tiek valstybės ekonomikai, tiek ir jos piliečiams", – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Dar vienas svarbus aspektas – kapitalo rinkos plėtra. Optimizuojant įmonių veiklą, atsiveria galimybės dalį joms reikalingų lėšų pritraukti iš kapitalo rinkų. Tad, jeigu į vertybinių popierių biržą būtų įtraukta daugiau valstybės valdomų įmonių vertybinių popierių, pastebimai padidėtų rinkos kapitalizacija, išaugtų rinkos likvidumas, todėl ji taptų patrauklesnė ir vietos, ir užsienio investuotojams.

Plane siūloma valstybės įmones, vykdančias komercinę veiklą, pertvarkyti į valstybės valdomas bendroves. Ilgainiui bus siekiama visiškai atsisakyti valstybės įmonės teisinės formos, tokios įmonės taptų akcinėmis bendrovėmis, viešosiomis įstaigomis ir pan. Manoma, tai leistų pagerinti jų valdymą ir pasiekti geresnių finansinių rezultatų bei generuoti didesnę grąžą valstybei. Valstybės įmonės, vykdančios ne komercinę, o viešųjų paslaugų ir viešojo administravimo veiklą bei atitinkančios visus biudžetinei įstaigai būdingus veiklos požymius, būtų pertvarkytos į biudžetines įstaigas. Tai užtikrins valstybės lėšų naudojimo skaidrumą.

Gerokai atsilieka

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai vertina, kad pagal valstybės valdomų įmonių grąžą valstybei Lietuva dar gerokai atsilieka nuo EBPO vidurkio.

Taip pat šios organizacijos ekspertai pastebi, kad tam tikrais atvejais Lietuvoje valstybės valdomos įmonės konkuruoja su privačiomis bendrovėmis, todėl tokių valstybės valdomų įmonių veiklos optimizavimas turėtų vykti pirmiausia jas pertvarkant, reorganizuojant, privatizuojant ar likviduojant.

Ministerijos plane siūlomos priemonės yra žingsnis ne vien optimizuojant valstybės valdomų įmonių portfelį, bet ir judant link tolesnio jų centralizavimo mažinti tokių įmonių ir jų valdytojų skaičių. Šiuo metu Lietuvoje veikia 49 valstybės valdomos įmonės, siekiama palaipsniui šį skaičių mažinti, jų priežiūrą koncentruoti keliose ministerijose.

Įtakos turėjo pandemija

Ateityje daugiau dėmesio turi būti skiriama valstybės valdomų įmonių veiklos rodikliams, kurie turės atitikti joms iškeltus tikslus. Tikslai turėtų apimti ne tik kapitalo kainos kriterijus, bet ir dividendus bei kitus finansinius rodiklius.

Artimiausiu metu bus svarstoma šių įmonių veiklos rodiklių nustatymo sistema, kuri turėtų apimti tiek atskirų sektorių analizę, tiek siektinus grąžos rodiklius ir dividendų prognozę.

Pagal pateiktas tarpines 2020 m. ataskaitas, valstybės valdomų įmonių bendros pajamos iki pernai metų vidurio nežymiai krito (–1,9 proc.) ir siekė 1,25 mlrd. eurų, o 2020 m. pirmojo pusmečio grynasis pelnas siekė 4,3 proc., arba 121,7 mln. eurų. Didelę įtaką bendriems valstybės valdomų įmonių rezultatams turėjo susisiekimo sektorius, smarkiai nukentėjęs nuo COVID-19 pandemijos.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija teikia Vyriausybei atnaujintą pertvarkos planą.

Pagal Vyriausybės programos įgyvendinimo planą 2020 metų pabaigoje numatyta turėti 34 valstybės valdomas įmones (VVĮ), tačiau šis rodiklis turbūt nebus pasiektas.

„Pagal atnaujintame plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimo terminus šis rodiklis greičiausia nebus pasiektas, nes priemonės ir jų terminai nėra pakankamai ambicingi“, – teigiama Vyriausybės kanceliarijos pažymoje.

Joje pažymima, kad norint iki 2020 metų pabaigos atsisakyti valstybės įmonės teisinės formos, tebėra nepateikti pasiūlymai dėl Registrų centro, „Regitros“, Valstybinių miškų urėdijos, Ignalinos atominės elektrinės ir dar kelių valstybės įmonių pertvarkymo į kitos teisinės formos juridinius asmenis galimybių, nurodant konkrečias pertvarkymo priemones ir jų įgyvendinimo terminus.

Nespėjant laiku pertvarkyti valstybės valdomų įmonių į akcines bendroves, Vyriausybė šių metų sausį nusprendė pratęsti diskusijas.

Vyriausybei skirtuose dokumentuose nurodoma, kad šių metų liepos 13 dieną veiklą vykdė 48 VVĮ, 32 antrinės ir 11 paskesnės eilės bendrovių.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo „Oro navigacijos“, Lietuvos oro uostų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Vidaus vandens kelių direkcijos pertvarkymo į akcines bendroves terminą perkelti į šių metų gruodį (buvo liepa), Turto banko – į 2024 metų gruodį (buvo 2022 metų gruodis).

Valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros (RRA) ir „Leader“ centro likvidavimo bei naujos viešosios įstaigos įsteigimo terminą siūloma perkelti į šių metų spalį (tai turėjo būti padaryta pernai gruodį vėliau siūlyta šių metų liepa).

„Indėlių ir investicijų draudimas“ pertvarkymo į viešąją įstaigą terminą norima pailginti metus ir nukelti į kitų metų gruodį. Bendrovės „Lietuvos kinas“ likvidavimo terminą dabar ketinama perkelti į kitų metų liepą (buvo šių metų spalis).

Dalis terminų buvo keisti ir prieš metus. Pernai liepą Vyriausybė iki 2020 metų liepos pratęsė „Oro navigacijos“, Lietuvos oro uostų, Klaipėdos uosto ir Vidaus vandens kelių direkcijų pertvarkymą į akcines bendroves.

Tąkart Susisiekimo ministerija prašymą atidėti jai pavaldžių įmonių pertvarką argumentavo tuo, kad įstatymų projektų paketas dėl valstybės įmonių pertvarkymo į akcines bendroves nėra priimtas, be to, procedūroms reikia daugiau laiko. Finansų ministerija informavo, kad, jos nuomone, iki 2020 metų pertvarkyti Turto banką į uždarąją akcinę bendrovę galimybių nėra.

Finansų ministerija 2019 metų gruodį nurodė, kad Turto banko pertvarkymo į akcinę bendrovę realus terminas būtų ne anksčiau kaip 2024 metai. Ministerija, be kita ko, motyvavo tuo, kad iki 2020 metų pabaigos turi būti parengtos ilgalaikės kitų – švietimo ir sporto, sveikatos, socialinės apsaugos ir kitų paskirčių valstybės nekilnojamojo turto valdymo gairės, „taigi tik 2020 metų pabaigoje turėsime rezultatus, kaip valdysime centralizuosime/necentralizuosime kitų paskirčių VNT valdymą ir kas tai įgyvendins“.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateikiamuose naujuose siūlymuose taip pat rekomenduojama atsisakyti „Problematikos“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo, nes Seimas bendrovę įtraukė į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą, taip pat išbraukti „Kiaulių veislininkystės“, „Panevėžio veislininkystės“ ir „Šilutės veislininkystės“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą.

Be kita ko, siūloma atsisakyti Valstybės žemės fondo, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ reorganizavimo jungimo būdu, nes Seimas atmetė įstatymų projektus.

Pasak ministerijos, per metus užbaigtos valstybės įmonių Energetikos agentūra ir Lietuvos naftos produktų agentūra likvidavimo procedūros, bendrovės „Projektų ekspertizė“ valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos iš Aplinkos ministerijos perduotos valdyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.

„Infostruktūra“ pertvarkyta į biudžetinę įstaigą Kertinis valstybės telekomunikacijų centras, Vilniaus metrologijos centro valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos perduotos Turto bankui, nes bendrovė įtraukta į Privatizavimo objektų sąrašą. „Lietuvos paminklai“ pertvarkyti į biudžetinę įstaigą, Mašinų bandymo stotis pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę.

VVĮ pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planui Vyriausybė priarė 2018 metų gruodį, tuomet pavesta Ekonomikos ir inovacijų ministerijai kiekvieną pusmetį ministrų kabineto pasitarime pristatyti informaciją apie plane numatytų priemonių vykdymą.

Nespėjant laiku pertvarkyti valstybės valdomų įmonių į akcines bendroves, Vyriausybė šių metų sausį nusprendė pratęsti diskusijas. Premjeras Saulius Skvernelis tuomet sakė, kad reikia dar rimtai padirbėti, o ne „stumdyti“ terminus, kas yra „savęs apgaudinėjimas“. Finansų ministras Vilius Šapoka tuomet paragino apsispręsti dėl reformos tikslų ir pobūdžio.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija tuomet irgi siūlė „Oro navigacijos“, Lietuvos oro uostų, Klaipėdos uosto ir Vidaus vandens kelių direkcijų pertvarkymo terminą atidėti pusmečiui iki 2020 metų gruodžio, o Turto banko –  dvejiems metams iki 2024 metų gruodžio.

Ministerija tada pažymėjo, kad nors VVĮ skaičius per metus sumažėjo, vis dėlto iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos tikslai tikriausiai nebus pasiekti.

„Stojant į EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. – ELTA), vienas iš pagrindinių reikalavimų, kurio mes netenkinome – užtikrinti, kad valstybės valdomos įmonės būtų depolitizuotos, kad jos turėtų nepriklausomas valdybas ir tokiu būdu būtų užtikrinamas jų valdymo skaidrumas ir efektyvumas. Čia tikrai nėra kelios pavienės nedidelės įmonės. Visų valstybės valdomų įmonių, kurių yra daugiau nei 50, turtas siekia beveik 10 mlrd. eurų. Vien tik nuosavas kapitalas, kuris priklauso valstybei, – apie 5 mlrd. eurų. Tai tikrai yra kiekvieno Lietuvos piliečio interesas domėtis, kaip tos įmonės valdomos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo N. Mačiulis.

Anot ekonomisto, valstybės valdomų įmonių nuosavo kapitalo grąža šiemet nesiekė 2 proc.

„Galime pasižiūrėti į valstybes, į kurias dažnai lygiuojamės. Švedijoje valstybės valdomos įmonės, kurių yra 47, kiekviena iš jų turi labai konkrečius tikslus, kiek turi uždirbti Švedijos gyventojams iš to valdomo turto. Ir ta nuosavo kapitalo grąža, reikalaujama akcininkų, – nuo 6 iki 16 proc. Pasikartosiu, Lietuvoje ji yra tik 2 proc.“, – „Žinių radijui“ sakė N. Mačiulis.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Jo teigimu, jei Lietuvoje būtų pasiekiama bent minimali – 6 proc. – nuosavo kapitalo grąža, į valstybės biudžetą būtų galima surinkti daugiau nei 300 mln. eurų per metus. Šių pajamų, pasak N. Mačiulio, užtektų visiems valdžios pažadams įvykdyti.

Reikėtų atkreipti dėmesį būtent į tas valstybės valdomas įmones, kur efektyvumas yra mažas ir kur nesumokama pakankamai lėšų į valstybės biudžetą.

„Jei mes pasiektume minimalią kartelę tų 6 proc. nuosavo kapitalo grąžą, tai būtų daugiau nei 300 mln. eurų per metus į biudžetą ir to visiškai užtektų visiems pažadams, kurie yra išdalyti kitiems metams. Ir NPD didinimas, ir senatvės pensijų didinimas, ir vaiko pinigai, ir krašto apsaugos finansavimas, ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimas.

Man atrodo, kad tai yra akivaizdžios sritys, kur reiktų reikalauti, bet, deja, mes gyvename tokioje valstybėje, kur politikams yra daug lengviau pasakyti, kad (...) padidinsiu kažkurį mokestį, tos įmonės, kurios ir taip daug moka mokesčių, sumokės dar daugiau mokesčių. Deja, reikėtų atkreipti dėmesį būtent į tas valstybės valdomas įmones, kur efektyvumas yra mažas ir kur nesumokama pakankamai lėšų į valstybės biudžetą“, – laidoje teigė ekonomistas.

N. Mačiulio teigimu, tam, kad valstybės valdomas turtas būtų naudojamas efektyviau, Lietuvos gyventojai turi patys atidžiau stebėti, kaip naudojamas turtas ir kaip uždirbamos lėšos į biudžetą.

„Kitų metų biudžete iš valstybės valdomų įmonių dividendų ir pelno mokesčio planuojama surinkti maždaug šeštadaliu ar 30 mln. mažiau nei šiemet. Tame kontekste, kai bandoma įvesti daugelį mokesčių, didinti daugelį mokesčių, sukrapštyti tuos 100 mln. eurų, atrodo keista, kad tų lėšų nebandoma paimti iš tokių akivaizdžių sričių, kur yra labai neefektyviai valdomos valstybės valdomos įmonės“, – teigė jis.

Kaip ELTA jau rašė, per šių metų pirmą pusmetį prijungimo, likvidavimo ar kitais būdais panaikintos 7 valstybės valdomos įmonės (VVĮ), kurių veikla buvo neefektyvi, nuostolinga ir perteklinė. Tai rodo naujausia Valdymo koordinavimo centro parengta tarpinė 2019 m. VVĮ veiklos ataskaita.

Per paskutinius 12 mėnesių bendros visų VVĮ pajamos išaugo daugiau nei 10 proc. ir 2019 metų viduryje siekė beveik 1,5 mlrd. eurų. Bendrai visų VVĮ valdomas turtas šiemet padidėjo beveik 0,4 mlrd. eurų ir birželio pabaigoje siekė 9,7 mlrd. eurų.

„Vis labiau ryškėjant konkurencijai tarp valstybės valdomų įmonių bei privataus sektoriaus dėl darbo rinkoje esančių geriausių darbuotojų, net strateginius valstybės projektus valdančioms įmonėms kyla iššūkių siekiant pritraukti tiek talentingus vadovus, tiek kompetentingus specialistus. Aukštos kvalifikacijos kandidatai nėra linkę manyti, jog valstybės valdomose įmonėse jiems tenkančios atsakomybės ir mokamas atlygis yra proporcingi bei atitinkantys rinkos vidurkį“, – rašoma pranešime.

Tyrimas atskleidė, kad kas trečiam šalies gyventojui valstybės valdomos įmonės atrodo nepatrauklios darbdavės. Svarbiausiomis to priežastimis apklausos dalyviai įvardino tai, kad valstybės valdomų įmonių sprendimus gali lemti politiniai interesai (71 proc.), formalumų ir biurokratijos perteklių (66 proc.) bei atlyginimo dydį (54 proc.).

Dažniausiai lietuvių minėtos darbo valstybės valdomose įmonėse patrauklumo priežastys – tai socialinių garantijų užtikrinimas, stabilumas ir stabilus atlyginimas bei patikimumas.

„Apklausos rezultatai rodo, kad gyventojai iš valstybės valdomų įmonių tikisi tų pačių vertybių kaip ir iš privataus verslo ar bet kurio kito darbdavio: konkurencingo, laiku mokamo atlygio, užtikrintumo dėl socialinių garantijų bei darbo vietos ir stabilumo“, – teigiama pranešime.

Beveik pusė (47 proc.) apklaustųjų pritaria, kad jei valstybinės įmonės siūlo mažesnius nei rinkos vidurkis atlyginimus, jos negali užtikrinti atsakomybes atitinkančios specialistų kompetencijos.

Valstybės valdomos įmonės gali gan nesunkiai pritraukti darbininkus ir specialistus, tačiau susiduria su problemomis, kai kalbama apie aukštesnės kvalifikacijos ar siauros specializacijos darbuotojus, rašoma pranešime.

„Yra atvejų, kai valstybės valdomoms įmonėms pavyksta užtikrinti konkurencingus atlyginimus žemesnės kvalifikacijos profesijų atstovams. Vis dėlto, negalėjimas lygiaverčiai konkuruoti darbo rinkoje siūlant rinkos vidurkį atitinkantį darbo užmokestį išryškėja ieškant specialistų į aukštesnės kompetencijos reikalaujančias pareigybes. Paklausiems talentams atlygis yra svarbus kriterijus, todėl, negalėdami pasiūlyti rinkos formuojamo finansinio paketo, darbdaviai neretai yra priversti mažinti kvalifikacinių reikalavimų kartelę“, – teigia kompanijos atstovė.

Kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) apklausos respondentų mano, kad mažesni atlyginimai valstybinėse įmonėse nedidina ir bendros konkurencijos darbo rinkoje.

Bendrovės „Manpower“ užsakymu rinkos tyrimų įmonės RAIT atliktoje apklausoje internetu liepos 29 d. – rugpjūčio 9 d. dalyvavo 1020 šalies gyventojų. Apklausa buvo siekiama išsiaiškinti, ką gyventojai mano apie vadovų, specialistų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų darbą bei atlygį valstybės valdomose įmonėse. Apklausoje dalyvavo 15-74 metų gyventojai iš visos Lietuvos.

„38 proc. VVĮ nebuvo išsikėlusios grynojo pelno kaip pagrindinio siektino pelningumo rodiklio, nepaisant to, kad komercinę veiklą vykdančioms įmonėms Vyriausybė nustato siektiną nuosavo kapitalo kainą, o kas dešimta VVĮ apskritai nesiekė jokių pelningumo rodiklių“, – pranešime sako Valdymo koordinavimo centro funkcijas atliekančios įmonės „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ direktorius Vidas Danielius.

Valdymo koordinavimo centro analitikų vertinimu, ambicijų stoka uždirbti grąžą valstybei yra ydinga ir nepateisinama praktika, nes net ir toms VVĮ, kurios nevykdo jokios komercinės veiklos, Vyriausybė yra iškėlusi reikalavimą dirbti bent nenuostolingai, t. y. siekti teigiamo grynojo pelno.

„Pastebėjome, kad dauguma VVĮ linkusios nusistatyti daugiau nefinansinių nei finansinių rodiklių. Taip pat netolygus yra VVĮ strategijų įgyvendinimo ataskaitose pateikiamų rodiklių skaičius, kuris svyruoja nuo 5 iki 60“, – teigia V. Danielius.

„Tai parodo, kad dalies VVĮ strateginių tikslų ir uždavinių žemėlapių bei rodiklių nustatymo praktika žymiai skiriasi ir dažnoje įmonėje keliama per mažai veiklos rezultatus atskleidžiančių siektinų rodiklių, ypač finansinių“, – priduria įmonės vadovas.

Vertintojai taip pat pažymi, kad daugumos VVĮ strategijų įgyvendinimo ataskaitos yra paruoštos paviršutiniškai. VVĮ, pagal pranešimą, vengia detaliai pateikti aplinkos veiksnius, kurie turi arba ateityje turės įtakos įmonės veiklai, pateikiami pernelyg abstraktūs paaiškinimai, kodėl buvo nepasiekti tam tikri rodikliai arba apskritai jų nepateikiama.

2018 metų VVĮ strategijų įgyvendinimo ataskaita yra parengta remiantis pateiktomis 52 įmonių individualių strategijų įgyvendinimo ataskaitomis. Valdymo koordinavimo centro parengtos ataskaitos išvados bei rekomendacijos yra pateiktos Vyriausybei.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje įgyvendinamo „Kurk Lietuvai“ projekto metu parengtas tyrimas atskleidė prasto įmonių pasirodymo darnumo vertinimuose priežastis.

Atsakant į klausimą, kas galėtų paskatinti ir padėti VVĮ aktyviau taikyti socialinę atsakomybę, dauguma pateikė vienodą atsakymą – gerieji pavyzdžiai valstybės valdomų įmonių kontekste. Pasak įmonių vadovų, būtent dalijimasis tiek gerosiomis, tiek blogosiomis praktikomis galėtų suteikti stipresnę paskatą ir būtinas žinias įmonėms keistis.

8 iš 19 kalbintų įmonių yra patvirtinusios darnumo strategijas, kuriomis įsipareigoja elgtis atsakingai visuomenės, darbuotojų ar gamtos atžvilgiu. Tačiau ne visos valstybės valdomos įmonės supranta socialinę atsakomybę kaip racionalų verslo sprendimą.

Dažniausiai išskirtos keturios prioritetinės socialinės atsakomybės taikymo sritys – darbuotojų pasitenkinimas, aplinkosauga, santykiai su visuomene ir vietine bendruomene bei skaidrumas.

„Keletas įmonių savanoriškai suteikia darbuotojams papildomą sveikatos draudimą, bendradarbiauja su profsąjungomis, užtikrina lankstaus darbo grafiko galimybes. Nors kitos socialinės atsakomybės sritys kiek mažiau išvystytos, matomas itin didelis susirūpinimas darbuotojais“, – pranešime cituojama tyrimo bendraautorė projektų vadovė programai „Kurk Lietuvai“ Agnė Buraitytė.

Paklaustos apie iššūkius socialinės atsakomybės diegimui, VVĮ teigė, kad trūksta vidinės komunikacijos apie jos teikiamą naudą, ne visi darbuotojai linkę keistis, o visuomenė kartais žiūri neigiamai į bandymą daryti daugiau nei „parašyta”. Aktyvų darnumo siekį įmonėse stabdo ir tokios priežastys kaip kompetencijų ir žmogiškųjų išteklių trūkumas, taip pat patiriamas didelis administracinis krūvis, vidinės pertvarkos ar pasikeitusi vadovybė.

Gerojo valdymo indekso 2018 m. vertinimas pasirodys rudenį. Kaip ELTA jau rašė, neseniai pasirodęs 2019 m. septyniolikos Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo vertinimas parodė, kad Lietuvos situacija nuo praeitų metų nepagerėjo. Pagal tikslų įgyvendinimą Lietuva ženkliai atsilieka nuo kaimynių, o ES yra tik 23-ia iš 28 šalių.

„Manau, kad priėmus šitą nutarimą bus daugiau skaidrumo, viešumo, manau, kad bus išvengta neigiamų praktikų, kurias mes matydavome praeityje“, - trečiadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo Mindaugas Sinkevičius.

Valstybės valdomų įmonių parama nuo kitų metų negalės viršyti 3 proc. įmonės metinio grynojo pelno ir galėtų siekti iki 500 tūkst. eurų. Maksimali paramos suma vienam prašytojui negalės būti didesnė kaip 300 tūkst. eurų. Nuostolingai dirbančios bendrovės, turinčios rezervų paramai, per metus tam galės išleisti iki 30 tūkst. eurų.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis Vyriausybės posėdyje siūlė netaikyti maksimalios 500 tūkst. eurų paramos sumos.

„Mano siūlymas būtų nedėti maksimalios sumos dėl to, kad tai lies tik kelias įmones. Jei dedame ribą, tai mes nevalingai suponuojame, kad iš dalies esame prieš paramą. (...) Siūlome nedėti sumos „lubų“, jau ir taip pakankamai nedidelis procentas yra numatytas“, - Vyriausybės posėdyje kalbėjo R.Masiulis.

Vis dėlto, tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek ūkio ministras į tokį pasiūlymą neatsižvelgė ir teigė, kad valstybės valdomų įmonių paramą reglamentuojantis nutarimas ateityje galės būti koreguojamas.

„Jeigu parama bus skirstoma laikantis aiškių ir pagrįstų kriterijų, šis klausimas ateityje gali būti vėl svarstomas. Kol kas tas saugiklis yra prasmingas. Visa kita, kas per dividendus grįš į biudžetą, tai valstybė iš biudžeto galės vienai ar kitai institucijai, kuriai reikalingos papildomos lėšos, tas lėšas ir skirti“, - kalbėjo S.Skvernelis.

„Suprantu, kad yra pavienės valstybės valdomos įmonės, kurios galėtų objektyviai skirti daugiau nei 500 tūkst. eurų. bet šiame etape mūsų manymas yra išlaikyti tas dvigubas „lubas“. Galvoju, kad joks nutarimas nėra Šventas raštas, jeigu bus reikalinga ir vertinga prie jo grįžti, tikrai bus grįžtama, bet kol kas į (Susisiekimo - BNS) ministerijos pasiūlymą yra neatsižvelgta“, - sakė ūkio ministras M.Sinkevičius.

Naujoji tvarka bus privaloma visoms bendrovėms, kurių bent 50 proc. akcijų priklauso valstybei. Savivaldybių įmonėms ji būtų rekomenduotina.

Maždaug trys dešimtys valstybės valdomų įmonių iki šių metų teikė įvairią paramą viešosioms įstaigoms, mokykloms, sporto klubams. Dosniausiai finansinę paramą dalijo „Lietuvos geležinkeliai“ - 2015 metais ji siekė per 1 mln. eurų, pernai – 850 tūkst. eurų. Plačiausiai piniginę ji atverdavo krepšiniui: „Lietuvos ryto“ klubui kasmet buvo skiriama 300-400 tūkst., Lietuvos krepšinio lygai – 50-200 tūkst. eurų, Moterų krepšinio lygai - 60 tūkst. eurų.

Pernai gruodį pasikeitus įmonės vadovybei, paramos skirstymas iš karto buvo sustabdytas, o šiemet atnaujintas pagal naujas taisykles.

Iš 48 valstybės įmonių 14 nurodė jokios paramos 2011-2016 metais neteikusios. Kitų skirta parama tesiekė 500 ar keletą tūkstančių eurų.

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė anksčiau kritikavo įmonių paramos skyrimą ir tvirtino, jog lėšos turėtų keliauti tik į biudžetą.

D.Misiūno ikimokestinis atlyginimas 2015 metais padidėjo 16,3 proc. iki 6,78 tūkst eurų per mėnesį. Šiek tiek mažesnį atlyginimą pernai gaudavo buvęs "Lietuvos geležinkelių" vadovas Stasys Dailydka - jo ikimokestinis atlyginimas pernai augo 5,8 proc. iki 6,45 tūkst. eurų per mėnesį.

Trečias geriausiai valstybės valdomos įmonės apmokamas vadovas buvo Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius Darius Janulevičius - jo atlyginimas pernai augo 3 proc. iki 5,91 tūkst. eurų per mėnesį.

123 valstybės valdomų įmonių pardavimo pajamos per metus išaugo 3,8 proc. iki 1,273 mlrd. eurų, nurodoma Valstybės valdomų įmonių koordinavimo centro ataskaitoje.

Valstybės įmonių pelnas pelnas prieš mokesčius, sąnaudas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) per metus išaugo 26,7 proc. iki 312,587 mln. eurų, o EBITDA marža - 4,8 punkto iki 24,5 procento.

Valstybės valdomų energetikos įmonių normalizuotas grynasis pelnas per metus padidėjo 27,3 proc. iki 101 mln. eurų ir sudarė 73,1 proc. viso valstybės įmonių pelno.

Susisiekimo įmonių normalizuotas grynasis pelnas per metus sumažėjo 1,5 proc. iki 18 mln. eurų, 43 miškininkystės sektoriaus įmonių - sumenko 1,3 proc. iki 12 mln. eurų.

Energetikos įmonių pajamos pirmąjį pusmetį, palyginti su pernai sausiu-birželiu, padidėjo 7,9 proc. iki 774 mln. eurų, susisiekimo įmonių - smuko 3,3 proc. iki 343 mln. eurų, miškininkystės sektoriaus bendrovių - ūgtelėjo 2,5 proc. iki 81 mln. eurų.

Nuosavo kapitalo grąža valstybės įmonėse pirmojo pusmečio pabaigoje sudarė 4,9 proc. (2015 metų pabaigoje - 4,5 proc.).Energetikos įmonių nuosavo kapitalo grąža siekė 5,6 proc. (1 punktu daugiau nei 2015 metų pabaigoje), transporto - 1,7 proc. (0,1 punktu mažiau), miškų - 2,3 proc. (tiek pat), kitų įmonių- 3,3 proc. (0,4 punkto daugiau).

Birželio pabaigoje valstybė valdė 123 įmones, kuriose dirbo beveik 40,7 tūkst. darbuotojų (2015 metų birželio pabaigoje - 42,1 tūkst.).