Tyrimą, kurio išvados bus tvirtinamos uždarame posėdyje, anksčiau planuota baigti iki kovo, tačiau vasario pabaigoje jis buvo pratęstas iki balandžio 19 dienos.

Energetikos rinkos reguliuotojas tyrimo ėmėsi pernai vasarą po to, kai praėjusių metų birželį su kelių šalių partneriais tyrimą atlikęs portalas „15min“ paskelbė, jog GIPL galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės. Dėl to į prokuratūrą kreipėsi ir projekto užsakovė – dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“.

Vilniaus apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL pradėjo dar 2022 metų liepą.

Portalas „15min“ taip pat rašė, kad GIPL projektą purto įtarimai dėl jame galimai sumontuotų rusiškų detalių, dokumentų klastočių ir aplaidžiai vykdytos projekto priežiūros.

Sausį „Amber Grid“ pateikė pretenziją pagrindinei dujotiekio Lietuvoje rangovei „Alvorai“ – jos pareikalauta iki kovo 8 dienos pašalinti darbų trūkumus, pateikiant jungiamųjų detalių sertifikatus.

Bendrovė kovo pabaigoje buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą trejiems metams, todėl negalės dalyvauti kai kuriuose viešuosiuose pirkimuose. Tą patį mėnesį „Alvoroje“, taip pat Latvijos bei Lenkijos įmonėse teisėsauga atliko kratas.

„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius kovą Seimo Audito komitete patvirtino, kad GIPL sumontuotų detalių defektus įrodo po jų danga rastos kito nei sertifikatus išrašiusio gamintojo žymos, tačiau „Amber Grid“ vadovas neįvardijo, ar jos yra rusiškos.

Jo teigimu, abejonių sukėlusių detalių sertifikatus išrašė gamyklos Lenkijoje bei Rumunijoje, tačiau, pasak N. Bikniaus, šie dokumentai nėra tinkami.

Galimai rusiškos kilmės alkūnių dujotiekyje yra apie pusantro šimto, jų bendra vertė – apie 300 tūkst. eurų.

Apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone pirmasis 2020 metais pranešė LRT Tyrimų skyrius. Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.

Įtariama, kad tuomet galėjo būti sukurpta rusiškų detalių priedangos suklastotais Europos įmonių sertifikatais schema, neva „Alvora“ sumontavo „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ jas po suklastotais Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos įmonių sertifikatais

GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.

„Šiandien pasibaigus antrojo jūrinio vėjo konkurso organizavimo paraiškų priėmimui ir registravimui, deja, turime pranešti, kad antrasis konkursas neįvyko“, – pirmadienį žurnalistams sakė VERT narė Jelena Dilienė.

„Turėjome tik vieną pateiktą pasiūlymą, vieno dalyvio“, – teigė ji, pareiškusi, jog konkursas turėtų būti organizuojamas iš naujo.

Tam, kad konkursas įvyktų, jame turėjo dalyvauti bent du dalyviai. Rinkos dalyviai ir ekspertai antrąjį aukcioną laikė  patrauklesniu, nes jame buvo numatyta galimybė pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą.

Pasak J. Dilienės, sprendimą dėl naujo konkurso ir jo sąlygų turės priimti Vyriausybė.

„Sprendimas turi būti politinis. Sprendimą dėl naujo konkurso datos, sąlygų priima Vyriausybė. Tas sprendimas artimiausiu metu turi būti priimtas. Tada atitinkamai VERT priims savo sprendimus, pakoreguos organizavimo dokumentus, jei to reikės. Ir turėsime dar vieną konkurso procesą“, – kalbėjo VERT narė.

Apie dalyvavimą konkurse pirmadienį paskelbė anksčiau tokių planų neturėjusi valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ antrinė įmonė „Orlen Neptun“, nelaimėjusi pirmojo vėjo parko jūroje konkurso ir žadėjusi ateityje dalyvauti tokiuose Baltijos šalių konkursuose, kiek anksčiau pirmadienį BNS nekomentavo, ar pateikė paraišką dalyvauti antrajame.

Sausį BNS kalbinti atsinaujinančios energetikos rinkos dalyviai bei stebėtojai neabejojo, kad konkurse turėtų dalyvauti ir pirmajame konkurse pernai simboliškai dalyvavęs „Orlen“, pernai apie tokius ketinimus kalbėjo Danijos atsinaujinančios energetikos įmonės „European Energy“ atstovai.

Pasak Renato Pociaus, šiuo metu tiekėjai su jokia institucija neprivalo derinti klientams siūlomų sutarčių, o jos esą gali prieštarauti įstatymams. Todėl, anot jo, siūloma sustiprinti VERT galias.

„Šiandien turime problemą tokią, kad išties nepriklausomiems tiekėjams nenumatyta pareiga ex ante (iš anksto – BNS) derinti standartines sutarčių sąlygas nė su viena institucija. Turėjome tą problemą, kad tos standartinės sutarčių sąlygos nebūtinai gali atitikti teisės aktų reikalavimus“, – antradienį susitikime su Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ sakė R. Pocius.

Taip VERT vadovas kalbėjo Seimo Ekonomikos komitetui pasiūlius įstatymu leisti VERT derinti su buitiniais vartotojais ir mažomis ar labai mažomis įmonėmis sudaromų sutarčių standartines sąlygas. Iniciatyva koreguoti teisinę bazę kilo daliai nepriklausomų elektros tiekėjų atsisakius grąžinti vartotojų sumokėtas baudas už iki praėjusio birželio nutrauktas sutartis.

„Diskutavome ir komitete (Seimo Ekonomikos komitete – BNS) buvo pasiūlymas sustiprinti VERT galias, tokiu atveju numatant pareigą ex ante derinti standartines sutarčių sąlygas, kad jos atitiktų teisės aktų reikalavimus ir kad nebėgtume paskui traukinį, stengiant aiškintis, ar standartinės sutarčių sąlygos atitinka teisės aktus“, – kalbėjo R. Pocius.

Tiekėjai, kol nėra VERT sprendimo po patikrinimo, kol nėra VERT nutarimo, neprivalo tuo išaiškinimu vadovautis.

 

„Jos būtų išnagrinėtos, priimtas sprendimas“, – pažymėjo VERT pirmininkas.

Jo teigimu, be kita ko, bus siūloma įstatymu įpareigoti tiekėjus laikytis VERT išaiškinimų.

„Šiandien mūsų išaiškinimas (...) tiekėjams nėra privalomas. Tiekėjai, kol nėra VERT sprendimo po patikrinimo, kol nėra VERT nutarimo, neprivalo tuo išaiškinimu vadovautis. Tai yra tarybos nuomonė. Šiuo aspektu taip pat planuojami teisės aktų pakeitimai“, – teigė R. Pocius.

Seimo Ekonomikos komitete R. Pocius praėjusią savaitę sakė, kad VERT turėtų iki liepos nustatyti, kiek lėšų už sumokėtas baudas nepriklausomi tiekėjai turi grąžinti vartotojams bei įpareigoti tą padaryti. Tuomet jis pabrėžė, kad VERT taip siekia ginti vartotojų interesus.

Anksčiau skelbta, kad tiekėjams reikalaujant netesybų iš klientų su šia problema susidūrė daugiau nei 2 tūkst. buitinių vartotojų bei bent 200 mažų ir labai mažų įmonių. Netesybų reikalavo „Elektrum Lietuva“ bei „Enefit“, dėl to elektros tiekėjai ir kai kurie jų klientai bylinėjasi teismuose.

„Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“ sausį pašalino sutartyse anksčiau nustatytus pažeidimus dėl teisės jas vienašališkai nutraukti ar pakeisti – naujose sutartyse nenumatyta prievolė grąžinti naudas, nuolaidas, sumokėti netesybas, kai vartotojas nutraukia sutartį anksčiau termino.

„Enefit“ skelbia sutarčių nutraukimo mokesčių buitiniams vartotojams nebetaikanti nuo praėjusių metų balandžio, o mažoms bei labai mažoms įmonėms – nuo birželio. Tuo metu trumpalaikėms buitinių vartotojų sutartims įmonė tikina niekuomet netaikiusi apribojimų.

Elektros tiekėjai taip pat įsipareigojo po 2023 metų birželio 1 dienos sutartis sudariusiems šių grupių vartotojams netaikyti sąlygų dėl nuolaidų grąžinimo.

– Kalbant apie vartotojų netesybas, šiuo metu taryba pradėjusi patikrinimą. Mes kreipėmės į nepriklausomus tiekėjus, prašydami pateikti informaciją apie sutartis ir sumas, kurias vartotojai yra sumokėję nepriklausomiems tiekėjams dėl to, kad ta sutartis buvo nutraukiama anksčiau laiko arba buvo keičiamas tiekėjas. Kol kas negavom konkrečios informacijos. Per patikrinimą atsakysim į konkrečius klausimus, kiek sutarčių ir kokios sumos bus.

– Kokie yra nepriklausomų tiekėjų argumentai? Kodėl jie nenorėtų grąžinti vartotojams baudų ar netesybų?

– Argumentai tokie, kad jų vertinimų teisės aktai, kurie galiojo iki praėjusių metų birželio, nedraudė taikyti įvairių sutarties nutraukimo mokesčių, nuolaidų, visų kitų mokesčių. Jie vertina, kad toks jų veiksmas – teisėtas. Po konsultacijos su Europos Komisija, taryba pateikė nuomonę, kad vis tik direktyvos perkėlimas nenumatė išimčių, kurios leistų taikyti tokias baudas, nuolaidas, kitus mokesčius. Tokiu būdu jie negalėjo būti taikomi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek laiko užtruks išsireikalauti netesybų ar baudų? Kur vartotojams reikės kreiptis?

– Kalbant apie patį laikotarpį, kol kas sudėtinga pasakyti. Bet dalį to viso proceso termino galim preliminariai įvardinti. Kaip minėjau, mes pradėjome patikrinimą. Jį pabaigti planuojama iki metų vidurio, tai reiškia, iki metų vidurio, ginant vartotojų interesus, taryba priims sprendimą. Tokiu atveju, jeigu sprendimas nebus apskųstas, tai tiekėjai privalės jį vykdyt. O vartotojai, kurie yra pakeitę tiekėją, turės kreiptis į tą tiekėją. Tie, kurie likę pas tą patį, jie galės paprastesniu būdu gauti permokas. Bet vėlgi, reikia atkreipti dėmesį, kad vienas tiekėjas, šiuo atveju – „Ignitis“, mums rašte nurodė, jeigu buvo pritaikytos nuolaidos ir vartotojai paprašė šitas nuolaidas grąžinti, jie bet kada gali pateikti prašymą ir kreiptis į bendrovę. Šitas nuolaidas, kurios buvo grąžintos vartotojo, bendrovė įvertins, greičiausiai, ateityje išrašant sąskaitas.

– Ar nepriklausomi tiekėjai turi teisę atsikratyti elektrą gaminančiais vartotojais?

– Mūsų supratimu, tiekėjai teisės neturi. Įstatymai aiškiai numato, kad nepriklausomi elektros energijos tiekėjai neturi teisės diskriminuoti vartotojų, įskaitant ir gaminančius vartotojus. Privalo su jais sudaryti sutartis, pasiūlyti tokias sutartis, ir jeigu tiekėjai atsisako jas sudaryti, mes traktuojame, kaip teisės aktų pažeidimą. Tokiais atvejais vartotojas gali kreiptis į tarybą. Taryba nagrinės būtent šitą ginčą dėl nepriklausomo tiekėjo atsisakymo sudaryti sutartį su vartotoju. Šiai dienai jie neturi teisės nepasiūlyti pasirašyti sutarčių su gaminančiais vartotojais.

– Kol kas su tuo susiduria tik dideli vartotojai. Ar nėra tokios rizikos, kad ateityje su tuo galėtų susidurti ir smulkesni vartotojai? Pavyzdžiui, eiliniai gyventojai, kurie ant savo stogų turi saulės elektrines.

– Tikimės, kad tokios situacijos nebus. Kol kas iš tų diskusijų, kurias mes girdėjome, kreipėmės į nepriklausomus elektros energijos tiekėjus. Išreiškėme savo poziciją, kad jie neturėtų piktnaudžiauti, neturėtų atsisakyti sudaryti sutarčių su gaminančiais vartotojais ar kitaip juos diskriminuoti. Turėtų laikytis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Tikėkimės, kad jie į tai atsižvelgs.

Išnagrinėjus gautus vartotojų prašymus bei patikrinus juos su įmonės turima informacija apie jau grąžintas permokas, priimtas sprendimas grąžinimus atlikti 29 asmenims, kurių sumą siekia 5900 eurų.

VERT pabrėžia, jog nepaisant to, kad nustatytas terminas, per kurį buvę įmonės klientai galėjo kreiptis dėl permokos grąžinimo į VERT, baigėsi vasario 29 dieną, permokas turintys vartotojai vis tiek gali kreiptis į „EGTO energija“ dėl jiems priklausančių lėšų grąžinimo.

„Elektros energijos tarifai nuo balandžio 1 dienos mažėja puse cento už kilovatvalandę. Šiandien turime 21,9 cento už kilovatvalandę visuomeninę elektros energijos kainą, o nuo balandžio 1 dienos ji sieks 21,4 cento už kilovatvalandę. Čia kalbama apie vadinamąjį vientarifį standartinį planą, kurį pasirinkę dauguma Lietuvos elektros energijos (rinkos liberalizavimo – BNS) trečio etapo vartotojų“, – LRT radijui sakė R. Pocius.

Anot jo, šie vartotojai vidutiniškai per mėnesį suvartoja apie 80 kilovatvalandžių, tad per mėnesį visuomeninės elektros kainos sumažėjimas leis vartotojams sutaupyti apie 40 centų.

„Kadangi tas sprendimas liečia ne tik visuomeninės elektros energijos tiekėjo teikiamų paslaugų kainas – šiuo atveju jos VERT reguliuojamos, – bet lygiai taip pat ir nepriklausomų tiekėjų sąskaitos vartotojams nuo balandžio 1 dienos turėtų mažėti puse cento už kilovatvalandę“, – sakė R. Pocius.

Anot VERT, tarifai sumažinti sausį pakoregavus „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paslaugų tarifus, kurie yra viena iš visuomeninės kainos dedamųjų. Šie tarifai mažėja, nes ESO nuo balandžio pradės grąžinti vartotojams maždaug 150 mln. eurų permoką.

Visuomeninė elektros kaina, kurią moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę buitiniai vartotojai, nuo balandžio mažės 2–3,2 proc., arba 0,44–0,47 cento už kWh.

„Buitiniams vartotojams, kurie dujas vartoja maisto gaminimui, vidutiniškai sąskaita sumažėtų apie 80 centų. Tų, kurie šildosi namus arba naudoja gamtines dujas karštam vandeniui ruošti, sąskaita sumažės šiek tiek daugiau negu 10 eurų“, – LRT radijui sakė R. Pocius.

„Gamtinių dujų mažėjimui didžiausią įtaką darė didmeninė rinkoje sumažėjusi gamtinių dujų kaina, tai leido pakankamai reikšminga atpiginti gamtinių dujų tarifus nuo balandžio 1 dienos“, – kalbėjo jis.

Dujų tarifai gyventojams nuo balandžio 1 dienos mažės 24 centais už kubinį metrą, arba 19–30 procentų.

Pirmajai vartotojų grupei – mažiausiai dujų (iki 300 kubinių metrų dujų per metus) suvartojantiems gyventojams – kaina mažės nuo 1,29 iki 1,05 euro (su PVM), antrai – besišildantiems namus (nuo 300 iki 20 tūkst. kubinių metrų) – nuo 83 iki 59 centų už kubą, o trečiajai (daugiau kaip 20 tūkst. kubinių metrų) – nuo 79 iki 55 centų.

Visuomeninė elektros kaina, kurią moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę buitiniai vartotojai, nuo balandžio mažės 2-3,2 proc., arba 0,44–0,47 cento už už kilovatvalandę (kWh).

VERT pernai kovą paskelbto jūrinio vėjo parko vystytojo konkurso dalyvius – jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančius juridinius asmenis UAB „Ignitis renewables“ ir danų „Ocean Winds“ valdoma „OW Offshore“ pripažino konkurso laimėtojais.

„Offshore wind park 1“ įsipareigojo pastatyti 735 MW įrengtosios galios ir 700 MW leistinos generuoti galios elektrinę, elektros energijos gamybai naudojančią vėjo energiją jūrinėje teritorijoje, esančioje maždaug 35 kilometrų atstumu nuo Palangos.

Šiuo metu taip pat vyksta antrojo jūrinio vėjo konkurso pirmasis etapas, kurio metu registruojami dalyviai. Pasiūlymus galima teikti iki balandžio 15 dienos.

Pasak VERT, potencialų aukciono laimėtoją numatoma paskelbti iki gegužės pabaigos, o patikrinus jo atitikimą nacionalinio saugumo interesams galutinis sprendimas turtėtų būti paskelbtas rugpjūčio pradžioje.

Antrojo aukciono dalyviai, skirtingai nei pernai vykusio pirmojo, galės pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą. Konkursą laimėtų didžiausią vystymo mokestį pasiūlęs arba iš valstybės mažiausio metinio elektros gamybos skatinamo kiekio už mažiausią kainą paprašęs dalyvis.

VERT liepos viduryje paskelbė, kad antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso nugalėtojas jame pagamintą elektrą turės parduoti po 64–107 eurus už megavatvalandę (MWh).

Be to, antrąjį aukcioną laimėjusiam vystytojui nereikės pačiam atlikti teritorijos jūroje tyrimų ir kitų infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingų veiksmų, taip pat parengti poveikio aplinkai vertinimo (PAV).

Antrasis vėjo parkas Baltijos jūroje bus statomas apie 30 kilometrų atstumu nuo kranto ties Palangos kurortu, 136 kv. kilometrų ploto teritorijoje (...)

 

Aukciono dalyviai registruotis ir pateikti dokumentus turės per 90 dienų – nuo sausio 16 dienos 8 val. iki balandžio 15 dienos 17 val. Vėliau iki 20 darbo dienų bus tikrinama, ar jie atitinka reikalavimus, bei sudaromas jų sąrašas.

Konkursas būtų laikomas įvykusiu, jei paraiškas pateiktų bent du dalyviai. 

Nepaisant sudėtingos situacijos pasaulinėje jūrinio vėjo rinkoje, tiek Energetikos ministerija, tiek rinkos dalyviai tikisi, kad antrajame konkurse dėl patrauklesnių jo sąlygų dalyvių konkurencija bus didesnė nei pirmajame, kai jų dalyvavo tik du – minimalus aukciono sąlygose numatytas skaičius.

Vis dėlto apie ketinimą dalyvauti antrajame aukcione viešai kol kas yra paskelbę tik Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ atstovai – įmonė jame dalyvautų kartu su Norvegijos jūros vėjo jėgainių bendrove „Vargronn“.

BNS kalbinti atsinaujinančios energetikos rinkos dalyviai bei stebėtojai neabejoja, kad konkurse turėtų dalyvauti ir didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“. Anot pašnekovų, tai rodo pernai gegužę Lietuvoje įsteigtas jos bendrovės „Orlen Neptun“ padalinys, taip pat ateityje augsiantis šiuo metu modernizuojamos naftos perdirbimo gamyklos „Orlen Lietuva“ Mažeikiuose elektros poreikis.

„Orlen Neptun“ dalyvavo ir pirmajame jūrinio vėjo parko aukcione, tačiau pasiūlė tik minimalų – 5 mln. eurų mokestį ir jo nelaimėjo.

Rinką stebintys ekspertai neatmeta, kad aukcione gali dalyvauti ir Danijos investicijų įmonė „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP), kurios valdomas fondas kartu su „Ignitis grupe“ gruodį įgijo teisę vystyti 1,4 gigavatų (GW) galios jūrinį vėjo parką Estijoje, Rygos įlankoje.

Teigiama, kad danai domėjosi dar pirmuoju Lietuvos aukcionu, o aktyvų jos susidomėjimą gali rodyti ir tai, kad sausio pradžioje Vyriausybė patvirtino aiškesnes taisykles būtent investicijų fondams, ketinantiems dalyvauti būsimuose konkursuose.

Apie prieš kelis mėnesius Energetikos ministerijoje vykusį susitikimą su „European Energy“ bei CIP atstovais savo „LinkedIn“ paskyroje yra paskelbęs energetikos ministras Dainius Kreivys.

Savo ruožtu jūros vėjo parkų aukcionus Lietuvoje ir Estijoje pernai laimėjusi „Ignitis grupė“ pirmadienį planuojamame skelbti konkurse dalyvauti neketina.

Antrasis vėjo parkas Baltijos jūroje bus statomas apie 30 kilometrų atstumu nuo kranto ties Palangos kurortu, 136 kv. kilometrų ploto teritorijoje, į pietryčius nuo būsimo kito tokios pat galios parko – jo komerciniais pagrindais rengtą konkursą pernai laimėjo „Ignitis grupė“ su „Ocean Winds“ valstybei pasiūliusios 20 mln. eurų vystymo mokestį.

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.

Parkas bus statomas apie 30 kilometrų atstumu nuo kranto ties Palangos kurortu, 136 kv. kilometrų ploto teritorijoje, į pietryčius nuo būsimo kito tokios pat galios parko – jo komerciniais pagrindais rengtą konkursą pernai laimėjo „Ignitis grupė“ su „Ocean Winds“ valstybei pasiūliusios 20 mln. eurų vystymo mokestį.

Dalyviai registruotis ir pateikti dokumentus turės per 90 dienų – nuo sausio 16 dienos 8 val. iki balandžio 15 dienos 17 val. Vėliau iki 20 darbo dienų bus tikrinama, ar jie atitinka reikalavimus, bei sudaromas jų sąrašas.

Konkurse galės dalyvauti bendrovės, kurių vidutinės paskutinių trejų metų pajamos sieks bent 250 mln. eurų, o nuosavas kapitalas – bent 20 proc. projekto vertės.

Reikalavimas kapitalui bus apskaičiuotas pagal VERT ketvirtadienį patvirtintą projekto vertę – 2,403 mlrd. eurų. Ji apskaičiuota įvertinus vidutines santykines investicijas į tokių elektrinių įrengimą ir prijungimą bei būsimo parko galią.

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.

 

Konkursas būtų laikomas įvykusiu, jei paraiškas pateiktų bent du dalyviai. 

Antrojo aukciono dalyviai galės pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą. Konkursą laimėtų didžiausią vystymo mokestį pasiūlęs arba iš valstybės mažiausio metinio elektros gamybos skatinimo kiekio už mažiausią kainą paprašęs dalyvis.

VERT liepos viduryje paskelbė, kad rudenį numatomo surengti antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso nugalėtojas elektros megavatvalandę (MWh) turės parduoti po 64–107 eurus.

Be to, konkurso dalyviai turi būti išvystę bent vieną didesnę nei 150 MW galios jūrinę elektrinę arba turėti leidimą joje gaminti elektrą.

Aukciono nugalėtojas taip pat turės skirti bent 5 mln. eurų aplinkos apsaugos Lietuvos jūrinėje teritorijoje tikslais. Pastačius jūrinio vėjo elektrinių parką, vystytojas bus įpareigotas kasmet šalia parko esančių savivaldybių bendruomenėms skirti įmoką (1 eurą už 1 MWh pagamintos elektros). Preliminariais vertinimais, per metus ši suma siektų apie 3 mln. eurų.

Antrąjį konkursą laimėjusiam vystytojui nereikės pačiam atlikti teritorijos jūroje tyrimų ir kitų infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingų veiksmų, taip pat parengti poveikio aplinkai vertinimo (PAV).

Be to, gruodį priimtos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos terminą gauti būsimo parko statybos leidimą prailgino nuo trejų iki ketverių metų, o leidimą gaminti elektrą – nuo šešerių iki aštuonerių metų.

VERT taip pat patvirtino 340 eurų konkurso dalyvio mokestį. 

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.